Vaisinis pyragas



Projektui www.tradicinekolekcija.lt

Ant gerumo pramuš mūsų bendradarbius, gimines ir kaimynus... Taip, vėl Marijonas dainuos per radiją, vėl per TV rodys Macaulay Culkin nuotykius be tėvų, vėl iki koktumo prekybos centruose suksis kalėdinės dainos, vėl kai kurie iš mūsų pernelyg entuziastingai spygaus apie Kalėdų dvasią, vėl suplukę lakstysim ieškodami niekam nereikalingų dovanų, vėl ant stalo bus padėta ta pati silkė pagal kažkurios ten eilės bobutės receptą, vėl forumuose moterys inirtingai kovos už/prieš pieno produktus ant Kūčių stalo, vėl pernelyg entuziastingai ištarsim ačiū išvynioję tas nereikalingas dovanas, o viduje demonstratyviai vartysim akis – et, ir vėl nepataikė. Na, žodžiu, nieko naujo. Viskas juk kaip ir kiekvienais metais. Šventės ateina. 

Ir kol dar nespėjote įsisukti į visokius ten šventinius renginius, kol dar nepradėjote sukti galvos, kaip siūsite kiškio kostiumą, nors to daryti ir nemokate, siūlau išsikepti vaisinį pyragą. Jis kaip tik subręs iki švenčių, ir galėsite mėgautis kvapiu ir sodraus skonio desertu. Nors nieko blogo neatsitiks, jei prapjausit ir anksčiau. 

Šį kartą pyragą derinsime prie ypatingojo žieminio Adler Bock, kuris prekyboje pasirodė lapkričio pradžioje. Juk prisimenat pagrindinę taisyklę – derinam panašų su panašiu. Viskas juk labai paprasta. Alus yra salyklingas, sodraus skonio, pagardintas apelsino žievele, kardamonu, vanile ir cinamonu. Pyragas irgi panašus – apelsinų cukatos, imbiero cukatos, kardamonas, muskatas, migdolai. Na, trumpai tariant – tiek čia, tiek ten – Kalėdos. Apskritai Adler Bock puikiai dera prie visų šventinių patiekalų, kurie yra pagardinti medumi ar kalėdiniais prieskoniais. Kepat vištą/kalakutą ar šaknines daržoves su medumi? Drąsiai derinkite Adler Bock. Kepat imbierinius sausainius, morkų pyragą ar meduolius? Irgi ragaukit tik su Adler Bock. 

O vėsiais vakarais alų galite pasišildyti. Taip, alų galima šildyti kaip vyną. Asmeniškai man tai buvo naujiena. Pagardinkite apelsino žievele, karamelizuotais riešutais, razinomis, įdėkite šiek tiek medaus ir pašildykite puode. Tik neužvirkite. Atsipjaukite pyrago, įsipilkite į taurę alaus, įsitaisykite patogiai fotelyje ir pasimėgaukite. Vis tiek viską suspėsit padaryti. Viskas juk kaip ir kiekvienais metais. Gerų švenčių. 




Nelabai dideliam pyragui reikės:
(forma 20 x 11 x 7,5 cm)

50 g džiovintų obuolių
50 g džiovintų spanguolių
50 g abrikosų
50 g geltonų razinų
80 g lazdyno riešutų
60 g migdolų drožlių
20 g apelsino cukatų
20 g imbiero cukatų

100 ml brendžio + po 2 v.š laistymui

100 g miltų
¼  a.š. druskos
½  a.š. kepimo miltelių
¼ a. š. cinamono
¼ a. š. kardamono
¼ a. š. muskato
100 g sviesto, kambario temperatūros
100 g šviesaus rudojo cukraus
2 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros


Džiovintus vaisius, cukatas ir riešutus stambiai sukapokite. Užpilkite brendžiu ir palikite 2 valandoms. 

Miltus šluotele gerai sumaišykite su druska, kepimo milteliais ir prieskoniais. 

Kitame dubenyje sviestą išplakite su cukrumi iki purumo. Po vieną įplakite kiaušinius. 

Miltų mišinį sumaišykite su džiovintais riešutais. Ir viską po truputį iškrėskite į išsuktą sviestą ir išmaišykite. 

Kepimo skardą išklokite dvigubu kepimo popieriumi. Sukrėskite ten tešlą. Kepkite 160 laipsnių temperatūroje apie 1 valandą. Įkišus medinį pagabaliuką jis turi būti sausas. 

Leiskite atvėsti. Mediniu pagaliuku subadykite pyragą ir sulaistykite 2 v. š. brendžio. Laistykite kas 7 dienas. 

Pyragą suvyniokite į kepimo popierių ir dar susukite į foliją. Laikykite vėsiai. 


11 komentarai:

Rūta 2012 m. gruodžio 3 d. 16:05  

Tau reikėtų atvažiuoti į Belgiją (nes skaitau jau kelintą įrašą apie alų) - čia populiaru alų derinti su viskuom - nuo sriubų ir užkandžių iki padažų ir desertų bei nuo saldaus iki aštraus ir nuo sūraus iki kartaus :) Net leidžiami spec. vadovai ir blizgančios knygos :)

Unknown 2012 m. gruodžio 3 d. 16:31  

Žinok norėčiau. Dar vaflių užkąsčiau tuo pačiu :)

Rūta 2012 m. gruodžio 3 d. 18:16  

Pavedžiočiau po neblogas viečikes ;)

Milda 2012 m. gruodžio 4 d. 15:09  

O man Marijono daina taip labai prie dusios.. vis dar. Gal todel, kad cia jos prekybcentriuose negroja?

Unknown 2012 m. gruodžio 5 d. 08:55  

Aš gi nesakau, kad jin bloga :) Tik sakau, kad vėl ir vėl gros.

Kiaunė 2012 m. gruodžio 6 d. 12:04  

Iškepiau - kvepia dieviškai. Negaliu nufotografuoti, nes gaila pjauti, teks palaukti iki Kalėdų:)
Belaistant brendžiu man čia kilo toks klausimas - gal ir kvailokas, neužmėtikit akmenimis: o kaip čia taip brendis su alum derinamas? nes juk pyragas taip sodriai brendžiu kvepia, spėju ir skonis gerai jausis pareigingai palaisčius (bent jau naksčiau keptuose kiek kitokiuose tokio tipo pyraguose brendis tikrai jautėsi). Kažkur kažkada skaičiau, kad reiktų derinti vienodos kilmės alkoholius - pvz., brendį po vyno ir jokiais būdais nemaišyti vynuogių (vyno ir brendžio) su grūdais ir apyniais (alumi).
Šiaip alų labai mėgstu ir labai džiaugiuosi, kad atsiranda alaus someljė, kad jis ir mūsuose įgyja rimtesnę vertę ir derinamas prie maisto:)

Unknown 2012 m. gruodžio 6 d. 15:40  

Tas brendis jaučiasi tik tą pačią dieną, po to jo visiškai nebesijaučia. Aš neparašiau, dabar galvoju, kad be reikalo gal... Bet prieš valgant jo nelaistyk. Bus neskanu, nes jausis alkoholis. Geriausia, kad paskutinis laistymas būtų bent jau prieš 2 ar 3 dienas.

Dėl to maišymo gal Donato reiktų jau klaust. Mes su juo visada konsultuojamės prieš gamindami :) Bet aš tai manau, kadangi brendžio nesijaučia, tai ir problemos nelieka :D

Unknown 2012 m. gruodžio 13 d. 15:07  

Fantastiškai atrodė nuotrauka, todėl ir aš receptą išbandžiau. Vietoj brendžio naudojau vermutą. Negaliu sakyt, kad prastai gavosi. Bet va mano draugas labai jau nekantrauja ir tos septynios dienos kaip koks prakeismas, tai jau prapjovėm ir po truputį valgom. Bijau nieko nebeliks septintai dienai. :-D

Beje, man jis gavosi kiek per trapus. nežinau, gal mano peiliai visai atšipę ir turėtų pasigąlasti, ar kažką ne taip padariau. Klausimas: ar yra tikimybės, kad per septynias dienas šiek tiek sustangrėja pyragas? Gal jį kaip tik reiktų kiek tai padžiovinti.

Kitą kartą kepsiu tada, kai jo nebus namie. Tada ir šansų pyrago išgyvenimo iki septynių dienų bus daugiau.

Ačiū už įkvėpimą.

Unknown 2012 m. gruodžio 13 d. 20:32  

Och, nekantruoliai kokie :D Šiaip man jis irgi iš pradžių toks buvo sausokas, bet šiandien kaip tik jo valgiau, tai jau visai kitaip atrodo - daug tvirtesnis ir drėgnesnis. Todėl būtų gerai, jei palauktumėt kitą kartą ilgiau :)

Nėr už ką :) Bile tik viskas išeina :)

Kiaunė 2013 m. sausio 3 d. 00:06  

Aš kantriai išlaikiau savo pyragus iki Kalėdų - vieną padovanojau mamai, kitą pasilikom sau. Na tai kai prapjovėm ir paragavom... Trumpai tariant, kitą dieną važiavom pas tėvus ir kaulyjom to pačių padovanoto pyrago:) Labai gerulis, skanesnis už mano anksčiau keptus panašius pyragus. Labai labai! ačiū už pasidalintą receptą, gražių, darbingų ir gausių tokiais gerais receptais metų!
p.s. pyragą nustojau laistyti savaitę iki valgymo, bet brendis man vistiek gerai jautėsi. Nors laisčiau apskritai tik du ar tris kartus. Netrukdė tas brendžio skonis - jis buvo labai vietoj ir derėjo su viskuo. Na bet vėl man kilo klausimų dėl to derinimo:)))
p.p.s. pyragas trapus tik kol "jaunas":) kai pastovi, ypač laistomas, jis pasidaro minkštesnis ir vientisesnis.
p.p.p.s. tikrai nelauksiu kitų kalėdų ir kepsiu dvigubą normą kai tik išsiblaivysiu nuo šventinio siautulio:)

Unknown 2013 m. sausio 5 d. 07:38  

Kad tu žinotum, kaip man smagu, kad taip patiko :)
Nors dėl brendžio skonio tai keista. Aš jo nejaučiau :)

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP