Triušio vyniotinis

Ką veikt, kai už lango toks oras? Jokių planų sekmadieniui, viena knyga baigta, o kita dar nepradėta, Masterchef Australia visos savaitės serijos pažiūrėtos - ramu, Game of Thrones naujos serijos vis dar nėra, Hanibalas baigėsi. Tai belieka pasinaudot tuom, kad yra įkvėpimas gamint. 

Receptas yra paimtas iš John Campbell knygos "Formulas for Flavour". Ta knyga man buvo metų pradžios nusivylimas, o po to atradimas. Prieš Kalėdas nusprendžiau sau pasidovanot keletą knygų. Na, išsirinkau dvi knygas ir kadangi nesijaučiau patenkinusi savo pirkimo poreikio, tai pradėjau ieškot dar vienos knygos. Kokios nors. Įvedžiau į paiešką Heston Blumenthal. Ir žiūriu gi kažkokia nematyta jo knyga. O gut - galvoju - noriu! Next, next ir knyga jau pakeliui. Gaunu aš tą knygą, išpakuoju, žiūriu ir savom akim netikiu - Hestonas jai parašė tik įžanginį žodį! Nu, kas per... 

Pats receptas turi daug sudėtinių dalių - triušio vyniotinis, torteliniai, kuskusas su pomidorais, lęšių padažas, saldymedžio (licorice) putos ir dar miško grybai su špinatais. Žodžiu, krūva reikalų. Darbo turbūt dviem dienom. Aš paėmiau tik vyniotinį, kuskuso neturėjau, tai pakeičiau perlinėm kruopom ir dar padariau špinatus su pievagrybiais. Tai visiškai neskubėdama sugaišau apie pusdienį, bet dar spėjau iškept keksą ir pamarinuot likusį triušį kitos dienos vakarienei. Daugiausiai laiko sugaišau, aišku, iškaulindama triušį. Dariau tai pirmą kartą, įsijungus jutūbą prieš akis. Na, ir dar laiko užėmė jo susukimas. Knygoj Džonas viens du ir susuka. Mol easy peasy. Nė velnio - kepenėlės slysta lauk, iš paskos krenta ir špinatai. Teko gerokai pasikeikt. Pradžioj mintyse, vėliau jau ir garsiai. Kai sunkiausia recepto dalis įveikta, toliau viskas labai paprasta. 

Reikės:

triušio nugarinės (saddle) 

1 triušio kepenėlių

špinato lapelių

100 g serano kumpio 

Perlinėms kruopoms:

1 puodelis (235 ml) perlinių kruopų 

vištienos sultinio

pusės skardinės smulkintų pomidorų 

sviesto kepimui

1 nedidelis svogūnas

100 g pievagrybių

sauja špinatų lapelių

druskos

šviežiai maltų juodųjų pipirų

Triušio nugarinę iškaulinkite. Per vidurį sudėkite špinatų lapelius ir ten sudėkite kepenėles. Atsargiai triušį susukite. 

Vyniotinį įsukite į serano kumpį. Tuomet susukite į foliją. Stenkitės susukti tvirtai. Galus užsukite ir padėkite į šaldytuvą minimum 2 valandoms. Geriausiai per naktį. 

Perlines kruopas išvirkite vištienos sultinyje. Baigiant virti (prieš kokias 15 min.) supilkite smulkintus pomidorus. Ir virkite iki kruopos išverda. Nepamirškite druskos. 

Įkaitintoje keptuvėje ant sviesto pakepinkite smulkiai supjaustytus svogūnus. Jie turi tapti permatomi ir minkšti. Sudėkite plonai supjaustytus pievagrybius. Pasūdykite, įberkite juodųjų pipirų. Kepkite kokias 5 - 8 min. Sudėkite špinatų lapelius, palaukite, kol jie sukris ir nuimkite nuo ugnies. 

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Kepkite vyniotinį (suvyniotą folijoje) 15 min, tuomet apverskite ir dar pakepkite apie 10 min. Išėmę leiskite 5 min. "pailsėti". Išvyniokite iš folijos ir supjaustykite. 

Skanaus! 

Lazanija su špinatais

     
      Tikriausiai pats kiečiausias mitas yra apie špinatus. Neva tai jie turi labai daug geležies. Bet nė velnio jie jos neturi. Taip atsitiko, kad įvyko spausdinimo klaida - netyčia kablelis buvo perkeltas ne į tą pusę, kurioje turėjo būti. Ir taip atsirado mitas, kad špinatai turi beveik dešimt kartų daugiau geležies nei bet kuri kita daržovė. Ištisa žmonijos karta kišo vaikams per prievartą špinatus ir tikėjo (Ir vis dar tiki. Pagūglinkit. Įsitikinsit patys), jog valgydami špinatus bus stiprūs kaip pirmasis Amerikos superman'as - Popajus. Koks pravalas, a? Juokingiausia, kad paaiškėjus klaidai pasigirdo "kaltinimų", jog visą tą laiką multiko herojus vartojo steroidus. Nežinau, kiek pats kaltinimo faktas yra tikras ar išgalvotas, nes radau apie tai tik vienoj vietoj. Bet vis tiek juokinga.    

      O špinatai man labai patinka. Iš turgaus kiekvieną savaitę parsitempiu visą pundą gražių ir jaunų lapelių. Špinatus geriausia valgyti šviežius, garintus arba labai trumpai apvirtus (apie minutę). Nepaisant šito mito apie geležies kiekį, špinatai vis tiek išlieka viena vertingiausių daržovių. Juose gausu skaidulinių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, jodo, floro, vitaminų A, E, K, B1, B2, B6, C. Šviežius špinatus labai  lengva atskirti - jų lapeliai turi būti traškūs. Nuskinti greitai praranda savo vertingąsias medžiagas, todėl reiktų stengtis kuo greičiau suvartoti. Špinatus visada gerai perplaunu, gerai nupurtau vandenį, plastikinį indelį iškloju popieriniu rankšluosčiu, ten sudedu lapelius, uždarau dangtelį ir laikau šaldytuve. Taip špinatai tikrai nesuvys. Tą patį darau ir su prieskoninėmis žolelėmis (bazilikais, petražolėm, kalendrom ir t.t.).
     Tinkamiausi prieskoniai špinatams - muskato riešutas, česnakas, baltieji pipirai, gvazdikėliai ir mairūnai. Bet, aišku, niekas netrukdo eksperimentuoti.

------

       Lazanija labai paprasta ir greitai paruošiama. Receptas nužiūrėtas ir šiek tiek pakeistas iš žurnalo "хлеб и соль", 2011/4. Maišiau kelių rūšių sūrius - turėjau džiugo, kažkokio karvės sūrio iš sūrių turgaus ir avies sūrio - pecorino, kurį Eglė iš monkey dinner atvežė lauktuvių. Et, gerai pasėdėjom "Notre Vie". Naudojau šviežios tešlos lazanijos lakštus. Jų yra pirkti didžiuosiuose PC. Dydis buvo kaip tik mano kepimo indo. Bet jei tokių negausit, tai galit naudot ir tuos paprastus.

Reikės:

padažui:

400 ml grietinėlės (liesesnės) 

150 g kieto sūrio

Lazanijai:

4 v. š. alyvuogių aliejaus

300 g  šviežių špinatų

2 česnako skiltelės

400 g birios varškės

5 lazanijos lakštų 

50 g sūrio (parmezano, džiugo ar kokio kito kieto sūrio)

1. Pirmiausia paruošiam padažą. Puode užviriname grietinėlę, suberiame tarkuotą sūrį ir nuolatos maišydami verdame tol, kol sūris ištirpsta. Puodą nukeliame nuo ugnies. 

2. Keptuvėje įkaitiname aliejų, lengvai apkepame susmulkintus česnakus, tuomet sudedame špinatus. Pakepame kelias minutes. Špinatai turi sukristi. Nukeliame nuo ugnies. Toje pačioje keptuvėje įmaišome varškę. Galite įtarkuoti muskato riešuto. Aš dar dėjau saldžios raudonos paprikos ir šiek tiek čili, bet labai, labai nedaug. 

3. Tuomet imame kepimo indą. Ant dugno dedame lazanijos lakštą, varškės įdaro, užpilame padažu, ant viršaus vėl lazanijos lakštas, įdaras, padažas ir t.t. Galiausiai uždengiame lazanijos lakštu ir gausiai apibarstome sūriu. 

4. Kepame 180 laipsnių temperatūroje 30-40 minučių. 

Skanaus!

Špinatų sriuba

      Harumi Kurihara atradau besikuisdama po amazon.com. Amerikonai turi Martha Stewart, britai - Nigella, australai - Donna Hay, o japonai turi Harumi Kurihara. Paprastai taip apie ją yra pradedama rašyt. Japonijoje jos knygų yra parduota 20 milijonų. Kas ketvirtį leidžiamo žurnalo tiražas yra 200 000. Turi 53 parduotuves. Ir kaip priklauso tokioms žvaigždėms turi ir savo kulinarinę laidą - Your Japanese Kitchen, kurią galite pažiūrėti čia. Angliškai yra išleidusi tris knygas, kurios yra gerokai adaptuotos vakarų pasauliui. Tiek prisiskaičius apie ją visko gero parsisiunčiau jos knygą Harumi's Japanese cooking, kuri 2004 metais Gourmand World Cookbook Awards buvo išrinkta kaip geriausia kulinarinė metų knyga.

       Patiekalai iš tiesų yra ganėtinai paprasti, tačiau dalis receptų gerokai nustebino ir nuvylė. Iš principo tikėjausi gauti knygą apie japonų virtuvę, o gavau ... net nežinau, kaip tai įvardint. Štai keli pavyzdžiai:

Prie lašišos kepsnelių siūlomas padažas - majonezas su šviežiai maltais pipirais arba pesto padažu.
Vištiena su prancūziškomis pupelėmis ir bazilikų ryžiais.
Makaronų salotos su majonezu.
Tofu salotos su pomidorais, baziliku ir gorgonzola. Kas iš principo juk yra mocarelos salotos. Tik pakeistas vienas produktas ir pridėtas dar vienas sūris.

     Knygą sudaro 10 dalių: užkandžiai, sriubos ir makaronai (noodles), ryžiai, tofu, jūros gėrybės, vištiena ir kiaušiniai, jautiena ir kiauliena, suši, daržovės, desertai ir gėrimai. Iš viso yra apie 70 receptų.

    Receptai parašyti labai aiškiai ir suprantamai. Tai čia kaip ir knygos pliusas. Kiekvienas skyrius yra pradedamas trumpu įvadu, paaiškinimu. Taip pat yra pateikti įvairių produktų pakaitalai. Pvz., sezamų pastą galime keisti tahini, dashi galima keisti žuvies sultiniu, shungiku galima būtų keisti rukola ir t.t. Ir knygos pabaigoje yra trumpas japoniškų produktų žodynėlis. 

     Rekomenduoti šios knygos tikrai nedrįstu. Šiaip ji nėra bloga, bet aš jaučiuos išsidūrus su ja. Galbūt britams tinka ir patinka toks supaprastinimas... Bet kai mano galvoj japonai asocijuojasi su estetika, bonsai,  arbatos ceremonija, būgnais, samurajais ir t.t.. Ir va čia taip šast majonezas su kečupu už parankės  iššoka, tai net nežinau...  

------

Vienai porcijai reikės:
apie 20 g plonų ryžių makaronų

geros saujos šviežių špinatų 

200 ml vištienos sultinio

1 a. š. sakės (keičiau mirin)

druskos ir baltųjų pipirų pagal skonį

sojos pagal skonį

0,5 a.š sezamų aliejaus

keleto čili aliejaus lašų*  

1. Išverdame ryžių makaronus. Nusausiname juos ir supjaustome norimo ilgio.
2. Trumpai apverdame špinatus, perskalaujame šaltu vandeniu, gerai nusunkiame ir stambiai supjaustome.
3. Užverdame sultinį, nukeliame nuo ugnies, supilame mirin, makaronus ir špinatus. Išmaišome.
4. Pagal skonį pasūdome, įpilame sojos, sezamų aliejaus.
5. Čili aliejaus galit dėt, galit nedėt, bet čili priduoda sriubai cinkelio.

Labai lengvai pagaminama, gardi, kvepianti sezamais ir lengvai aštri sriuba.

* Čili aliejumi apdalino mus per blogerių dieną. Apie naminį čili aliejų jau rašiau prie Penny De Los Santos ridikėlių salotų. Česnako galit nedėt.

Skanaus!