Kepta vištiena su žiediniu kopūstu
Na, tai ką, zuikeliai, šventės praėjo. Depresija, liūdesys ir juoda tuštumos skylė, nia? Ir dar keli papildomi kilogramai ant šoniukų. Žodžiu, ką numetėm prieš šventes, tą priaugom per jas. Kai pagalvoji, tai išėjom ant nulio. Daug rezoliucijų prisirašėt šiems metams? Aš tai vyno paveikta prisirašiau pilną pilnutėlį A4 formato lapą. Dabar baisu ir žiet, kas ten yra parašyta. Bet į prancūzų kursus jau užsirašiau. Galėsiu be parkių vyno etiketes skaityt. O ir šiaip gi prancūziškai viskas gražiau skamba. Net ir keiksmai.
Gal vertėtų šiek tiek apie praeitus metus dar pašnekėt. Buvo du unreal dalykai: vakarienė danguje ir Gruzija su Borjomi. Tai va, šitie du įvykiai buvo kažkas tokio. Na, su wow faktorium. Šiaip dar buvo daug visko labai malonaus ir gero. Man nuoširdžiai gaila, kad 2012 metai baigėsi. Na, tikiuos, kad šiemet irgi bus ne ką prasčiau.
Perskaičiau visas knygų iššūkio knygas. Tik jų neaprašiau. Shame on me. Geriausia buvo apie Mačiūną, panelė Smila, Lermontovas ir, žinoma, Terry Pratchet. O daugiau.... Ne veltui jos buvo tiek laiko neskaitytos. Su Markesu galutinai parišau. Geriau nei "100 metų vienatvės" jis vis tik nieko neparašė. Bet iššūkis išėjo į naudą. Vėl pradėjau skaityti knygas.
Mano galva, keturi geriausi pernai metų receptai:
Visiškas feilas su kulinariniu iššūkiu, nes daugiau nei pusę metų buvau apie jį tiesiog pamiršusi. Būna ir taip. O kai atsiminiau, tai jau kažkaip ir įkvėpimas buvo dingęs, kuris taip nebeatsirado. Todėl šiemet jau nieko nežadėsiu šioj srity. O ypač viešai.
Tai va, šitaip buvo pernai. Kas bus šiemet? Cha... Reik žiūrėt tą nelemtą lapą. Jei rimtai, tai noriu tikėti, kad šitas blogas išgyvens dar vienerius metus. Sausio 26 d. bus treji metai. Taip, laikas bėga. Pastaruoju laiku nelabai turiu įkvėpimo jam ir apskritai... O kur dar tai, jog gyvenam kažkokioj prieblandos zonoj. Sunku fotkint nu.
Tai va, einam prie recepto. Man vis dar Ottolenghi's neatsibodo. Receptas sumiksuotas iš dviejų Ottolenghi receptų. Žiediniai kopūstai iš "Jerusalem", o vištiena iš čia. Tas salotas su duona irgi reikės pasidaryt prie progos. Keptas žiedinis kopūstas yra labai skanu. Aš tik per mažai jį apkepiau. Turėtų būti daugiau apskrudę. Bet tie prieskoniai prie jo ir kepti riešutai tai tiesiog ak kaip gerai. Ottolenghi rules!
1 česnako skiltelė, sutraiškyta
1 v. š. čiobrelio lapelių
0,5 v. š. tarkuotos citrinos žievelės
druskos ir pipirų
4 vištos šlaunelių
1 žiedinio kopūsto galva
5 v. š. alyvuogių aliejaus
1/2 a. š. druskos
juodųjų pipirų
sauja lazdyno riešutų
1/3 a. š. cinamono
1/3 a. š. kvapiųjų pipirų
1 v. š. baltojo vyno acto
1 1/2 a. š. klevų sirupo
druskos ir pipirų pagal skonį
Česnaką, čiobrelius, citrinos žievelę, druską ir pipirus sumaišykite su sviestu. Šitą sviestą užtepkite ant šlaunelių. Taip taip pakiškite po oda. Kepkite 220 laipsnių orkaitėje 10 minučių.
Kol kepa vištiena, supjaustykite žiedinius kopūstus. Užpilkite alyvuogių aliejumi, užberkite druskos ir pipirų. Permaišykite.
Po 10 minučių sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 190 laipsnių. Įkiškite žiedinį kopūstą. Kepkite apie 35-40 min., arba kol iškepa vištiena, o žiedinis kopūstas gražiai apskrunda.
Apie 10 minučių orkaitėje pakepinkite lazdyno riešutus.
Dubenyje sumaišykite cinamoną, kvapiuosius pipirus, vyno actą, klevų sirupą, druską ir pipirus. Ten suberkite šiek tiek pravėsusį žiedinį kopūstą. Viską permaišykite. Užbarstykite kepintais lazdyno riešutais.
Skanaus!
Pranešimai
