Kriauklelės su baklažanais

Brrr... šalta. Prieš gerą savaitę grįžau iš Italijos. Buvau beveik pietuose, kur dar vis yra +28, nors saulė jau nėra tokia kaitri, tiesiog maloniai rudeniška. Tai ta proga receptas toks beveik ar tai itališkas, ar tai graikiškas, ar tai dar kažkoks iš knygos "Prisijaukinti prijuostę". Knygos istorija paprasta - vienos žurnalistės meilės istorija su virtuvės šefu Spike Mendelshon. Kas žiuri "Top Chef", tai tikrai turėtų jį prisiminti. Bent jau aš tai tikrai gerai jį pamenu. 

Autorė juos vadina tiesiog lietingos dienos rigatoni, kuriuos pakeičiau kriauklelėmis. Rikotos pagardas be galo skanus, kurio Jums, aišku, liks, jei iš šito kiekio gaminsit tik dvi porcijas. Tai jis labai puikiai tinka pusryčiams ant skrudintos duonos. Baklažanų irgi liks, bet jie gerai sueina ir šalti taip pat ant skrudintos duonos kartu su vyno taure. Arba pusryčiams galite išsikepti shaksuka. Irgi labai skanu. Receptą šiek tiek, aišku, keičiau. 

Rikotos pagardui: 

250 g rikotos

50 ml riebios grietinėlės

druskos pagal skonį

1 a. š. stambiai maltų juodųjų pipirų

1 a. š. šviežių čiobrelių lapelių

1 v. š. džiovintų raudonėlių

2-3 v. š. alyvuogių aliejaus

Makaronams: 

1 v. š. alyvuogių aliejaus

1 v. š. sviesto

1 didelis svogūnas, smulkiai supjaustytas

3 česnako skiltelės, smulkiai sukapotos

žiupsnelis rūkytos čili 

1 a. š. rūkytos paprikos

1 didelis baklažanas, supjaustytas 1 cm kubeliais

5-6 dideli pomidorai, stambiai supjaustyti 

60 ml raudonojo vyno

1 v. š. cukraus

200-220 g kriauklelių (arba kitokių makaronų)

pabarstymui tarkuoto kieto sūrio 

Rikotos pagardas: dubenyje elektriniu mikseriu iki purumo išplakite rikotą su grietinėle. Atsargiai įmaišykite visus prieskonius. Perdėkite į indą, kuriame patieksite ir apšlakstykite alyvuogių aliejumis. Padėkite į šaldytuvą. 

Makaronams: Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpinkite sviestą ir įpilkite alyvuogių aliejų. Sudėkite svogūnus, česnakus, čili, rūkytą papriką ir kepkite, kol svogūnai taps skaidrūs. Suberkite baklažanų kubelius, įberkite druskos pagal skonį ir kepkite apie 20 minučių. Baklažanai turi šiek tiek apskrusti. Suberkite supjaustytus pomidorus, cukrų, supilkite vyną. Vis pamaišydami troškinkite apie 50 minučių. Paragaukite, ar netrūksta druskos. 

Sūdytame vandenyje išvirkite makaronus pagal instrukciją, nukoškite vandenį. Į puodą su makaronais įpilkite padažo iš keptuvės ir viską gerai išmaišykite. Dėkite į lėkštes, ant viršaus uždėkite po kupiną šaukštą rikotos pagardo ir išmaišykite. Dar galite užberti tarkuoto kietojo sūrio. 

Skanaus!

Ottolenghi soba makaronai su baklažanais ir mangu

       Nežinau, ar galima spręsti apie visus kitus patiekalus išbandžius tik vieną, bet... yra kaip yra. Naujas dievas - Ottolenghi. Viskas prasidėjo nuo nuotraukų, kurias pamačiau Papillon blog'e. Wow. Tai turi būti išbandyta. Ir kuo greičiau. Kažkada manęs klausė, kaip renkuosi receptus, kuriuos gaminsiu. Va, taip va. Paprastai. Man užtenka gražių nuotraukų. Nors yra, aišku, dar krūva visokių niuansų. 

