Penne alla vodka, arba su Borjomi keliauk į Gruziją

- Kas yra skanu ir sveika tavo akims?
- Akims - nuoga moteris.

Kažkaip ant smūgio ne taip klausimą suformulavau junk food'o mėgėjui. Na, bet ne apie tai, kas sveika vyrų akims susirinkom šnekėt. O apie konkursą  "Su „Borjomi“ keliauk į svetingiausią lietuviams šalį – Gruziją!". Jo, kliedėjau, kad noriu į Gruziją prieš kelis mėnesius. Ir vis dar noriu. Ir dar kaip noriu! Ir čia pasitaikė tokia proga. Tereikia tik įtikinti greito maisto fanus, kad sveikai maitintis nėra nesąmonė. Ir jei man tai pavyktų, tai aš... Aš mėgaučiausi Gruzijos saule (rugsėjo pabaigoj juk ten dar šilta, ar ne?) ir kvėpuočiau tyru kalnų oru. Keturias dienas ir tris naktis valgyčiau chačiapurius, baklažanus, paprikas, chinkali, šašlykus ir gerčiau raudoną vyną, daug raudono vyno. Na, gerai, dėl vyno gal kiek ir perdedu.



Jei esi greito maisto gerbėjas, tai greičiausiai neturi laiko, dirbi protinį darbą, nematai prasmės gaminti maistą, ypač jei gyveni vienas (Na, šia tema irgi galėčiau daug ir plačiai pašnekėt), savo maistą, pašildytą mikrobanginėje ar užsisakytą iš kokio nors čiliako, suvalgai tiesiog prie kompo arba sėdėdamas prieš teliką.  Tavo virtuvėje tikrai nėra makaronų gaminimo mašinėlės ir tu nekočiosi tešlos virtiniams. Tikrai nevirsi Bolognese padažo 3 valandas. Nežinai, kas yra Kitchen Aid'as. Galiu pasakyti, jog mūsų pasaulyje tai beveik tolygu Aston Martin ar kokiam MacBook Air už 8000 Lt. Na, tik kiek pigesnis. Ir tikrai nežinai, kas yra Rene Redzepi. Geriausiu atveju žinai Jamie Oliver, kurį galbūt galėjai viena akimi užmatyti šmėžuojantį telike. Iš prieskonių tikriausiai turi tik druskos ir pipirų. Įtariai pažiūrėsi į braškes marinuotas balzamike, o deginti porai... taip ir girdžiu - kas? deginti porai?! WTF!... Ir apskritai tu valgai tam, kad gyventum.

Nesiruošiu siūlyti vegetariškų burgerių iš avinžirnių ar dar kokios nors kinvos. Netikėkit tokiais dalykais. Palikit tai vegetarams, veganams ar dabar taip madingiems žaliavalgystės propaguotojams. Pastaraisiais apskritai netikėkit ir bėkit nuo jų kuo toliau. Kraštutinumai dar niekam nieko gero neatnešė. Sveika pica ar keptos bulvytės orkaitėje? Traškučiai iš burokėlių ar kokio nors pastarnoko? Tam jau reikia šiokių tokių įgūdžių ir įrankių, kurių greitojo maisto mėgėjo virtuvėje tikrai nebus. Gaminti lapų salotas ir sakyti, kad tai sveika? Bet juk net pati jų nevalgau.

Aš ne visada buvau tokia maisto mylėtoja. Universitete, o ir jį pabaigus dar ilgai mano moto buvo - kam gaminti, jei galima nusipirkti. Bet buvo vienas dalykas, kurį aš mėgau ir vis dar labai mėgstu - tai pasta. Ne dantų pasta, aišku, o makaronai. Norit, kad būtų greita, skanu ir sveika? Išsivirkit makaronų. Pasigaminsit greičiau nei spės atvežti picą į namus.

Makaronai, pagaminti iš kietagrūdžių miltų, tikrai yra sveikas maistas. Jei kas nors sako priešingai, tai jie tiesiog nieko neišmano. Tai yra puikus energijos šaltinis, lengvai virškinami ir turi daug ląstelienos. Tai yra teisingi angliavandeniai, kurie yra sveikos mitybos pagrindas (nemaišykit su bandelių, pyragaičių ir baltos duonos angliavandeniais. Vat šitie tai nereikalingi, nors ir labai skanūs. Juos aš deja irgi mėgstu. Netgi per daug). Normalūs žmonės, kurių smegenys nėra praplautos belenkokiais mokslininkų tyrimais ir visokiomis dietomis, angliavandenių nebijo. Pažiūrėkit į  Sophia Loren. Tarp kitko ji yra pasakiusi, kad už savo figūrą yra dėkinga pastai. 

Tikrai nesiūlau pirkti makaronų po 7-12 litų, ekologiškų ar 70-mečių italių rankomis susuktų makaronų kokiam nors Italijos užkampyje. Palikit tai maisto snobams. Užteks, jei nusipirksit Barilla makaronų. Na, čia kaip reklama dabar išeina. Bet aš juos perku jau n metų. Jų yra beveik kiekviename didesniame prekybcentryje.  

Taigi prie makaronų mums reikės dar ir padažo. O jų yra daug - ir riebių, ir liesų, ir su daržovėmis, ir su mėsa, ir su paukštiena, ir pagaminamų per 5 minutes, ir verdamų 3 valandas. Kadangi mūsų auditorija yra specifinė, ir kažkodėl aš ją įsivaizduoju vyrišką, o ne moterišką. Sutikit, moteriškės vis tiek daugiau mažiau galvoja, ką deda į burną. O su vyrais yra kiek kitaip. Juos reikia sudominti. Taip pat receptas turi būti toks, kad gamindami nesusimautumėt. Turi pavykti iš pirmo karto. Priešingu atveju nepajusit gaminimo malonumo, o juo labiau valgymo džiaugsmo. Todėl visi ingredientai turi būti pažįstami, lengvai randami parduotuvės lentynose, o galbūt net ir namuose. Ir jokių nežinomų žodžių ingredientų sąraše. 

Mūsų padažui reikės aliejaus, svogūno, pomidorų, druskos, čili pipirų, kietojo sūrio, grietinėlės ir degtinės. Viskas pažįstama ir paprasta? Šiek tiek trikdo, bet džiugina degtinė? Nuliūdinsiu - mes jos negersim. O tik padažui suteiksim papildomo skonio. Daug įdomesnio ir sodresnio nei būtų vien tik paprasti pomidorai su čili pipirais.


Rašydama ties šia vieta aš staigia suvokiau, kad gerokai rizikuoju dalyvaudama su tokiu receptu, kuriame yra degtinės, sveikos gyvensenos misijoje. Nesvarbu, kad tos degtinės yra labai mažai, o alkoholis visiškai išgaruoja. Alkoholis ir sveika gyvensena nedera, ar ne? Jau buvau bekeičianti padažą, bet tada man toptelėjo galvon, jog ne Kepenio mokykla ar žaliavalgių centras organizuoja konkursą, o Borjomi, kilęs iš Gruzijos, kuri garsėja savo svetingumu, skaniu maistu, meile gyvenimui ir tostais. O tostai sakomi ne prie Borjomi stiklinės. Gyvenimas turi būti fun, nors toks dažnai ir nėra. Maistas turi būti skanus, o ne prėskas. Ir jei man prireiks kelių šaukštų degtinės, kad atvesčiau nors vieną junk food'o mėgėją į teisingą kelią, aš juos ir panaudosiu. 

Penne alla vodka
1 porcijai reikės:
Su sąlyga, jog mūsų greitojo maisto mėgėjas gyvena vienas ir nėra Ramūno Vyšniausko sudėjimo

80-100 g penne rigatone (arba paprasčiau - vamzdelių) makaronų
1 v. š. aliejaus 
1 mažas svogūnas, smulkiai supjaustytas
1 skiltelė česnako, smulkiai supjaustyta
žiupsnis čili pipirų (čia jau dėkit pagal savo skonį, t.y. daugiau ar mažiau)
3 v. š. degtinės
3 pomidorai, supjaustyti kubeliais
50 ml grietinėlės, 10 proc. riebumo 
kelios šakelės šviežių petražolių
kietojo sūrio (Pvz., džiugo) pabarstymui 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Prieš gaminant du esminiai dalykai apie makaronus:

Virimo laikas. Virkite tiksliai tiek laiko, kiek parašyta ant pakuotės. Jei norite al dente, o taip virti aš ir rekomenduoju, taip virti rekomenduoja ir italai, virkite 1 minute trumpiau. Ir taip išvirti makaronai yra patys skaniausi.

Vandens kiekis. Makaronams reikia pakankamo kiekio vandens. Yra labai paprasta formulė - 100 g makaronų 1 litrui vandens. Jei girdėjote, kad reikia įpilti aliejaus į vandenį, tai netikėkit. Bobučių pasakos. Jei makaronai yra kokybiški ir turi pakankamai vandens, jie niekada nesulips. Tikrai.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Įkaitinkite keptuvę ir įpilkite aliejaus. Suberkite svogūną ir česnaką. Vis pamaišydami kepkite ant vidutinės ugnies tol, kol svogūnas suminkštėja. Tai trunka apie 5-7 minutes. 

Užkaiskite puodą vandens. Įberkite žiupsnį druskos. Ir kol kas pamirškite apie puodą. 

Į keptuvę su svogūnais supilkite degtinę, suberkite čili ir padidinkite ugnį. Kokią minutę palaukite. Tuomet į keptuvę sudėkite pomidorus ir sumažinkite ugnį iki mažos. Vis pamaišydami kepkite pomidorus tol, kol jie beveik visai ištyžta. Ir tegul jie sau taip kepa tol, kol išvirs makaronai. Tik nepamirškit vis pamaišyti.

Smulkiai sukapokite petražoles.

Dabar jau turėtų būti puode užviręs vanduo, suberkite makaronus. Periodiškai vis pamaišykite. Virkite minutę trumpiau nei nurodyta ant pakuotės. Išvirusius makaronus nukoškite, tačiau nelabai kruopščiai. Tegul lieka šiek vandens, kuriame jie virė.

Į keptuvę supilkite grietinėlę ir išmaišykite. Tuomet suberkite iš puodo makaronus su visu tuo likusius vandeniu. Jei matote, kad vandens vis tik palikote per daug, o padažas labai suskystėjo, tai tiesiog ilgiau pakepkite. Vanduo nugaruos, o padažas sutirštės. Suberkite petražoles ir viską išmaišykite. Paragaukite, ar netrūksta druskos. Galbūt norėsit įberti daugiau čili. 

Išdėkite makaronus į lėkštę ir gausiai apibarstykite sūriu. Išjunkite teliką ir kompą. Knygą irgi padėkite į šoną. Atsisėskite prie stalo ir mėgaukitės savo vakariene! Skanaus!


Slyvų tarta su vyno sirupu



E120 - natūrali raudona spalva, išgaunama iš Dactylopius coccus, naudojama maisto pramonėje. Visai neseniai sužinojau, bečiaumodama guminukus. Gerai, kad buvo likę tik juodi. Šiek tiek susibritikijau. Na, bet natural flavours gi. 100 %.

Ir dabar taip berašant prisiminiau Rene Redzepi skruzdėles su creme fraiche. Kaip tik neseniai skaičiau apie jo pasisekimą Londone. Visokios ten karamelizuotos šoninės sausainiuose, žiedinis kopūstas su baltuoju šokoladu ar dar koks nors ten degintas šienas staiga pradėjo atrodyt norma virtuvėj.

Gerai pagalvojus, žmogus naudoja tik local produktus. Ir ką dabar daryt, jei Danijoj neauga citrinos, a? Tai imi ir panaudoji vietines skruzdėles, kurios turi rūgšties ir savo skoniu primena citrinžolę. Bent jau taip jis sako. Aš tai nevalgiau ir nežinau. Paklausykit su kokia aistra pasakoja apie tai. Nebūčiau prieš tai skaičiusi apie tas skruzdes, garbės žodis, galvočiau, kad trolina.

-----------




Vyno sirupas yra nepaprastai geras dalykas, ypač su ledais. Man dar rabarbarų sezono metu Ieva pabaksnojo Deivido receptą su rabarbarais ir vyno sirupėliu ant ledų. Bais gerai buvo tada. Ir visai neseniai The Kitchn rašė apie vyno sirupą ir jo panaudojimo galimybes. Išbandykit. Tikrai labai skanu. 

Dorie Greenspan savo knygoj "Baking" taip pat siūlo vieną receptą su slyvomis ir vyno sirupu. Ak, toks visai rudeninis jau tas receptas. Bet aš dariau šiek tiek kitaip nei yra parašyta. Bet skonis nuo to, manau, kad tikrai nenukentėjo.

Tešlos aptepimas sviestu yra tiesiog genialu. Riebalai neleidžia įdarui susigerti į tešlą ir tartos apačia iškepa traški. Tikriausiai tai nėra jokia naujiena. Na, bet man tai buvo atradimas.  

Reikės:
120 ml raudonojo vyno
2 apelsino žievelės juostelės
1/2 apelsino sulčių
2 1/2 v. š. cukraus
pusės žvaigždanyžiaus
18 džiovintų slyvų
10 šviežių slyvų, perpjautų į keturias dalis, be kauliuko

250 g bemielės sluoksniuotos tešlos
1/2 v. š. sviesto, kambario temperatūros
cukraus
1 v. š. pieno arba grietinėlės

Puodelyje užvirkite vyną, apelsino sultis, žievelę, cukrų, žvaigždanyžį. Pavirkite 1-2 min. Tuomet suberkite džiovintas slyvas. Virkite dar 3 minutes. Nukelkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir leiskite pastovėti 15 minučių. 

Po 15 minučių išimkite slyvas, o vyną vėl užvirkite. Virkite apie 5 minutes, arba kol vyno sumažėja beveik per pusę ir sirupas sutirštėja. Nukelkite nuo ugnies ir uždenkite dangčiu. 

Sluoksniuotą tešlą dėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Tešlos kraštus lengvai apipjaukite peiliu - palikite 1 cm kraštelį. Sviestu ištepkite visą lakštą, išskyrus kraštelius. Kraštelius ištepkite pienu (arba grietinėle) ir apibarstykite cukrumi. 

Džiovintas slyvas sukapokite peiliu ir lygiai paskleiskite ant tešlos. Ant viršaus uždėkite šviežias slyvas, kurias  aptepkite sirupu, tačiau viso nesunaudokite. 

Tartą 10 minučių kepkite 200 laipsnių temperatūroje. Po to kepkite dar 15 minučių 180 laipsnių temperatūroje. Iš viso 25 minutes, arba kol slyvos suminkštėja.  

Leiskite pyragui atvėsti 5 minutes prieš pjaustant. Patiekite su likusiu sirupu ir/arba vaniliniais ledais. 

Skanaus! 


Jogurtinis keksas su citrina



Jau antras mėnuo mano galvoje yra užstrigusi kažkokio vesterno dalis - fone groja įtampą kelinti muzika, vėjas, dulkės, prasiridena vienas kitas furfuliukas ir nieko... visiškai nieko nevyksta. Nulis minčių, nulis įkvėpimo. Kažkokia koma ir egzistencinis liūdesys. Tikriausiai vasara kalta. Šiandien sapnavau, kad nusipirkau kulinarinį liepsnosvaidį (juokingas žodis) deginti creme brulee, bet ne paprastą, o kažkokį pramoninį. Balionas mano ūgio. Čia Audronė kalta. Sakė tie maži yra žaisliniai ir neturi jėgos, o cukrų deginsiu ilgai, ilgai. Kvailas sapnas. 


Sėdžiu apsikrovusi kulinarinėmis knygomis ir žurnalais, bet niekaip negaliu išsirinkti įdomaus recepto.  Galiausiai pasiėmiau į rankas M. Wizenberg knygą "A Homemade Life" ir pirmą pasitaikiusį receptą. Išpuolė klasikinis pracūziškas keksas. Neapsakomo gerumo. Minkštas ir purus su lengva rūgštele. Autorė rašo, jog vietoj citrinos galima naudoti apelsiną. Taip pat 60 g miltų galima pakeisti tokiu pačiu kiekiu migdolų miltų. 


Reikės:
190 g miltų
2 a. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 a. š. tarkuotos citrinos žievelės
120 ml natūralaus jogurto
200 g cukraus
3 dideli kiaušiniai
120 m aliejaus, pvz., rapsų

sirupui:
60 ml cukraus pudros, persijotos
60 ml citrinos sulčių

sviesto ir miltų formos ištepimui


Kepimo formą ištepkite sviestu ir pabarstykite miltais. Miltų perteklių iškratykite.

Dubenyje su šluotele gerai išmaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Sudėkite citrinos žievelę ir dar kartą kruopščiai viską permaišykite.

Kitame dubenyje šluotele išplakite jogurtą, cukrų ir kiaušinius. Labai stengtis nereikia. Tiesiog iki vienalytės masės. Suberkite miltus ir išmaišykite. Tuomet supilkite aliejų. Išmaišykite. Turite gauti vienalytę, balkšvą masę. Supilkite į paruoštą kepimo formą. 

Keksą kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 35-40 minučių, arba kol iškepa.

Keksą palikite pravesti 15 minučių. Išimkite iš kepimo formos ir padėkite ant grotelių.  Dubenėlyje sumaišykite cukrų su citrinos sultimis. Gautu mišiniu aptepkite keksą.

Šaltinis A Homemade Life, Molly Wizenberg

Skanaus!


  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP