Vištiena lavaše

       Šią savaitę Elžbieta su savo obuolių štrudeliu visai apsuko man galvą, o jos vištienos lavaše trūks plyš prisireikė pasigamint. Su šiokiais tokiais pakeitimais - apie žagrenį pirmą kartą išgirdau, o kad nebereiktų papildomai daryt jokių salotų, įdėjau morkų - receptas 12 balų iš 10. Vištiena sultinga, minkšta, viršuj lavašas traškus, o apačioj minkštutėlis, o kur dar daržovės!

Jums reikės:
4 vištienos kumpelių
0,5 kg svogūnų
3 vidutinių morkų
2 lavašų
1 v.š. paprikos
1 a.š. kalendros
2 skiltelės česnako
druskos pagal skonį
alyvuogių aliejaus kepimui ir marinatui

       Iš paprikos, kalendros, druskos, sutraiškyto česnako ir aliejaus padarom košelę ir ištriname kumpelius. Juos paliekam kokiam pusvalandžiui. Tada keptuvėj apkepam iš abiejų pusių.
       Svogūnus supjaustome kubeliais, nebūtinai labai smulkiai ir kepame ant lėtos ugnies tol, kol jie suminkštėja. Tada sudedama per burokinę tarką sutarkuotas morkas ir jas pakepame kartu su svogūnais. Jei reikia dar įpilame aliejaus.
       Išvyniojame lavašą ir į jo vidurį dedame kumpelius (vienai porcijai imkit du kumpelius, nors man vieno buvo per akis. Tarkim vienas kumpelis - moteriška porcija, o du kumpeliai - vyriška) ant viršaus sudedame daržoves, lavašą suvyniojame, apverčiame ir dedame į kepimo indą. Viršų patepame aliejumi ir kepame apie 30 minučių 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
       Skanaus!

Riešutų pyragas su vyšniomis

       Jau seniai buvo nužiūrėtas Julijos Visockajos pyragas su slyvomis (pakeičiau vyšniom) ir įtrauktas į gaminamų sąrašą, bet va vis kažkaip niekaip iki jo nepriėjau. Ir pagaliau pasitaikė puiki proga jį išsikepti ir dar bendradarbius pirmadienį pavaišinti. Vienam taip patiko, kad sako - jei aš tau nupirkčiau produktų, tu man jo iškeptum?
       Pyragas tikrai labai paprastas ir nepavykti tiesiog negali.

Jums reikės:
125 g migdolų riešutų
125 g lazdynų riešutų
200 g sviesto
150 g cukraus pudros
3 kiaušiniai
100 g miltų
šaldytų vyšnių

       Visi produktai turi būti kambario temperatūros.
       Susmulkinam riešutus. Sviestą išsukame su cukraus pudra. Po vieną įplakame kiaušinį, suberiame persijotus miltus ir riešutus. Masę supilame į formą, ant viršaus išdėliojam vyšnias. Aš padariau klaidą ir per mažai vyšnių uždėjau. Pats pyragas saldokas ir sunkus, o tos vyšnios taip atgaivina ir ten tiesiog tobulai tinka. Todėl nepagailėkit daugiau vyšnių.
       Pirmas 15 minučių kepame 190 laipsnių temperatūroje, paskui sumažiname iki 150 laipsnių ir kepame dar 30-40 minučių.

       Skanaus!


Gnocchi alla Romana

       I would far prefer to have things happen as they naturally do, such as the mousse refusing to leave the mold, the potatoes sticking to the skillet, the apple charlotte slowly collapsing. One of the secrets of cooking is to learn to correct something if you can, and bear with it if you cannot. /Julia Child/
      
Jums reikės:
200 g manų
100 g tarkuoto "Džiugo"
4 v. š. sviesto
1 išplaktas kiaušinio trynys 
druskos pagal skonį
       Išverdam manus. Įmaišom pusę sviesto, pusę tarkuoto sūrio ir išplaktą trynį. Gautą masę išpilam ant kepimo popieriaus, su peiliu išlyginam paviršių (storis turi būti apie 1-1,5 cm) ir paliekam atvėsti 40 minučių. Tuomet supjaustome kvadratėliais ir dedame į sviestu pateptą skardą...Taip buvo pagal receptą, o dabar papasakosiu, kaip buvo realiai:
       Greičiausiai manus išviriau per skystai, todėl visa ta masė man nesustingo nei po 40 minučių, nei po 2 valandų. Pradėjau galvot - negi reiks mest lauk. Bet sukrapščiau savo košę atgal į puodą, įbėriau šiek tiek miltų. Bėriau tiek, kad tešlą būtų galima minkyt, bet ji dar šiek tiek lengvai kibtų prie rankų. Ir valandai įkišau į šaldytuvą. Tada tešlą iškočiojau 1 cm storio, supjausčiau kvadratais ir paviršių patepiau likusio lydyto sviesto ir sūrio mišiniu  ir įkišau į 180 laipsnių orkaitę 20 minučių.

       Pagal receptą patarė pateikti su likusiu sūriu, bet man pasirodė, kad čia labiau tiktų pomidorų padažas. Ir, pasirodo, kad visiškai neklydau. Padažas pridavė tokio lengvumo, o dar šviežias bazilikas...Uf... Na, patys žinot, kokį gerumą priduoda šviežias bazilikas...  


Padažas:
Skardinė pomidorų be odelių (arba smulkintų)
skiltelė česnako
šviežio baziliko
1 v. š. acto
alyvuogių aliejaus kepimui
druskos ir pipirų
       Česnaką sukapojame ir lengvai pakepiname alyvuogių aliejuje. Tada sudedame pomidorus ir vis pamaišydami kepame apie 5 min. Įpilame acto ir druskos. Išmaišome ir dar šiek tiek pakepame. Nuimame nuo ugnies. Įdedame baziliko ir dar druskos, jei reikia.

       Skanaus!


       Šaltinis - www.saveur.com, padažas - "Gastronom" 

Prancūziškas skrebutis


       Kuomet jūs visi važiavot į darbus šiandien, aš dar miegojau. Taip, man pasisekė su darbdaviais. Leido mums, dviem kolektyvo moteriškėm, neiti į darbą. Smagu turėt tokį darbdavį, ar ne? 

       Šį kartą receptas kaip tik savaitgalio pusryčiams. Pagaliau už lango pavasaris. Ir mano balkone saulė vis ilgiau ir ilgiau šviečia rytais. Ideali vieta tokiems pusryčiams.


Jums reikės:
8 riekių skrudinimo duonos
2 plonom riekelėm pjaustytų bananų
1 v. š. medaus
1 saujos  smulkintų riešutų
2 didelių kiaušinių
6-8 v. š. pieno
sviesto kepimui


       Kiaušinius su pienu lengvai šakute išplakame. Sumaišome bananus, medų ir riešutus. Ant duonos riekės dedam mišinį, iš kraštų paliekam šiek tiek vietos, ant viršaus dedam kitą riekę, šiek suspaudžiam. Sumuštinį iš abiejų pusių apvoliojame kiaušinio plakinyje ir kepame svieste. Iškepus apibarstome cukraus pudra, cinamonu. Galima patiekti su natūraliu jogurtu, bet man ir taip skanu. 

Skanaus!


Šaltinis - mano mėgiamas http://www.jamieoliver.com

Humusas su burokėliais

       Įžangos... Jos mane pribaigs vieną dieną. Na, neguldau aš taip gražiai ir lengvai sakinių, kaip tai daro tastyart, žaidimų aikštelė, kepykla nr. 5 ar duonos ir žaidimų.  Atrodo, kad jos atsisėda rašyti ir žodžiai tiesiog pabyra. O man norisi galvą daužyt į klaviatūrą - galvoj tuščia. Neseniai guodžiausi vienai draugei apie tai. Tai toji man ir sako – tu esi darytoja, o ne rašytoja. Na, taip, aš greičiau nufotografuoju ir sutvarkau nuotraukas nei parašau įžangą. Ir kas mane pažįsta, tas įsivaizduoja, kiek man tai kainuoja. Visai nesinori, kad mano įžangos būtų pritemptos, dirbtinės ir dar atimtų tiek daug mano energijos ir laiko. Man labai patinka fotografuot ir gamint, bet visa ta beletristika ne man. Nenustebkit, jei vieną dieną rasit tik receptą su nuotraukom :)

       Ir dar kaip tyčia šiandien dar sulaukiau replikos – „Aš jau įsivaizduoju, kiek laiko tu praleidi berašydama“...hehehe...

      Taigi apie humusą. Pirmą kartą šį užkandį pamačiau pas Eglę, kitą dieną iš karto nubėgau ir nusipirkau tahini, na o bet tačiau humusą išbandžiau tik dabar. Bet negi bandysi tokį patį? :) 

Jums reikės:
1 vidutinio virto burokėlio
1 stiklinės avinžirnių
2 v.š. tahini
3 v. š. citrinos sulčių
1 nedidelė skiltelė česnako
1 v. š. kumino
druskos ir pipirų pagal skonį

       Per naktį išmirkome avinžirnius, nuplauname ir išverdame. Supjaustome burokėlį ir visus produktus sutriname elektriniu trintuvu. Ir ...viskas. Turime kuo puikiausią užkandį.

       * Kumino gal nedėkit. Mane jis šiek tiek erzino.



 Skanaus!

Šaltinis www.simplyrecipes.com

Japoniška ryžių sriuba


       Sriubas valgau retai ir tai paprastai pripažįstu tik trintas. Tačiau ši sriuba yra maloni išimtis, nors ir tai aš ją sugebėjau padaryt tirštą, o ne skystą, kokia buvo žurnalo nuotraukoj. Be galo paprasta ir tikrai verta dėmesio sriuba.

Jums reikės:
300 g ryžių
100 g jautienos (aš naudojau kiaulieną)
1 nedidelė morka
3-4 pievagrybiai
kubelis daržovių sultinio
4 v.š. sojos
svogūnų laiškų
druskos, pipirų pagal skonį

Ryžių paruošimas:
1 stiklinė ryžių
1 stiklinė vandens

1. Ryžius porą kartų perplauname.
2. Tada užpilame vandeniu ir paliekame 30 minučių.
3. Puodą uždengiame ir ant stiprios ugnies verdame ryžius.
4. Kai tik vanduo su ryžiais užverda, ugnį sumažiname iki minimumo ir verdame 10 minučių. Tada ugnį vėl padidiname iki maksimumo ir dar verdame 10 minučių.
5. Nuimame puodą nuo ugnies. Puodą uždengiame popieriniu rankšluosčiu ir dar uždengiame dangčiu.      Viską paliekame 20 minučių.

       *Na, man kažkaip ryžiai išvirė daug greičiau nei buvo parašyta.

       Morkas ir pievagrybius plonai supjaustome. Mėsą supjaustome plonomis juostelėmis. Užverdame sultinį kartu su soja. Į verdantį vandenį sudedame daržoves ir mėsą. Verdame, kol viskas išverda.
       Į lėkštę dedame išvirusius ryžius ir ant viršaus pilame sriubą. Pabarstome smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais. Kadangi aš jų neturėjau, tai panaudojau pipirnę, kuri ten labai tiko.

       Skanaus!


       Šaltinis - žurnalas "Gastronom"

Cheesecake'as


       Tiesiog tobulas cheesecake'as - kitų žodžių aš neturiu ir nerandu. Kai jo paragavau, net užsimerkiau ir viena vienintelė mintis buvo - tobula! Tiesiog tobula ir tobuliau nebūna! 
       Emilija, kiekvieną kartą valgydama šį cheesecake'ą prisiminsiu tave :) Džiaugiuosi, kad įtikinai nekeisti ricotos į paprastą varškę.  Tik pakeičiau šiek tiek pagrindą. Patingėjau daryt nugą.

Jums reikės:

Pagrindui:
225 g sausainių
100 g sviesto
100 g riešutų

Įdarui:
500 g. ricotos (arba mascarponės)
indelis kondensuoto pieno
didelis šaukštas medaus
250 ml plakamosios grietinėlės
3 v. š. želatinos


       Pagrindas: Riešutus pakepiname keptuvėje ir susmulkiname. Labai smulkiai smulkinti nereikia. Sausainius sutriname elektriniu smulkintuvu. Sumaišome kartu su riešutais ir užpilame ištirpintu sviestu. Visą šią masę sudedame į kepimo formą (diametras 24 cm) ir suformuojame padą. Kol dariau įdarą, padą įdėjau į šaldytuvą.


       Įdaras: Grietinėlę gerai išplakame.  Išmaišome ricotą, kondensuotą pieną ir medų. Tuomet įmaišome išplaktą grietinėlę ir supilame ištirpintą želatiną. Viską supilame į formą, pabarstome cinamonu ir dedame į šaldytuvą 3 valandoms. 

       Skanaus!

      
Šaltinis - Emilija ir jos vokiška knyga "Das Grosse Buch der Desserts"

Spring rolls

      Šiandien bevaikščiodama Kaziuke pagaliau pajutau pavasarį. Saulė jau visai kitaip šviečia nei viduržiemį. Ir maisto lengvesnio užsimaniau. Neviliojo nei šašlyko kvapas, nei nosį kutenantys rūkyti kumpiai ar dešros. Nusipirkau tik šviežio trupininio obuolių pyrago ir jau besibraudama per žmonių minią namo sumąsčiau, kad gaminsiu spring rolls'us.


       Turėjau likusių ryžių lapų nuo praeito karto. Pirmą kartą spring rolls'us kepiau aliejuje ir, tiesa sakant, didelio įspūdžio nepaliko. Buvo skanu, bet be jokių ach ir och. Šiandieninis variantas man daug priimtinesnis. Viską dariau iš akies, todėl labai jau tikslių proporcijų nebus. Jūs ir darykit viską iš akies, įdarą galit keist savo nuožiūra. 

Jums reikės:
ryžių lapų
1 vištienos šlaunelės be kaulo 
1 supjaustytos juostelėmis morkos
sojų daigų
ryžių makaronų


       Vištieną supjaustome juostelėmis ir iškepam. Ryžių makaronus išverdam, perpilam šaltu vandeniu, kad nesuliptų. Tada ryžių lapą pamirkome kelias minutes vandenyje, kol jis suminkštėja. Nusausinam  vienkartiniu rankšluosčiu, patiesiam ant lentelės ir paeiliui dedam - šiek tiek ryžių makaronų, šiek tiek juostelėmis pjaustytų morkų, šiek tiek vištienos ir sojos daigų. Galiausiai viską gražiai susukam. Kaip susukti spring rolls'us galite pažiūrėti čia.
       Patiekite su saldžiu čili padažu.
       Skanaus!

Spagečiai pagal P. Jurkevičių

       Taigi, taigi... vakar pabaigiau "Staltiesės ritmu". Knyga skaniai susikramtė. Pirma pusė skaitėsi lengvai, antra - šiek tiek strigo. Prie vynų aš dar tikrai grįšiu, kaip ir prie alyvuogių aliejaus. Kol kas aš geriau įsivaizduosiu, kad naudoju gerą alyvuogių aliejų. Kartais erzino autoriaus perdėm kritiškas požiūris į lietuvių valgymo ypatumus, nors su kritika Lietuvos restoranų atžvilgiu yra sunku nesutikti. Aš ir pamąstydavau, kodėl sezono metu pas mus negalima gauti šviežių grybų, uogų arba kodėl yra naudojami džiovinti krapai, kuomet visas turgus lūžta nuo šviežių prieskonių. Nejaugi jūs atsisakytumėt šviežių voveraičių su bulvėmis ir krapais? Arba svieste keptų šviežių baravykų? Argi atsisakytumėt vietoj šaldytos pangasijos paprastai (bet ne prastai) iškeptos šviežios menkės iš Baltijos jūros? Manau, kad tikrai ne. 
       Kodėl pas mus sunku gauti šviežios duonos ar bandelių? Pernai vasarą mėgdavom sekmadieniais pusryčiauti kur nors mieste. Dažnokai užsukdavome į vieną tokią kavinę, save vadinančia kepyklėle. Lietiniai ten puikūs, latte puiki (nors po šitos knygos jau abejoju, ar ji tikrai gera. Na, tarkim, kad mano skonio receptoriams kol kas ji gera), aptarnavimas irgi geras, bet prie kiaušinienės atnešamos bandelės - vakar dienos. Dar nebūtų taip apmaudu, jei prieš akis nematytum kepančių šviežių bandelių. Kam jos kepamos? Rytdienai?
       Galbūt priežastis, kodėl populiarėja gaminimas namie yra ne tik sunkmetis, bet paprasčiausiai darosi sunku rasti vietą, kur būtų galima skaniai pavakarieniauti. Aš visai neturiu noro mokėti tarkim 15-20 Lt už velniai žino kokios kokybės pervirusius ir pašildytus mikrobanginėje makaronus, kuomet aš namie pati kuo puikiausiai galiu išsivirti pasta al dente. Ir tokiu atveju aš žinau, kokius makaronus naudoju, kokias daržoves ar prieskonius dedu.



       Taigi, knygos pabaigimo proga gaminau spagečius pagal P. Jurkevičių. Receptas labai paprastas.
       Jums reikės:

          spagečių
          poros česnako skiltelių
          aitriosios paprikos
          šviežių petražolių
          alyvuogių aliejaus

       Alyvuogių aliejuje lengvai pakepiname susmulkintą česnaką, aitriąsias paprikas, dalį smulkintų petražolių. Išvirtus makaronus nelabai kruopščiai nusunkiame ir suverčiame į keptuvę su paruoštu padažu, sudedame likusias petražoles ir dar kelias minutes pakepiname.
       Pagal receptą dar reikia avių pieno sūrio pekorino. Aš tokio neturėjau - tai ir nedėjau visai. 

       Mano patarimas - nepadauginkit paprikų. Man jau buvo šiek tiek per aštru. Iki šiol lygiai taip makaronus ruošdavau su raudona paprika. Kartais vietoj petražolių dėdavau šviežio ar džiovinto baziliko ir juodųjų alyvuogių. 

Skanaus!

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP