Dinner in the Sky II

Mind blowing dinner. Garbės žodis. Tai buvo kažkas tokio! Po pirmo karto daug kas klausė, kas buvo geriau - maistas ar pats pasikėlimas. Tada man atrodė, kad tai glaudžiai susiję dalykai ir jų atskirti neįmanoma.  Pirmas kartas buvo geras. Tikrai geras, bet antras kartas buvo ... na, toks WOW. Maistas išvertė iš koto. Nežinau, kas tam Bjorn Frantzen nutiko Vilniuj, bet Samuli Wirgentius perspjovė jį kai reikalas. Reik atimt iš jo tas dvi žvaigždes ir išmest iš geriausių restoranų sąrašo. Juokauju, aišku, tačiau skirtumas buvo kaip diena ir naktis. Nors tikiu, kad Stokholme jis patiekia visai kitokį maistą ir yra vertas tų savo Michelin'ų. 

Dar man patiko šalia mūsų sėdėjusi pora, kuri tiesiog ėjo pro šalį ir nusipirko paskutines dvi likusias vietas. Va, taip iš niekur nieko. Įtariu, kad jiems tai buvo smagiausia, nes jie atėjo be jokių išankstinių nuostatų ir nusiteikimo. Ir jie abu taip džiaugėsi, taip džiaugėsi tais vaizdais ir maistu.  

Kadangi jau turėjau patirties, tai šį kartą atsisėdau geriausioj vietoj mano galva - iš krašto. Iš krašto kėdės daugiau pasisuka ir galima ramiai geriant šampaną makaluot kojom virš miesto. Ir daug plačiau matyt panoramą. Kas yra gi žiauriai awesome. 

Net negaliu išskirt, kuris patiekalas buvo silpniausias ar mažiausiai palikęs įspūdį. Jie visi buvo vienodai wow.  

Pirmiausia buvo patiekta laukinė lašiša su marinuotais agurkais, juodos duonos gabaliukais ir tokiu silkės kremu. 

Po to atkeliavo puikeliausias ėrienos tartaras su grybų trupiniais ir kiškio kopūstais. Ir dar ten kažkaip paruoštom morkom. Liežuvį galima praryt. O jau vynas kaip ten gerai tiko. Varge, varge.

Pagrindinis patiekalas buvo minkštutėlė, skanutėlė jautienos išpjova su trumų bulvių koše. Taip pat orkaitėje kepta cikorija su čiobreliais. Ir viskas apipilta sviestu. Na, patys suprantat, kad sviestu jau nieko nepagadinsi. Tai buvo taip skanu, kad norėjosi trypt kojytėm iš pasitenkinimo. O kadangi apačioj pagrindo nebuvo, tai beliko tik tabaluot. 

Desertui buvo panna cotta (tokia teisinga, teisinga) su braškėmis, mėtomis ir vynuogių granita. Ir viskas patiekta su konjaku. Afigiet galima. O aš konjako tai juk negeriu. Ir deserto mes nusileidom į apačią, o po vėl pakilom aukštyn. 

O kai beveik sutemo, tuomet išjungė šviesą ir pasakė - enjoy Vilnius. Na, tai tas ir beliko daryt.