Džiovinti pomidorai

Reikės:
2 kg vidutinio dydžio pomidorų
druskos
šviežio čiobrelio, baziliko
alyvuogių aliejaus

        Pomidorus perpjauname per pusę. Aš kažkodėl juos supjausčiau į keturias dalis. Išdėliojam skardoje, užberiam druskos, čiobrelių. Džiovinam 60 laipsnių orkaitėje tol, kol išdžiūna, bet neperdžiovinkit (Aha, labai gudrus pasakymas. Aš tikriausiai iš tos baimės perdžiovint nebūsiu iki galo išdžiovinusi jų). Man džiuvo apie 8 valandas. Būtinai orkaitę palikit šiek tiek pravertą (tarp durelių galit užkišt peilį ar mentelę), kad drėgmė išgaruotų. Taip džiovinti pomidorai ir užpilti alyvuogių aliejumi gali laikytis šaldytuve savaitę. Arba galima užsišaldyti.

       Jei norit išlaikyt ilgiau, tuomet puode užvirinam baltojo vyno actą (300 ml), sumetam pomidorus ir 2 česnako skilteles (Viena skiltelė vienam stiklainiui), pavirinam 5 minutes ir paliekam atvėsti. Nupilam skystį ir į stiklainius sudedam pomidorus, po česnako skiltelę, kelis baziliko lapelius ar šviežio čiobrelio šakelę, užpilam alyvuogių aliejumi. Tuomet stiklainius statom į puodą (dangtelius tik šiek tiek prisukam), pripilam vandens beveik iki stiklainių viršaus (palikit kokius 2 cm neapsemtus) ir ant vidutinės ugnies kaitinam 30 minučių. Paliekam atvėsti, gerai užsukam dangtelius ir dedam į šaldytuvą. Ragaujam po mėnesio.
       Tai va toks gan paprastas procesas. Kiek jis bus vykęs ir kiek man jie laikysis sunku dar pasakyt. Bet su salotom ir su makaronai buvo labai gardu.

• Iš 2 kg pomidorų išėjo dvi pilnos skardos. Sudžiūvus - liko tik viena skarda. Ir išėjo tokie du mažutėliai indeliai. Ai, dar pasilikau jų šiek tiek salotoms ir prie makaronų.
• Gūglas davė du pomidorų ruošimo būdus. Vieni sėklas išima, kiti jas palieka. Kodėl - nežinau. Aš pabandžiau per pusę, t.y. iš dalies sėklas išėmiau, o kitą dalį palikau su sėklom. Man su sėklom labiau patiko, nes kaip ir daugiau to pomidoro lieka. 
• Džiovinimui pomidorai turi būti mėsingi. Pirkau iš turgaus kaip ir lietuviškus. Bet, aišku, jie nebuvo tokie, kokių norėjau.
• Ar dar gaminsiu? Jei gausiu normalių mėsingų pomidorų - taip. Priešingu atveju pirksiu iš Pilies g. esančios parduotuvės. Ten brangiau nei eiliniam PC, bet ir milijoną kartų skaniau. 

Šaltinis - google'as ir Chez Pim

Spagečiai su voveraitėm

       Prakeiktas karštis... Visai netikėtai Violeta man priminė nerealų patiekalą - naminius makaronus su voveraitėm. Intensyviai pritariamai linksiu galva, kad makaronai yr visiškas gėris. Buvo metas, kai juos gamindavau mažiausiai du kartus per savaitę - su daržovėm, faršu, tunu, mėsa ar šiaip kas būdavo po ranka. Dabar turbūt įlysčiau ir į Baltijos jūrą, ko nesu jau darius n metų. Ne todėl, kad ten nebuvau tiek ilgai,  tiesiog Baltija man per šalta. O jei šaldytuve nelabai ko buvo galima rasti, tai imdavau daug prieskonių (deriniai, aišku, ne visada nusisekę būdavo) ir tiesiog gerai apkepdavau ant sviesto... mmm... skanu.

       Beveik dvejus metus dirbau netoli "Europos", kur eidavau pietaut. Ir dažniausiai ten valgydavau makaronus. "Sena lietuviška patarlė tvirtina, kad šiluma kaulų nelaužo, bet tai yra tik miela šiaurietiška pasaka. Karštis laužo ne tik kaulus, bet ir psichiką. P. Jurkevičius"  Paprastai imdavau lazaniją arba makaronus su padažu. Noriu į Šiaurę. Ir kiekvieną kartą sakydavau sau - va, šiandien valgysiu ką nors kitą. Bet nejučia vis tiek pasiimdavau makaronus. Keisčiausia, kad jie nebuvo kažkokie superiniai ar labai ypatingai paruošti. Apskritai Lietuvoj turbūt nesu valgiusi normaliai išvirtų makaronų. Dieve mano, juk čia Lietuva, čia lietūs lyja. Iš kur toks karštis? Ir kartą jie ėmė ir šiek tiek atnaujino meniu. Atsirado naminiai makaronai su voveraitėm ir brokoliais. Tai buvo kažkas tokio! Gal riebalų buvo daugoka, bet vis tiek buvo gerai. Gerai pagalvojus, tiems, kurie dabar stato (ir tikriausiai tai darys per amžių amžius) aplinkelį Lazdynuose yra blogiau nei man.

        Iš tiesų tai turėjo būti naminiai makaronai... ir buvo, bet jie patyrė visišką fiasko. Citrina ir bulve, tas judesys brūkšt-spūst yra apgaulingas. Atrodo, viens du ir turi orecchiette. Nė velnio. Gavau kažkokius blynelius. Aišku, aš juos išvirsiu, bet ten tikrai ne orecchiette... Teko traukt spagečius. 

Reikės:
200 g spagečių
1 nedidelis svogūnas
50 g šoninės
dviejų saujų voveraičių
saujos brokolių
druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį

1. Voveraites nuvalom, nuplaunam ir didesnes supjaustom. Sumetam į verdantį vandenį ir verdame 15 minučių. Vandenį nusunkiam.
2. Išverdam spagečius. Nupilam vandenį. 
3. Įkaitintoje keptuvėje pakepinam gabaliukais supjaustytą šoninę ir smulkiai pjaustytą svogūną. Tuomet sudedame grybus ir brokolius. Viską apkepame 3-4 minutes. Sudedame spagečius, viską išmaišome ir dar šiek tiek pakepame.

Skanaus!