Slyvų sviestas su kardamonu

      Och, šiemet man uogienių gaminimo manija. Nors aš jų nevalgau ir nežinau, kas jas suvalgys. Dar nuo pernai turiu bazilikų džemo ir bruknių uogienės. Na, žiemą, manau, pasirodys pyragų receptai su uogienių įdaru. Šiemet pasigaminau braškių sviesto su čili, rabarbarų su rozmarinu, rabarbarų su vanile, abrikosų su rozmarinu, paprastos vyšnių uogienės. O dar noriu kriaušių, obuolių, vanilės ir anyžių džemo, aitriųjų paprikų džemo (čia iš paskutinio Virtuvės numerio), pomidorų džemo, obuolių košės su šalaviju. Daugokai, ar ne? Bet guodžia tai, kad gaminu po vieną ar du nedidelius stiklainius.

       Vaisinis sviestas (angl. fruit butter) yra verdamas iš vaisių tyrės. Kažkas panašaus į džemą, tik verdama daug ilgiau, naudojama daug mažiau cukraus ir nėra dedamas pektinas. Labiausiai paplitęs yra obuolių sviestas, bet iš principo galima gaminti iš visų vaisių - abrikosų, vyšnių, braškių, slyvų, vynuogių ir t.t. Man patiko šitas būdas. Pirma - sunaudojama mažai cukraus, o antra - nemėgstu vaisių, uogų gabaliukų uogienėse (išskyrus vyšnias). Man turi būti smooth.

Prieš gaminant:

• Naudokite tik gerai prinokusius vaisius. Tuomet vaisiai yra saldžiausi. 
• Kuo ilgiau sviestas verda, tuo jo skonis yra koncentruotesnis. 
• Odelės nuo vaisių nebūtinai turi būti nuluptos. Vieni lupa, kiti nelupa. Nelupantys sako, kad odelės duoda natūralaus pektino. 
• Abrikosai, persikai, vynuogės ir slyvos verda savo sultyse. Obuoliams, kriaušėms ir svarainiams reikia įpilti šiek tiek vandens. 
• Vaisiai yra verdami ant mažos ugnies apie 2-5 valandas. Priklausomai nuo verdamo kiekio. Vaisinio sviesto konsistencija yra tiršto jogurto.  
• Dėl cukraus kiekio man nėra aišku iki galo. Nuo senų senovės daugelis esam pripratę, kad santykis yra 1:1. Taip uogienės gali būti išlaikomos iki 3 metų. Esant mažesniam kiekiui uogienės išsilaiko iki pusės metų. Na, taip paprastai rašo apie uogienes. Sviestui paprastai naudoja daug mažiau cukraus. Kiek suprantu, tai jo galima dėti pagal skonį. "Šaukštu ir šakute" mačiau gamino slyvų marmeladą iš viso be cukraus. 
• Prieskonius dėkit antroj virimo pusėj. Nedėkit iš karto. Kitaip viskas suverda, o prieskonių aromatas ir skonis dingsta. Pati įsitikinau pirmą kartą gamindama braškių sviestą su čili. 
• Daugiau apie vaisinį sviestą galite pasiskaityti "Food in jars". 

Reikės:

600 g slyvų be kauliukų (Su kauliukai yra apie 800 g)

100 g cukraus

1 a. š. vanilės ekstrakto (jei turit vanilės ankšties, galite naudoti ją)

0,5 a. š. kardamono 

1. Slyvas suberiame į puodą storu dugnu, uždengiame dangčiu ir užviriname. Kuomet užverda, dangtį nukeliame ir toliau verdame ant mažos ugnies apie 15 minučių. Slyvos turi būti tokio minkštumo, kad jas būtų galima lengvai su šaukštu sutraiškyti. Tuomet slyvas sutriname su blenderiu ir pastatome atgal ant ugnies. 

2. Verdamą košę vis pamaišome kas 15-20 minučių. Geriausia užsistatykit laikmatį ir eikit skaityt knygos. 

3. Maždaug po valandos ir 15 minučių suberiame cukrų ir prieskonius. Verdame dar apie 40-45 minutes.

4. Iš tokio kiekio išeina šiek tiek daugiau nei 200 ml slyvų sviesto. 

Skanaus! 

Arbūzų uogienė

       Arbūzų uogienė. Skamba juk skaniai, ar ne? Bent jau mano galvoj tai suskambėjo skaniai. Bet, pasirodo, klydau. Reikėjo iš karto viską pilt lauk, kai tik užuodžiau tą nenusakomą kvapą, kuris yra daugiau nemalonus nei malonus. Bet ne... Pagailėjau 1 kg arbūzo. O dar kiek laiko aš su ta uogiene nenčinausi! Košmaras. Skonis irgi yra nenusakomas. Aš net nesugalvoju, su kuo jį būtų galima palyginti. Toks visiškai neišraiškingas. Ir visiškai ne arbūzinis. Citrina su imbieru uogienę kažkiek gelbėja, bet ne tiek, kad ją būtų galima mielai valgyti. Nukišau uogienę į šaldytuvo kampą. Ir dar užstačiau kitom uogienėm.

       Ranka nekyla spausdint šitą receptą, todėl trumpai  aprašysiu, nesileisdama daug į visokius niuansus, kurie yra gan smulkiai aprašyti originaliame įraše. Receptą šiek tiek keičiau. Mačiau ten dar yra ir melionų džemas. Gal kas norit pabandyt?

Reikės:
1 kg arbūzo (svoris jau supjaustyto gabaliukais)
150 g uogienių cukraus
2 v.š. citrinos sulčių
1 v. š. tarkuoto imbiero

1. Pirmiausiai supjaustome arbūzą gabaliukais, išrenkame sėklas ir viską sutriname blenderiu.
2. Gautą košę supilame į puodą ir verdame tol, kol sumažėja beveik per pusę. Viriau ant vidutinės ugnies ir man tai užtruko apie pusantros valandos. Gerai, kad prie jos stovėt dar nereikėjo.
3. Tuomet supilame cukrų, citriną ir imbierą. Toliau verdame ant didelė ugnies. Viriau dar apie pusvalandį, kol pradėjo formuotis dideli ir lipnūs burbulai. Uogienė turi sutirštėti, o kiekis sumažėti ketvirtadaliu.  
4. Atvėsinam ir išpilstom į paruoštus stiklainius.

Na, skanaus tai jau tikrai nelinkėsiu šį kartą :)

P.S. Grąžinkit Zitkai varškę! Šita komiška istorija ir jos "aktualumas" mane išvertė iš klumpių. Krizenu jau nuo pat ryto, kai tik pamačiau NVVGA. Pieno žvaigždės turėtų Čepaitę aprūpint varške iki metų galo už tokį piarą.

Sūdytos citrinos

     
Kuo toliau, tuo mažiau žinau. Ir greitai visai nieko nebežinosiu. Stačiai regresas, o ne progresas. Sūdytos citrinos... skamba taip pikantiškai, o pasirodo, kad nieko pikantiško čia nėr. Ir apie tas citrinas, pasirodo, žino visas pasaulis, išskyrus mane, aišku. Tai yra įprastas prieskonis Šiaurės Afrikoje, o ypač Maroko virtuvėje.

Begūglindama radau Hunter Angler Gardener Cook blog'ą. Ten rašoma ir apie rusišką citrinų (?) sūdymo metodą. Tiesiog į pasūdytą vandenį yra sumetamos nuplautos citrinos. Laikoma tris savaites. Labai plonai supjaustoma ir patiekiama prie patiekalų iš laukinių paukščių.... Hmm... Baisu ir ginčytis, bet gal ten vietoj citrinų agurkai turi būt? Kažkaip neteko girdėti, kad rusai taip darytų. Na, bet kaip ten bebūtų grįžtam prie sūdymo.

Reikės:

6-7 citrinų

apie 200 g jūros druskos (tiesa sakant, tai iš akies pyliau)

1. Citrinas labai, labai gerai nuplaunam. Tryniau su nauja kempine, kad neliktų vaško, esančio ant vaisių.

Aišku, betrindama prisiminiau atostogas Ispanijoj. Ten gyvenančiai giminaitei kaimynas buvo atnešęs pilną bliūdą citrinų. Iš savo sodo. O jau aromatas. Išprotėjimas visiškas.

2. Ant stiklainio dugno įpilame druskos. 

3. Tuomet pjaustome citrinas. Paprastai citrina yra pjaunama į keturias dalis, jos neperpjaunant iki galo. Vidus gausiai apibarstomas druska. Bet nieko neatsitiks, jei nupjausit citrinų galiukus ir perpjausit į keturias dalis. Daryk, kaip patogiau.

4. Kiekvieną citrinos griežinėlį apvoliojame druskoje ir dedame į stiklainį. Galiausiai viską užpilame druska. Sandariai uždarome. Aš dar gerokai papurčiau, kad pradėtų greičiau skirtis sultys. Ir stiklainį paliekame keliom dienom kambario temperatūroje. Periodiškai vis pavartom. Citrinos turi pradėti skirti savo sultis ir apsemti pilnai griežinėlius. Jei sultys nesiskiria, galima užpilti išspaustos citrinos sulčių. Tuomet dedam į šaldytuvą ir laikom bent jau 3 savaites. Taip pasūdytos citrinos gali būti laikomos 6-12 mėnesių.
Dar galima įdėti ir prieskonių - cinamono lazdelę, lauro lapų, pipirų, čili, kalendros ar pankolio sėklų.

Naudojimas. Prieš naudojant druska nuo citrinų yra nuplaunama. Paprastai yra vartojama tik žievelė (be baltosios dalies), bet kažkur skaičiau, kad minkštimas irgi yra naudojamas. Taip pat gali būti panaudojamos ir išsiskyrusios sultys (Jums irgi galvoj sukasi tekila?). Dažniausiai yra naudojama tadžinuose - marokietiškuose troškiniuose. Taip pat smulkintas žieveles galima dėtį į salotas, tinka prie mėsos, žuvies. Žodžiu, viskas priklauso nuo fantazijos.

Keli receptai:

Izraelietiškas kuskusas su keptu moliūgu ir sūdytom citrinom

Marokietiška vištiena su citrina ir alyvuogėm

Lęšiai su špinatais ir sūdytomis citrinomis

Humusas

Apie sūdytas citrinas rašo:

Simply recipes

David Lebovitz

Food in jars 

Sprouted kitchen

Кулинарное сообщество

Bazilikų ir bananų džemai

       Tik ištark niekada ir jei jau ne po savaitės (cha, tas atvejis buvo gan komiškas), tai po metų ar penkių darai atvirkščiai. Ir štai išaušo diena konfitiūriams ir džemams. Senatvinis marazmas ne kitaip. O sakiau niekada, niekada. Apskritai reiktų išbraukt tą žodį iš savo žodyno...

Bazilikų džemas
3 pundeliai bazilikų
400 g uogienių cukraus
200 ml vandens
1 citrina

       Citriną nuplauname ir supjaustome plonais griežinėliais, užpilame cukrumi ir vandeniu. Užviriname ir paverdame 5 minutes. Tuomet sudedame nuplautus ir apdžiovintus bazilikų lapus. Verdame 20-30 minučių, nukošiame ir paliekame atvėsti. Supilstome į paruoštus stiklainius.

       Skanu. Jaučiasi lengvas kartumas nuo citrinos, todėl kitą kartą nutarkuočiau citrinos žievelę (tik geltonąją dalį) ir supilčiau citrinos sultis. Tuomet neturėtų jo jaustis. Bet ai... ką čia jau slėpsi - tikėjausi daugiau daugiau. Tikėjausi tokio baziliško, baziliško džemo. Na, tiesiog tokio - ak, kaip skanu! Kaip kad su bazilikų ledais buvo. O dabar vis tik citrina permuša baziliką.  

       Pagal  Karaidel

Bananų džemas
1 kg bananų
300 g uogienių cukraus
200 ml greipfruto sulčių

       Bananus nulupame, supjaustome ir šakute sutriname. Supilame greipfruto sultis, cukrų ir gerai išmaišome su bananais. Vis pamaišydami užverdame ir verdame apie 20 minučių ant vidutinės ugnies (nepamirškit vis pamaišyt). Išpilstome į paruoštus stiklainius.

       Na, bananus mėgstu bet kokiu pavidalu, todėl man patiko. Ilgesniam laikymui tikriausiai reikėtų dėt daugiau cukraus, bet kad ir taip jau labai saldu. Nors koks tikslas juos laikyt ilgai, jei bananų galima nusipirkti ištisus metus. Originale dar siūloma pridėti 4 šaukštus romo, kurio aš neturėjau.

       Adaptuota iš "VIRTUVĖ nuo... iki..." Nr. 8/2010

Džiovinti pomidorai

Reikės:
2 kg vidutinio dydžio pomidorų
druskos
šviežio čiobrelio, baziliko
alyvuogių aliejaus

        Pomidorus perpjauname per pusę. Aš kažkodėl juos supjausčiau į keturias dalis. Išdėliojam skardoje, užberiam druskos, čiobrelių. Džiovinam 60 laipsnių orkaitėje tol, kol išdžiūna, bet neperdžiovinkit (Aha, labai gudrus pasakymas. Aš tikriausiai iš tos baimės perdžiovint nebūsiu iki galo išdžiovinusi jų). Man džiuvo apie 8 valandas. Būtinai orkaitę palikit šiek tiek pravertą (tarp durelių galit užkišt peilį ar mentelę), kad drėgmė išgaruotų. Taip džiovinti pomidorai ir užpilti alyvuogių aliejumi gali laikytis šaldytuve savaitę. Arba galima užsišaldyti.

       Jei norit išlaikyt ilgiau, tuomet puode užvirinam baltojo vyno actą (300 ml), sumetam pomidorus ir 2 česnako skilteles (Viena skiltelė vienam stiklainiui), pavirinam 5 minutes ir paliekam atvėsti. Nupilam skystį ir į stiklainius sudedam pomidorus, po česnako skiltelę, kelis baziliko lapelius ar šviežio čiobrelio šakelę, užpilam alyvuogių aliejumi. Tuomet stiklainius statom į puodą (dangtelius tik šiek tiek prisukam), pripilam vandens beveik iki stiklainių viršaus (palikit kokius 2 cm neapsemtus) ir ant vidutinės ugnies kaitinam 30 minučių. Paliekam atvėsti, gerai užsukam dangtelius ir dedam į šaldytuvą. Ragaujam po mėnesio.
       Tai va toks gan paprastas procesas. Kiek jis bus vykęs ir kiek man jie laikysis sunku dar pasakyt. Bet su salotom ir su makaronai buvo labai gardu.

• Iš 2 kg pomidorų išėjo dvi pilnos skardos. Sudžiūvus - liko tik viena skarda. Ir išėjo tokie du mažutėliai indeliai. Ai, dar pasilikau jų šiek tiek salotoms ir prie makaronų.
• Gūglas davė du pomidorų ruošimo būdus. Vieni sėklas išima, kiti jas palieka. Kodėl - nežinau. Aš pabandžiau per pusę, t.y. iš dalies sėklas išėmiau, o kitą dalį palikau su sėklom. Man su sėklom labiau patiko, nes kaip ir daugiau to pomidoro lieka. 
• Džiovinimui pomidorai turi būti mėsingi. Pirkau iš turgaus kaip ir lietuviškus. Bet, aišku, jie nebuvo tokie, kokių norėjau.
• Ar dar gaminsiu? Jei gausiu normalių mėsingų pomidorų - taip. Priešingu atveju pirksiu iš Pilies g. esančios parduotuvės. Ten brangiau nei eiliniam PC, bet ir milijoną kartų skaniau. 

Šaltinis - google'as ir Chez Pim