       Bet grįžtam prie recepto. Soba noodles yra labai gerai, keptas baklažanas irgi super. Padažas - saldu, aštru ir rūgštu. Viskas gerai subalansuota irgi super. Mangas suteikia gaivos. Kalendra su baziliku prie tokių à la rytietiškų patiekalų irgi tinka idealiai. Tik svogūnas man ten kažkaip ne itin. Galit jo nedėt. Žodžiu, tikrai puikus receptas, kuris mano namuose bus gaminamas dar ne kartą. 

Reikės (6 porcijoms):
120 ml ryžių acto
40 g cukraus
1/2 a. š. druskos
2 sutraiškytos česnako skiltelės
1/2 susmulkinto šviežio čili (naudojau čili dribsnius)
1 a. š sezamų aliejaus
1 laimo sulčių ir tarkuotos žievelės (naudojau citriną)
220 ml saulėgrąžų aliejaus
2 baklažanai, supjaustyti 2 cm kubeliais
250 g soba makaronų
1 prinokęs mangas, supjaustytas 1 cm kubeliais
40 g baziliko lapelių, sukapotų
40 g kaledros, sukapotos
1/2 raudonojo svogūno, labai plonai supjaustyto

1. Pirmiausia pasidarome padažą. Į puodelį supilame actą, cukrų ir druską. Maišydami pakaitiname apie minutę iki ištirpsta cukrus. Nukeliame nuo ugnies. Sudedame česnaką, čili ir sezamų aliejų. Leidžiame atvėsti. Ir tada supilame laimo sultis ir suberiame tarkuotą žievelę.
2. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir suberiame baklažanus. Kepiau per kelis kartus. Kai tik baklažanai iškepa, sudedame juos ant dvigubo vienkartinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių.
3. Makaronus išverdame pagal instrukciją. Nupilame vandenį ir gerai perplauname po tekančiu šaltu vandeniu.  Labai gerai nupurtome vandens perteklių. Ir leidžiame šiek tiek apdžiūti ant švaraus virtuvinio rankšluosčio.
4. Dideliame dubenyje makaronus sumaišome su padažu, mangu, baklažanais ir puse prieskoninių žolelių.
5. Salotoms leidžiame "pailsėti" 1-2 valandas. Prieš tiekdami į stalą sudedame likusias prieskonines žoleles.

Skanaus!

Šaltiniai čia, čia ir čia. 

Caponata

       Jei netyčia yra dar nemačiusių. Puiki reklama, nors Vytauto ir nemėgstu. Sako, jog tai studentų darbas.

       O čia blogai. Bet tik man vienai, nes kiek skaičiau komentarus, tai visiems buvo gražu ir gerai. Nesuprantu dviejų dalykų. Pirma - kodėl ta kiaulė džiaugiasi išsitepusi kečupu. Taigi ją suvalgys statistinis lietuvis. Antra - sudegusią mėsą siūloma pagardinti kečupu?! Come on... Be komentarų šitoj vietoj. Penktadienį VŽ perskaičiau, jog mokslininkai nustatė, kad ketvirtadalis žmonijos yra beveik nejautrūs skoniui. Tikriausiai mes sudarom didžiąją dalį to procento. 

       O matėt yra dar viena kečupo reklama? Ta, kuri sako, jog tai lietuviškos virtuvės pergalė. Mano galvoj sukasi tik WTF trys raidės su klaustuku ir trim šauktukais. Jei kečupas yra mūsų virtuvės pergalė, tai tikrai dar ilgai valgysim baltą mišrainę, o didžiausias nukrypimas nuo normos bus kugelis su vištos kulšim. 

-------

       Caponata yra sicilietiškas baklažanų troškinys. Jo variantų gali būti labai daug. Nesikeičia tik vienas igredientas - baklažanas. Gaminau pagal Not without salt caponatą ir receptą koregavau pagal savo spintelių turinį. Man labai patiko. Na, bet aš baklažanus mėgstu bet kokiu pavidalu. Labai paprastas ir greitai pagaminamas patiekalas. 

Reikės:
1 didelio baklažano
2 v. š. alyvuogių aliejaus
1 didelis svogūnas
50 g žemės riešutų
40 g razinų
1 a. š. čili dribsnių (arba mažiau, arba daugiau - pagal skonį)
2 v. š. rudojo cukraus
1 a. š. cinamono
1 a. š. kakavos miltelių
2 a. š. šviežių čiobrelių lapelių
1 didelis pomidoras
1 a. š. druskos (arba pagal skonį)
120 ml vandens

1. Svogūną supjaustome kubeliais. Ir pakepiname apie 10 minučių ant vidutinės ugnies.
2. Tuomet sudedame riešutus, razinas ir čili. Vis pamaišydami kepame apie 3 minutes.
3. Supjaustome baklažaną kubeliais. Sudedame į keptuvę. Tuo pačiu suberiame cukrų, cinamoną ir kakavą. Kepame apie 5 minutes, kol baklažanai šiek tiek suminkštėja. Vis nepamirštam pamaišyti.
4. Tuomet ateina eilė pomidorui, kurį prieš tai supjaustome kubeliais, čiobreliui ir vandeniui. Viską išmaišome, uždengiame dangčiu ir troškiname apie 15 minučių. Ir pabaigoje įberiame druskos.

Skanaus!

Kepti baklažanai su rudųjų ryžių miso

       Eglė su savo įrašu apie kiną kalta dėl šito apsėdimo. Kodėl galvon anksčiau nešovė ši mintis? Jei yra daromi sąrašai filmų, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su fotografija, tai juk taip pat yra daromi sąrašai, susiję su maistu. Na, ir pradėjau gūglint. Radau ilgą, ilgą filmų sąrašą, sudarytą vieno Kalifornijos universiteto - Food and Eating in the Movies. Tikriausiai sudėti visi filmai, kurie bent mažiausiu aspektu yra kaip nors susiję su maistu. Užimtų daug laiko, kol viską peržiūrėtum ir dar nežinia, ar verta tiek laiko gaišt dėl visų filmų. Na, kaip ten bebūtų, sąrašas yra įspūdingas ir naudingas. Bet nepradėsi gi žiūrėt visko iš eilės. Reikia daryt kažkokią atranką. Pradėjau nuo visokių sąrašų iš serijos - Top 10 food movies, Our 10 best food movies, Top 10 related food movies ir pan. Daugelis jų jau buvo matyti, pvz., Chocolat, Julie&Julia, Woman on Top, Like Water for Chocolate. Šituos tikriausiai visi matėt. Tačiau dar yra labai daug nematytų ir negirdėtų.

       Kitchen stories (2003) - iš principo filmas tai visai ne apie maistą, bet veiksmas vyksta virtuvėje. Pokario Švedijos mokslininkai nustatė, kad per metus vidutinė namų šeimininkė beruošdama vakarienę šeimai nueina tokį patį atstumą, koks yra nuo Stokholmo iki Kongo. Ir tada mokslininkams kilo toks labai ... įdomus ir be galo "aktualus" klausimas  - o kokį atstumą nueina virtuvėje vieniši vyrai? Ir išleido 18 švedų stebėtojų į Norvegiją pas vienišus kaimo vyrus su sąlyga, jog jokiais būdais nekomunikuos su stebimaisiais ar kaip nors kitaip padės virtuvėje. Kas iš to išėjo, pažiūrėkit patys. Daugiau nepasakosiu. Galiu tik pasakyt, kad tai nuostabus ir labai šiltas filmas. Dar ir ašarą nubraukiau. O garso takelio puikumas!

       Tampopo (1985) - japonų komedija. Sukurta vesterno stiliumi. Mieste pasirodo sunkvežimio vairuotojas. Įsivaizduokite Klintą Istvudą ne ant balto žirgo, kur nors Amerikoj, o už baltos fūros vairo Japonijoje. Ir jo vardas Goro. Jau matot? Gerai... Žiūrim toliau. Ir čia prasideda istorija. Vėlų vakarą sustoja jis su savo naparniku pavalgyti tokiame greito maisto noodle restoranėlyje. Savininkės vardas Tampopo. Tiksliau tai joks ne restoranėlis, o tiesiog pakelės skylė ir gamina ji labai prastai. Kaip ir priklauso vesternui - kyla muštynės. Po muštynių - čia jau nesupratau, bet ne esmė - Tampopo paprašo fūristo (!) išmokyti virti ją gerus noodle'us. Na, ir kad jos restoranėlis taptų geriausiu visame mieste. Ir taip prasideda jos mokymas. Man patiko. Tikrai juokingas. Tas humoras toks... naivus ir paprastas. Apskritai rytiečių humoras visai kitoks. Ir filmai jų kitokie, ir jų vaidyba visai kitokia, ir savo emocijas filmuose reiškia visai kitaip nei europiečiai. Tai va, drąsiai rekomenduoju šitą filmą.   

       

       Ir čia tik pradžia. Bus daugiau... Tiesa, dabar kažkaip nuklydau link japoniškų filmų. 

--------------

       

       Iš karto pasakau, kad baklažanas nuotraukoje nėra sudegęs, kaip galėtų pasirodyt. Na, taip... atrodo baisiai, bet viskas dėl tamsios rudųjų ryžių miso, kuri jau prieš kepant buvo beveik juodos spalvos. Receptą radau  Observeryje. Aišku, ant žarijų turėtų būt skaniau nei orkaitėj, bet vis tiek man patiko. Skonis toks saldžiai sūrus, jaučiasi lengvas karamelės skonis, o viduj minkštas ir beveik ištižęs baklažanas... niam.  

Reikės:

2 baklažanų (tokių daugiau mažesnių nei didesnių)

3 v. š. miso (naudojau rudųjų ryžių miso) 

2 v. š. cukraus

3 v. š mirin* 

1. Baklažanus perpjauname išilgai ir kepame orkaitėje apie 30 minučių, kol beveik iškepa. 

2. Kol kepa baklažanai, pasiruošiame padažą - visus produktus sumaišome ir nuolatos maišydami pakaitiname keptuvėje. Padažas neturi užvirti. Kai tik cukrus ištirpsta, nukeliame nuo ugnies. 

3. Iškepusius baklažanus aptepame gautu padažu. Orkaitėje įjungiame griliaus funkciją ir kepame apie 10 minučių. Patiekiame su ryžiais. 

* mirin yra saldus ryžių vynas. Pirkau Skonio studijoj. 

Skanaus! 

Nigel Slater ir kepti baklažanai

       Na gi, turiu naują herojų. Ir tai yra ne kas kitas, o Nigel Slater. Jis yra žinomas maisto žurnalistas, jis yra rašytojas, jis yra dar ir laidos vedėjas. Observeryje jau daugiau nei 10 metų turi savo skiltį. Iš viso yra išleidęs per 10 knygų. Pasak wikipedijos, plačiajai visuomenei tapo žinomas 2004 metais, kuomet išleido prisiminimų knygą  - Toast: The Story of A Boy's Hunger. Knyga susišlavė nemažai apdovanojimų. Tarp kurių yra ir geriausios biografijos apdovanojimas. O pernai dar buvo ir ekranizuota BBC1 televizijos. Knygą skaičiau ir man labai patiko.

      Jo laida "Simple Suppers" irgi be galo miela. Man jis yra Nigella Lawson vyriškas variantas. Tik neturi to seksualumo, kuriuo spinduliuoja Nigella. Turi kažką tokio... meditatyvaus. Prieš miegą jo laidos labai gerai susižiūri ir nuteikia raminančiai. 

       "The Kitchen Diaries" (Virtuvės dienoraščiai) yra dešimtoji jo knyga. Ir pats Nigel'as nedvejodamas ją įvardija kaip savo mėgiamiausią knygą. Įžangoje rašo - knyga yra apie tai, ką aš paprastai gaminu namie. Maistas, kurį gaminu sau, draugams, šeimai, vakarėliams, sekmadienio pietums ar užkandžiams, nuo pirmadienio iki penktadienio. Daugelį patiekalų būtų galima pavadinti fast food'u, kadangi autorius mano, kad gyvenimas yra per trumpas, jog leistume visą dieną virtuvėje, tačiau dalis patiekalų yra gaminami nedovanotinai ilgai. Didelis dėmesys skiriamas sezoninei mitybai, vietiniams produktams, vietiniams gamintojams. Na, tai tiesiog teisinga knyga su teisingais receptais ir teisinga nuotaika. Tarkim imbierinio pyrago kepimas yra tinkamas šaltam sausio sekmadieniui arba curry gaminimas vėsų balandžio vakarą. 

       Beveik visi patiekalai yra verti dėmesio. Tikriausiai tai pirmoji knyga, iš kurios aš noriu gaminti ir išbandyti viską. Jei norit kasdien valgyt nekasdieniškai, tai knyga tiesiog privalo atsidurti Jūsų knygų lentynoje. Visi ingredientai yra prieinami ir be galo paprasti. Na, gal su žuvies produktais ant LT būtų problemos, bet galima pakeist kitokia žuvimi, improvizuot ir t.t.

Reikės:
2 vidutinių baklažanų
alyvuogių aliejaus
malto kardamono*
druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį

Padažui:
3 v. š. natūralaus jogurto
1 v. š. tahini pastos
1 v. š. alyvuogių aliejaus
1 v. š. čiobrelių
citrinos sulčių pagal skonį

1. Baklažanus supjaustome riekelėmis. Iš abiejų pusių su šepetėliu aptepame aliejumi. Užbarstome druskos, šviežiai maltų pipirų ir kardamonu. Kepame apie 40-45 minutes orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių.
2. Kol kepa baklažanai, pasidarome padažą. Visus produktus gerai sumaišome šluotele iki vienalytės masės. Įdedame druskos, pipirų pagal skonį. Ir įspaudžiame citrinos sulčių. Irgi pagal skonį.
3. Iškepusius baklažanus aptepame padažu. Patiekiame su ryžiais.

* Geriausia yra naudoti kardamono sėklas ir jas šviežiai susimalti. Skirtumas tarp pirktinio malto kardamono ir šviežiai malto yra kaip diena ir naktis. Aš dar rytais labai mėgstu gerti  kavą su pienu, pagardintą šviežiai maltu kardamonu.

Skanaus!

Pagal Nigel Slater "The Kitchen Diaries" 


P.S. Ne į temą, bet negaliu susilaikyt neparašius. Vakar Mindaugo Maximoj mačiau Jamie žurnalą. Kaina svarais yra 3,99 (arba apie 16 Lt). Kaina litais - 36,99 Lt! Išprotėjo visiškai. Čia juk knygą galima nusipirkti už tokius pinigus.

Baklažanų ir juodojo šokolado konfitiūras

       Dariau iš pusės kiekio. Na, patys suprantat, negi rizikuosi kilogramu baklažanų ir net dviem su puse plytelės šokolado, kai net neįsivaizduoji, kas per nesąmonė gali gautis.

       Kiekį pateikiu visą, koks ir buvo nurodytas žurnale. Reikės:

1 kg baklažanų
800 g cukraus
50 g šviežio imbiero
1 citrinos sulčių
250 g juodo šokolado (naudojau 85% kakavos)
300 ml vandens

1. Baklažaną nulupame ir supjaustome kubeliais.
2. Imbierą sutarkuojame per smulkią tarką.
3. Į puodą supilame vandenį ir cukrų. Kaitiname tol, kol cukrus ištirpsta. Tuomet sumetame baklažanus, imbierą ir ant lėtos ugnies vis pamaišydami verdame apie 1 valandą.
4. Supilame citrinos sultis. Aš nors dariau ir iš pusės kiekio, bet supyliau visos citrinos sultis. Viską išmaišome ir suplakame blenderiu.
5. Susmulkiname šokoladą, supilame į masę ir maišome tol, kol šokoladas ištirpsta.
6. Konfitiūrą išpilstome į indelius.

       Šitą konfitiūrą galima patiekti su cukatų duonos skrebučiais (Na, ten taip parašyta. Ar pas mus yra tokios duonos?) ir prie brandžių sūrių. Man visai nieko buvo ir su mocarela, su džiugu ir neblogai. Manau, kad prie paprastos skrudintos duonos ir bus skanu.
       Koks skonis? Visai nieko. Bet gerai, kad dariau tik iš pusės kiekio, nes nežinočiau, kur tiek dėt reiktų. Baklažanų visai nesijaučia. Kažkas panašaus į kokį šokoladinį kremą su lengvu imbiero prieskoniu. Bet antrą kartą negaminčiau.

Šaltinis - Gastronom, 2010/07

Baklažanai su ožkos sūriu

       Nemėgstu ožkos sūrio. Jis smirda. Smirda taip, kaip tos ožkos kažkur pakeliui link Cadaqués. O dar tas skonis, liekantis burnoj! Net mano katinas, pasivogęs gabaliuką sūrio, numetė neėdęs jo kitam kambaryje!  

       Nežinau, gal aš pirmą kartą valgiau ypatingai neskanų ir ypatingai smirdantį ožkos sūrį, kuris mane ilgam atgrasė nuo šito sūrio. Bet vakar aš pasiryžau... Stovėdama parduotuvėj ir beuostydama visas ten buvusias ožkos sūrio rūšis, akimirksniu atsidūriau Ispanijoj pas tas aukščiau minėtas ožkas. Kaip tais man ta kvaila banda visada iškyla prieš akis pauosčius ožkos sūrį. 

       Išsirinkau, aišku, beveik jokio kvapo neturintį puskietį Rondin President sūrį. Receptas labai paprastas. Galima sakyti, kad atskiras jo dalis įkvėpė Miglė ir Vilma per tarptautinę blogerių dieną ir dar Gastronomo kažkuris numeris. Išėjo tikrai labai skaniai. Būtent tas sūris man labai ten tiko ir patiko. 

Reikės:

1 didelio baklažano

1 paprikos

2 gabaliukų po 100 g ožkos sūrio

baltos duonos

2-3 v.š. saulėgrąžų, moliūgo sėklų ir pinijų riešutų mišinio (jei ko neturit, tai tikrai nebėkit pirkt. Galit naudot vien tik saulėgrąžas, moliūgus ar pinijų riešutus. Arba išvis galit nedėt)

aliejaus patepimui

šviežio baziliko

       Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

       Baklažaną pjauname išilgai - apie 1 cm storio gabalais. Lengvai aptepame alyvuogių aliejumi. Stambiai supjaustome papriką, kurią taip pat aptepame aliejumi. Sudedame į skardą. Ten pat įtaisome ir ožkos sūrį. Duoną supjaustome kubeliais. Ją kartu su sėklom sudedame į kitą skardą.

       Viską kepame orkaitėje. Duoną su sėklom - apie 10 min. Kai gražiai paruduoja, traukiam lauk. O baklažanus su paprika pakepame dar kokias 5-10 min, t.y. bendras baklažanų ir paprikos kepimo laikas būtų 15-20 min.

       Iškepusias daržoves išdėliojame lėkštėj. Ant viršaus uždedam sūrį, apibarstom keptom sėklom, baziliko lapeliais ir užpilam padažu.

O padažo vos nepamiršau:

2 v.š. alyvuogių aliejaus

1 v.š. citrinos sulčių

1 v.š. balzamiko

druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį

       Viską gerai sumaišome. Proporcijas pasireguliuokit pagal savo skonio receptorius. Aš, regis, šiek tiek daugiau pyliau citrinos sulčių.

Skanaus!

Garintų baklažanų salotos

      

       Radau naują meilę - garintus baklažanus. Pirmą kartą juos pamačiau paskutiniame "Gastronom" numeryje, po to mačiau Lino Samėno garintų baklažanų salotas su mėtom. Neva tai gruziniškas patiekalas. Tikrai nežinau, kiek tame tiesos, bet kas tai pirmas sugalvojo buvo genijus.  Man tai buvo kažkoks nerealus atradimas. O klasikinis derinys - baklažanai, pomidorai, svogūnai, česnakas, bazilikas - yra tiesiog AK! Bet kas nemėgstat baklažanų, tai net nemėginkit gamint - išsigarinę jie patampa tokie šliuurpt. Suprantant, apie ką aš?

Taigi vienai porcijai reikės:

1 vidutinio baklažano

1 svogūno

2-3 pomidorų

1 mocarelos

česnako skiltelės

šviežio baziliko

druskos, šviežiai maltų pipirų

sviesto kepimui

       Baklažaną perpjaunam išilgai ir supjaustom 1-2 cm storio juostelėm ir dedam į garintuvą. Aš garintuvo neturiu, bet turiu tokį kaip ir specialų sietelį, kuris įsideda į puodą. Į puodą įpilam šiek tiek vandens, dedam tą sietelį, sudedam baklažanus, užberiam druskos ir garinam 10-15 minučių.

       Kol baklažanai garinasi, darom padažą - smulkiai supjaustom svogūną ir česnaką. Sudedam į keptuvę ir kepame, kol svogūnai šiek tiek suminkštėja. Tuomet sumetam kubeliais pjaustytus pomidorus ir dar pakepam kokias 4-5 minutes, kol pomidorai suminkštėja. Galit kepti tol, kol daržovės visai suminkštės. Man patinka dar šiek tiek neiškepusios, kad jaustųsi svogūno gabaliukai.

       Baklažanus sudedam į lėkštę, užpilam pomidorų, svogūno padažu, suplėšom mocarelą ir uždedam ant viršaus. Užbarstom šviežiai maltais pipirais ir baziliku. Daug baziliko.

       P.S. Dar juodų alyvuogių įdėkit. Liko už kadro. Visai pamiršau apie jas.

Skanaus!

Baklažanų salotos su mocarela

        Pagrindinė šios savaitės tema, aišku, knygų mugė. Visi tik ir skuba dalintis kas ką nusipirko, ką matė, ką aplankė, ką susitiko. Man ten niekada neužtenka vienos dienos. Visada einu du kartus. Kad ir kaip nepatiktų stumdytis ir plaukt pasroviui su minia, bet vis tiek knygų mugė turi kažką tokio, kas traukia ten eit vėl ir vėl. Dažniausiai einu iš ryto arba jau vakare, tada tikrai žmonių būna nedaug - gali laisvai žioplinėt, vartyt knygas ir tiesiog mėgautis pačiu buvimu ten.

       Šiemet kaip niekada buvo gausus naujų kulinarinių knygų pasirinkimas ir susitikimų su jų autoriais. Gaila, bet energingąjį Jamie Lietuvoje tikriausiai dar negreit išvysime (Nors man užtektų ir susitikimo su A. Bourdain). Retai perku receptų knygas - kam pirkti, jei internete galima rasti tą patį, ar ne? Aišku, malonu yra vartyti knygą, bet pakloti 80 Lt už receptus ir gražias nuotraukas nesu nusiteikusi.

       Na, gerai, laikas imtis salotų. Įkvėpimas atėjo žiūrint į Julijos Visockajos "Baklažanų salotas su mocarela". Teisingai Beata pasakė, kad kiekvienas mūsų esam unikalūs ir receptus interpretuojam savaip. Taigi, kaip dažnai man būna - įsitikinus, kad ir jums taip pat - iš originalių salotų liko tik pagrindinės sudedamosios dalys.

Jums reikės:
2-3 mocarelos gabaliukų 
1 baklažano
1 paprikos
5-7 saulėje džiovintų pomidorų 
1 česnako skiltelė
juodų alyvuogių
klasikinio prancūziško salotų užpilo (jei neturit, galit tiesiog pakeisti alyvuogių aliejumi)
druskos, pipirų, baziliko
prancūziško batono

       Suplėšome mocarelą, sausai pakepiname riekelėmis supjaustytus baklažanus. Stambiomis juostelėmis supjaustom papriką ir taip pat sausai pakepiname. Tada sausai pakepame batoną. Visus produktus sudedame į dubenį, pabarstome druska, pipirais, baziliku. Užpilame salotų užpilu, rankomis atsargiai viską permaišome ir paliekame salotas šiek tiek pastovėti.

       Po 10 minučių galime mėgautis nuostabiomis salotomis. Dar taurė balto vyno, krūva naujų knygų... ar galima norėt geresnės apniukusios popietės?

Bulvių duonelė su daržovėmis

       Ne visai vykęs kulinarinis savaitgalis. Iš gana egzotiško patiekalo "Bulvių duonelė su babaganuš" liko tik bulvių duonelė. Babagabuš iškeliavo į šiukšlių dėžę. Nepadauginkit česnako :). Dabar žiūrėdama į Aistės bulvių duonelę matau, kad man ji visai kitokia išėjo. Mano buvo tokia daugiau kaip tortilija ir šiek tiek be skonio. Bulvių duonelės receptas yra čia. O nenusisekusią babaganuš pakeičiau troškintomis daržovėmis.

Įdarui reikės:
1 svogūno
1 baklažano
1 paprikos
4-5 pomidorų
druskos, pipirų, baziliko ir čiobrelių
aliejaus kepimui

       Daržoves supjaustom smulkiais kubeliais. Pirmiausia keptuvėje lengvai pakepiname svogūnus, tada sudedame visas likusias daržoves, uždengiame dangčiu ir troškiname, jei reikia - įpilame šiek tiek vandens. Sudedame prieskonius. Iškepusias daržoves vyniojame į duonelę.
       Manau, kad dar čia būtų labai tikusi malta jautiena ir koks nors aštresnis prieskonis. Arba gal tik kokio čili būtų užtekę įdėt. Na, bet kokiu atveju duonelę bandysiu dar kartą daryt tikrai. Tik reikės pagalvot dėl išraiškingesnio įdaro.

Burokėliai su baklažanu ir tunu

  
       Burokėliai niekada nebuvo daržovė number one mano virtuvėje. Greičiau jie visada vilkosi kažkur sąrašo gale. Ir lengvai ant vienos rankos pirštų suskaičiuočiau retai gaminamus patiekalus su jais - barščiai, šaltibarščiai, silkė pataluose ir tikriausiai tai būtų viskas.
       Retkarčiais lietuviškuose tinklaraščiuose vis pasirodo įdomių receptų su burokėliais. Pvz., Dangiškų migdolų burokėlių salotos su braškėmis, apelsinais ir medumi - skamba be galo pikantiškai. Burokėlis ir braškės?! - kažkas neįtikėtino. Kažkada išbandžiau puikias burokėlių su tunu ir šparaginėmis pupelėmis salotas . Tačiau šiandien burokėlis buvo pakylėtas į visai kitą lygį mano akyse :) Metai dar tik prasidėjo, bet tikrai galiu pasakyt, kad tai mano metų atradimas.
Jums reikės:
2 didelių burokėlių
1 svogūno
1 baklažano
1 obuolio
skardinės tuno
1 v.š. acto
druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus kepimui 

       Supjaustome svogūnus kubeliais, burokėlius sutarkuojame per burokinę tarką. Sudedame į keptuvę, įpilame acto ir uždengę troškiname apie 20-30 minučių. Kol troškinasi burokėliai, baklažaną supjaustome riekelėmis ir sausai pakepiname keptuvėje. Į jau bebaigiančius troškintis burokėlius sudedame keptą baklažaną ir dar šiek tiek pakepame. Tada sudedame skiltelėmis supjaustytą obuolį, įdedame druskos, pipirų pagal skonį ir ant viršaus uždedame tuno.
Skanaus!

Šaltinis - www.moteris.lt