Bloger'is irgi žmogus

       Yra toks gan šviežias projektas "Languota prijuostė", kurio nauja tema pralinksmino - "Bloger'is irgi žmogus". Nors geriau pagalvojus... visai nejuokinga. Kažkodėl daugelis ėmė galvoti, kad aš tik gaminu ir gaminu 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Ir kad man visada patinka gaminti. Bet taip tikrai nėra. Ir visai nesijaučiu esanti foodbloger'ė. Turiu kelias drauges, kurios mane stebina, nes jos gamina kiekvieną dieną. Iš tikrųjų gamina. Ir gali paprastą dieną po darbo kepti vištą ar suminkyti kotletukus. Tokius tikrus tradicinius. O aš neee... Paprastom dienom retai eksperimentuoju ir gaminu tikrai paprastą ir greitai paruošiamą maistą, o kartais visai negaminu. Ir sasyskas kartais valgau... ir su E621, ir be E621, ir kameroje beveik visada rasite koldūnų. Tam atvejui, jei tingėsiu nebus įkvėpimo gamint.

       Tai va... ką čia apie save parašyt. Dirbu administratore statybinėj įmonėj. Baigiau filologiją VU, nors sakinių dėliojimas yra kančia ir vis dar užima daug laiko. Be maisto ir fotografijos man patinka ledo ritulys. Taip, taip... retai kas tai supranta. Bet ką jau darysi. Likimo ironija - nepakenčiu šalčio, o užsikabinau už tokios šakos, kur šąla pirštai ir dar kartais nuo šalčio tirta keliai tiesiogine to žodžio prasme.


       Nepatinka nuolatinis zyzimas. Zyziam dėl visko ir apie viską. Todėl beveik nebežiūriu žinių, retai beskaitau visokius delfius, lrytus ir t.t. Žinot,  lengviau gyvent, kai nebegirdžiu apokalipsę pranašaujančių balsų iš TV. Iš kitos pusės, negali visiškai atsiribot nuo visko. Gal nelabai gerai būtų nežinot, kas yra, pvz., JAV prezidentas. Bet kita vertus - who cares... 

       Jei nepatinka žmonės, tai su jais ir nebendrauju. Todėl, jei esu kompanijoje, kurioje jaučiuosi nejaukiai ar yra nemėgiamų žmonių, tai galiu taip visą vakarą ir nepratart nė žodžio. Dažnokai lepteliu ko nereikia. Tuomet save graužiu.    

       Lengvai išprotėjusi dėl "House MD", "Desperate Housewives" ir "Mad Men". O "The Sopranos" apskritai geriausias serialas ever



       Turiu du katinus, kurie kartais mane varo iš proto. Bet vis tiek yra nerealūs.


       Žinau, kur pardavinėja geriausius imbierinius sausainius Vilniuje. O dėl ten pardavinėjamų marcipaninių žvaigždučių kažin ką padaryčiau. Galiu nuvažiuoti iki Marko su Spenceriu (nors man tai nelabai pakeliui) vien tam, kad nusipirkčiau riešutų sviesto su riešutų gabaliukais.  

       Netikiu vienuoliu be ferario, bet tikiu Peep Vain. Nemėgstu Paulo Coelho, bet mėgstu Salman Rushdie ir Terry Pratchet... ir dar myliu Maksą Frajų. Markesą myliu už "100 metų vienatvės". Nesuprantu Juozo Erlicko. Garbės žodis. Man jis nejuokingas. Geriausia jo knyga - "Raštai ir kt.". Ir negaliu įveikti "Rožės vardo". Dabar ketvirtas bandymas.

       Noriu nuvažiuot į Japoniją pavasarį, kuomet žydi sakuros. Žinot, jog ten per žinias pavasariais praneša, kuriame regione sakuros žydi? Žavinga. Bijau važiuot į Indiją (nors visai norėčiau), nes iš ten žmonės grįžta kokie tai padvasinti ir lengvai pačiuožę. Noriu nuvažiuot į Šiaurės Korėją ir Kubą. Galvoju, kad įsimylėčiau NY ir Didįjį kanjoną. Taip pat noriu į tuos parkus, kuriuose fotografavo Ansel Adams.


         Mylimiausias miestas Londonas. Ne tik todėl, kad ten gyvena Aurelija, bet šiaip...gerai praleistas laikas, britai, Haris Poteris ir ak... Mark Darcy, Heston Blumenthal, Jamie Oliver, Portobello, Camden, miuziklai, parkai, dviaukščiai autobusai ir dar daug, daug kitų gerų dalykų.


       Esu priklausoma nuo interneto ir facebook'o. Ir man visai negėda dėl to. Beveik visi dabartiniai draugai yra iš interneto. Senųjų draugų beveik neliko. Ir nežinau kodėl. Tiesiog nebeliko bendravimo poreikio ar kažkokio bendro intereso. Nežinau. Kartais dėl to viduje pasiparinu, nors vis rečiau ir rečiau.  

----------------
       Na, ir galiausiai, jei būčiau patiekalas, tai aiškiai, kad būčiau minkštas ir purus muffin'as. O jei labai pasisektų, tai būčiau ir su šokolado gabaliukais. Va taip va.

28 komentarai:

Mazi.stebuklai 2010 m. lapkričio 10 d. 13:06  

Palieku pėdsaką po šio įrašo, nes nepalikt negalėčiau :)) perskaičiau labai lengvai ir su šypsena. :) geros dienos ir Tau :)

Kristina 2010 m. lapkričio 10 d. 13:11  

Ne, nu aš Tave myliu, cioce Jurga ;))

Vio 2010 m. lapkričio 10 d. 13:20  

Nuoširdume tu :) kaip mielai suskaičiau, kaip gera apie tave dar kažką naujo sužinot :)tiesiog nuostabus postas ir gražiausiai sudėlioti tavieji sakiniai :)

Traleliushke 2010 m. lapkričio 10 d. 13:25  

Puikus issamus jaukus idomus irasas. Miela malonu ne tik recepteli rasti, bet ir kazkokia zinia apie tai kas juos raso. :)

bea 2010 m. lapkričio 10 d. 13:29  

gėris tokie postai ;)
labai pritariu dėl zyzimo, dėl bendravimo, dėl tv ir laikraščių, dėl House'o ir Mad Men - viskas pas mane lygiai taip pat :). Ir dėl to, kad galima iškrypti iš kurso dėl kokio nors nerealaus gėrio, kaip sausainiukai ar pan. Nuoširdūs ir draugiški apkabinimai!

Unknown 2010 m. lapkričio 10 d. 13:47  

Kristina, pati žinai viską :*

Vio, įdomu, ką naujo sužinojai. Ne taip jau mažai gi bendraujam :)

Gerda, Traleliushke ir Bea, ačiū :) smagu, kad ne viena tokia esu, kuri kartais nukrypsta nuo kurso :D

Viktorija 2010 m. lapkričio 10 d. 13:52  

Kaip aš apie serialus pamiršau, House MD yra jėga :))) Malonu buvo skaityti ir daugiau apie Tave sužinoti :)

blphotography.co.uk 2010 m. lapkričio 10 d. 14:04  

Myliu tave, Bitut :)

Saulės pieva 2010 m. lapkričio 10 d. 15:25  

...netgi Tavo intonaciją galvoje girdėjau skaitydama:)))) ech, gerumas tokie tekstai :)

paklausyk Kristinos - pradėk rašyt memuarus :))))

Unknown 2010 m. lapkričio 10 d. 15:43  

Viktorija, ir man buvo malonu apie Tave skaityt :) Nustebinai su savo profesija :))

Wyshnia, :*

Asta, nesakyk, kad dar matei ir bemosikuojančią rankomis :D

Vio 2010 m. lapkričio 10 d. 16:42  

Aš irgi intonaciją girdėjau skaitydama :) Na, kad skaitai daug, tai žinojau, bet čia paminėjai išsamiau :) Dar apie Japoniją. Ir ledo ritulį (ritulininkus:)) na, buvai minėjus, kad pasižiūri, bet kad na, tikrai patinka...nesitikėjau.. faina :) Bet žinojau daugiau nei nežinojau, tad smagu :)

Viktorija 2010 m. lapkričio 10 d. 17:48  

Jurga, ne tik tave tai stebina. Vieną kartą išgirdau už nugaros šnekant: "Ji programuotoja?! Negali būti, juk normaliai atrodo" :D

Unknown 2010 m. lapkričio 10 d. 20:14  

Vio, apie ritulininkus pašnekėsim prie božolė plačiau :D

Viktorija, būtent - ji normaliai atrodo :D

brumbrumai 2010 m. lapkričio 10 d. 20:25  

nu žinok labai patiko :) ne kaip koks literatūrinis šedevras, bet tu, kaip žmogus.. imi ir sakai. nedailini, nemeluoji. nes nu kievienas mokam gražiau apie save pasakyt :) o čia imi ir išdėstai. ypač patiko priešpaskutinė pastraipa. apie draugus. nes matyt, kad man dabar tokia stadija.. kai dingsta žmonės ir atsiranda nauji, kad ir elektroniniai.. bet tokie šaunūs :D

Asta 2010 m. lapkričio 10 d. 20:42  

Ech, kaip smagu kyštelt bent nosies galiuką pro durų plyšį, į gyvenimą žmonių tų, kuriuos skaitai, kuriais tyliai žavies ir kurių įrašai kartais taip puikiai nuspalvina dieną :))

Tikrai labai lengvai ir taip su nuotaika susiskaitė. Smagiai :)

Ir, beje - ir aš kartais tingiu gamint (ir ne tik), ir aš nemėgstu anei TV žinių, anei vien tik bloga pranašaujančių laikraščių antraščių, ir aš mėgstu Nusivylusias beigi niekada nesupratau Erlicko. Galiausiai, man taip pat patinka internetas ir aš taip pat nemėgstu zyzimo, nors... gyvenimo ironija - pati esu labai nemenka zyzlė :D

Na, ir pabaigai - džiaugiuosi, kad parašei šitą įrašą, buvo malonu bent trupučiuką tave pažinti :))

Unknown 2010 m. lapkričio 10 d. 20:50  

Brumbrumai, :) man smagiausiai, kad tie virtualūs žmonės virsta realiais draugais. Aišku, tų senųjų gaila, bet na yra kaip yra. Jei nėra poreikio bendrauti, tai nebendrausi per prievartą :)

Unknown 2010 m. lapkričio 10 d. 20:52  

Asta, :) matai, kiek mes panašumų turim :D

Anonimiškas 2010 m. lapkričio 10 d. 23:10  

Nu ir kaip mielaii, jaukiai, informatyviai!!!! Jurga, minkstoji keksiuke ;]]
O man irgi ledo ritulys visai patinka, kai pabuvojau Montrealyje ir uzsikreciau jo ziurejimu ir sirgimu..bet kitaip ten ir neimanoma juk :]
Uzskaitau!

Dalia 2010 m. lapkričio 11 d. 09:37  

kaip gera gera gera tokius įrašus skaityt. Nuoširdumas - vienas iš nūdienos stebuklų, kai atrandu tokią dozę, taip ir sušyla širdis iki pat.. kojų pirštų galiukų.

ieva 2010 m. lapkričio 11 d. 14:07  

ir man, ir man širdis ant pirštų galiukų! et, ir aš tave myliu, ką jau čia :)

Sima (Mukatanas) 2010 m. lapkričio 11 d. 14:28  

Pirmiausia, noriu pasakyti, kad smagu susipažinti :) Antra, katinų nuotrauka mažų mažiausiai fantastiška. Trečia,man ir būna dienų, kai į virtuvę nekišu nosies ir mane gelbsti jogurtai, sūreliai ir kitokie ne patys sveikiausi patiekalai :D O ketvirta, taip pat nesuprantu pamišimo dėl Paulo Coelho...Smagu buvo skaityti ;)

Kotryna 2010 m. lapkričio 11 d. 18:51  

Nuostabus, paprastas bet nepaprastas rašinys. Labai labai labai patiko. Atradau dalį savęs, ypač pritariu daliai apie bambėjimą ir Londoną. Tu pirmas sutiktas žmogus, kuris kaip ir aš nemiršta dėl Paulo Coelho. O su "Rožės vardu" aš irgi ilgai kankinausi... Žodžiu super, gerbiu už paprastumą, nuoširdumą ir tikrumą. Sėkmės

Unknown 2010 m. lapkričio 11 d. 19:32  

Ieva, aš tikiu, kad TEN gyvenant neįmanoma nepamėgti ledo ritulio :)

Dalia, labai smagu, kad patiko :)

Ieva, Ieva, virtualioji pozityvioji draugė tu mano :*

Sima ir Kotryna, jūs taip pat pirmos mano sutiktos, kurios neinat iš proto dėl Paulo :) Ačiū :)

Sima (Mukatanas) 2010 m. lapkričio 14 d. 18:08  

Negalėjau neparašyti, užėjau pas Tave, pamačiau briedžiukus ir taip pakvipo Kalėdomis :)

anuka 2010 m. lapkričio 14 d. 21:00  

man patinka sužinoti apie žmones daugiau :) ypač apie tuos, kuriais nuoširdžiai žaviuosi.

Unknown 2010 m. lapkričio 14 d. 23:04  

Sima, man jie irgi tuom pačiu kvepia ;)

Anuka, vaje... žinok, kaip ačiū :) Taip malonu tai girdėt iš Tavęs :)

Kristina 2010 m. lapkričio 16 d. 09:33  

Jurga, o aš???? (čia del P. Coelho) :)))

Unknown 2010 m. lapkričio 16 d. 13:00  

Niek nežinau :D Nieko neatamenu :D

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP