Gruzija su Borjomi #01

Na, ką... grįžom iš Gruzijos, į kurią pasikvietė Borjomi. Pirmą kartą važiavau niekuom nesirūpindama, nes organizatoriai pasirūpino absoliučiai viskuom. Prieš važiuojant buvo šiek tiek baisu. Buvau įsitikinus, kad žurnalistai by default yra pasikėlę, o Buržujus su commonsense irgi bus tokie patys. Bet, pasirodo, kad labai klydau. Visa mūsų grupė buvo awesome. Latviai irgi, kurie taip pat važiavo kartu su mumis.  

Gruzija gerai nuteikia tik ten atvykus. Pasų kontrolė visiems atvykusiems duoda dovanų po nedidelį vyno butelaitį. Kai tai yra nerealiai, ką? Atvykom į Gruziją vakare po varginančio 6 valandų sėdėjimo Kijevo oro uoste, ir pasidėję daiktus nuėjome vakarieniauti. Vaizdas iš restorano yra absoliučiai nerealus, ypač kai sutemsta. O apie maistą tai aš iš viso neturiu žodžių - chačapuriai, šašlykai, sūriai, baklažanai, tarchūnas ...

Kitą dieną iš pačio ryto išvažiavom į Borjomi gamyklą, kur mus pasitiko įmonės atstovai ir aprodė gamyklą. 

1. Pirmą kartą Borjomi buvo pradėtas pilstyti į butelius 1890 metais. Tada buvo išpilstyta 1300 butelių, o 2011 metais jau buvo buvo išpilstyti 122 milijonai litrų mineralinio vandens. 

2. Borjomi yra retas pasaulyje vulkaninės kilmės mineralinis vanduo, laikomas tikra gamtos dovana. Jį iš gelmių, siekiančių iki 1500 metrų, į žemės paviršių išstumia natūralus anglies dvideginis, tačiau trykšti šis mineralinis vanduo pradeda dar giliau (8000-10000 metrų siekiančiame gylyje). Verždamasis pro daugybę uolienų ir dirvožemio sluoksnių, Borjomi įgyja unikaliai subalansuotą vulkaninių mineralinių medžiagų sudėtį.

Mineralinis vanduo iš gelmių ištrykšta šiltas - 38 °C - 41 °C ir turi taip vadinamo "sieros kvapo", kuris atsiranda dėl vandenilio sulfido dujų (Jų ten yra labai mažai - 1 - 1,5 %). Vanduo, patekęs į paviršių, natūraliai  netenka jų ir tas kvapas dingsta.

3. Tyrinėtojai teigia, kad prieš daugelį amžių Borjomi naudotas ne tik kaip geriamasis, bet ir kaip gydomasis vanduo. Per archeologinius kasinėjimus buvo atrastos kelios akmeninės pirtys, datuojamos I a. pr. m. e. Tyrinėjimai, kuriuos atliko V. Bagrationi, bei daugybė dokumentų įrodo, jog Borjomi buvo naudojamas gėrimui bei maudynėms nuo I iki XVI amžiaus. 

Daugybė tyrimų rodo, kad vandens sudėtis nepakito nuo 1830 m., kai šis vanduo buvo pradėtas tirti. Dabartinis vanduo identiškas vandeniui, kuris pirmą kartą buvo išpilstytas Didžiojo kunigaikščio Michailo Nikolajevičiaus Romanovo gamykloje XIX a. pabaigoje.

4. Šiandien yra dvi Borjomi išpilstymo gamyklos. Viena pilsto mineralinį vandenį į stiklinę tarą, o kita - į PET butelius. Tara neturi jokios įtakos mineraliniam vandeniui, išskyrus tai, kad skiriasi galiojimo laikas. PET taroje esantis vanduo galioja ilgiau.

Borjomi platinamas 0.33L ir 0.5L tūrio stiklinėje taroje bei 0.5L ir 1L tūrio plastmasiniuose buteliuose (PET). Šis mineralinis vanduo yra išpilstomas į butelius be sąlyčio su oru.

Šiaip įmonė pilsto ne tik Borjomi mineralinį vandenį, bet turi ir kitokio vandens. Tarp jų yra ir negazuoto. Gaila, kad Lietuvoje nepardavinėja, nes man jis labai patiko ir tikrai pirkčiau. Vanduo labai švelnaus skonio ir be jokių pašalinių poskonių. 

5. Tikriausiai daugelis atsimenat, jei skaitot spaudą, aišku, jog kažkada Rusija buvo uždraudusi gruziniško vyno ir mineralinio vandens importą. Buvo grindžiama tuom, kad vynai viršija pesticidų normą, o mineralinis vanduo neatitinka Rusijos kokybės reikalavimų. Tai buvo 2006 metais. Šitas draudimas buvo labai skaudus gamyklai. Tais metais jų pardavimai krito net 60 procentų. Bet kaip aš sakau - viskas vyksta tik į gerą. Borjomi 2007 metais gavo ISO 22 000 sertifikatą, tuom tik įrodydama, kad Rusijos draudimas buvo politizuotas. Tai yra pirmasis mineralinis vanduo NVS ir Pabaltijo šalyse, atitinkantis tarptautinius standartus. 2011 metais jie išpilstė daugiau vandens nei prieš Rusijos draudimą. Draudimas vis dar yra galiojantis, nors dar šį pavasarį turėjo būti panaikintas. 

6. Borjomi melsvai žalsvo atspalvio butelis yra patentuotas ir turi savo pavadinimą Georgian green. 

7. Kuomet Čerčilis buvo atvykęs į Tarybų Sąjungą ant stalo stovėjo Borjomi. Sako, kad Jurijus Gagarinas tik grįžęs iš kosmoso pirmiausia paprašė atsigerti Borjomi. Taip pat garsiajame ir nuobodžiajame filme "Soliaris" buvo nufilmuoti Borjomi mineralinio vandens buteliai. Iš pradžių norėjo etiketes nulupti, kadangi filmo veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tačiau filmo režisierius Tarkovskis norėjo, kad ir ateityje egzistuotų Borjomi. 

8. Borjomi gamykla yra užfiksuota Sergey Prokudin Gorsky nuotraukose, kuomet jis fotografavo Kaukazą. Kuom ypatingos tos nuotraukos? Ogi jos yra spalvotos, nors darytos pačioj 20 amžiaus pradžioj. 

Tai va, tiek apie Borjomi gamyklą. Po šitos ekskursijos važiavom į Rabati pilį, kuri yra šviežiai restauruota.  Saakashvili per iškilmingą atidarymą rugpjūčio mėnesį sakė - We have rebuilt Rabati, which is the crown of restoration. Tikimasi, kad tai bus vienas lankomiausių Gruzijos objektų. Pilis buvo pastatyta 13 amžiuje. 7 hektarų teritorijoje yra ir bažnyčia, ir mečetė, ir minaretas, ir sinagoga. Jeigu kam įdomu, nuotraukų galite daugiau pažiūrėti čia.

Na, ir galiausiai vakarienė su tradiciniais patiekalais, vynu, chacha ir tostais. Juokinga, kad ta degtinė "čiačia" rašoma "chacha". Tokia gruzinė lėktuve teisingai pastebėjo - после чячя бывает ха-ха. Tiesa, ne? Sunkus vakaras buvo, o dar sunkesnis rytas. Cha cha. Šiaip čiačia man visai skani. Aš mielai rinkčiausi ją vietoj vyno. Aišku, geriant su saiku.

Tokio kiekio maisto gyvenime nebuvau mačiusi. Ten taip viskas apgaulinga. Tik atėjus ant stalo padeda lengvus užkandžius, po to atneša dar, vėliau dar, dar ir dar. Kai baigi prisikimšt, tuomet pradeda nešt karštus patiekalus. Ir neša, neša ir neša. Kol ant stalo niekas nebetelpa tiesiogine to žodžio prasme. Galiausiai ima dėti lėkštes viena ant kitos. O neragaut tai juk negali, nes viskas yra be proto skanu. Gerai, kad bent jau maisto nereikėjo suvalgyt до дна.    

2 dalis