Vegetariška pica

       Pavyzdžiui man visai patinka dargana, lietus ir vėjas... Na, bet tik tuo atveju, jei tai savaitgalis. Su chalatu galima slampinėti iki pat pietų be didelio sąžinės graužimo, pasigaminti sočius pusryčius, ramiai išgerti kavos su pienu. Tiesiog - nieko neveikimo grožis. Kuo subtiliau ir gražiau gali nieko neveikti, tuo didesnis laimėjimas. Neva tai italai taip sako. Nežinau, nebuvau, nemačiau ir negirdėjau, bet toks tinginystės pateisinimas man patiko. Kaip tik šiuo metu skaitau "Valgyk, melskis, mylėk". Vieną akimirką buvau jau besigailinti, kad rugsėjo mėnesį važiuoju į Barseloną, o ne į Romą. Na, bet pas ispanus ir nuolatinė manjana.

       Perskaičius skyrių apie plonytę, minkštutę, gardžią ir burnoje tirpstančią rojaus picą kažkokioje Pizzeria da Michele Neapolyje buvo aišku, kas bus gaminama pietums/vakarienei. Pagrindui ėmiau Eglės picos pagrindą. Kiekį dalinau per pusę, bet vis tiek gavau dvi dideles picas. O viršus nužiūrėtas iš vienos picerijos, kur ta pica yra vadinama graikiška.

Pagrindas: 
125 ml šilto vandens

1 v. š. alyvuogių aliejaus

0,5 v. š. cukraus

1 a. š. druskos

375 ml miltų

30 ml kukurūzų kruopų

1,5  a. š. sausų mielių

       Mieles išmaišome šiltame vandenyje ir paliekame 5 minutėms. Per tą laiką sumaišome visus likusius produktus, supilame vandenį su mielėmis ir gerai išminkome. Uždengiame švariu rankšluosčiu ir pastatome šiltai kokiai valandai, kol tešla pakils. Tešlą dar kartą išminkome ir plonai iškočiojame.

Įdaras (Kiekiai iš akies):

trintų pomidorų tyrės

pusė pakelio varškės

česnako skiltelė

ožkos pieno sūrio

mocarelos gabaliuko

špinatų (naudojau šaldytus)

šviežių bazilikų

       Varškę ir česnaką sutriname su blenderiu. Padą ištepame pomidorų tyre, o visą kitą sudedame ant picos pado.

Skanaus!