Veršienos kotletai, apdėti smegenėlėmis


- na, tą kraują jūs išplaukit, nes žinot gi tiems veršiams į galvą šauna, tai... 
- gal jau nebepasakokit daugiau, o tai nebepirksiu smegenų iš jūsų.
- imkit visą maišiuką. Atiduosiu už 10 lt. 

Tai va, po tokio pozityvaus pokalbio grįžau namo su veršio smegenim. Aišku, ant FB pasigyriau, kad pietums bus smegenys. Silpnesnių nervų draugai apsiribojo - omg, o kiti dar ir receptais pasidalino. Ačiū jiems už tai. Bus tikrai išbandyta, bet šį kartą gaminau pagal Zawadską.

Kad jau čia kalba apie smegenis eina, tai dar noriu pašnekėt apie Hanibalą. Nu, tą serialą su gražiuoju Mads Mikkelsen, kuris mano galva idealiai tinka tam vaidmeniui. Tai va... Matėt kokio grožio yra maisto scenos?! Aš šito serialo laukiu vien dėl šitų scenų. Ir dabar va pagūglinau ir radau, kad maisto klausimais juos konsultuoja pats Jose Andres! Dar begūlinant radau oficialų Hanibalo blogą, kur galima akis paganyt behind the scenes ir yra dar vienas blogas, kurį rašo filmo food stylist, jei teisingai supratau - Feeding Hannibal. Ir receptų yra. Dar perskaičiau, kad žmogaus kūnas nėra vištienos skonio, jis greičiau primena veršieną. Čia šiaip. Kad žinotumėt ir jūs. Ne tik aš. 

Na, dabar galima grįžt ir prie Zawadskos recepto, kuris yra pakankamai paprastas. Tik aprašytas painiai. Šita moteris su savo aprašymais kartais glumina. Kartais reikia perskaityt kelis kartus, kad suprastum receptą. O receptas yra puikus, išskyrus pačius kotletus. Šitie tai yra belenkas. Jei turit savo firminius veršienos kotletus, tai juos ir gaminkit. O smegenys ir smegenų padažas yra just osom. Mes nusprendėm, kad savo skoniu ir tekstūra jos primena menkės kepenis. Kaip matot nieko šlykštaus. 

Adaptuota iš Zawadska "Lietuvos virėja"
Reikės: 
500 g veršio smegenų
1 a. š. acto

500 g maltos veršienos
1 kiaušinio
džiūvesėlių apvoliojimui
aliejaus kepimui
30 g sviesto
3-4 v. š. džiūvesėlių

20 g sviesto
pusės svogūno
druskos
krapų arba petražolių
1 trynio
1 kiaušinio

Veršio smegenis užmerkite šaltame vandenyje. 

Iš maltos veršienos suformuokite kotletus. Apvoliokite kiaušinio plakinyje ir džiūvesėliuose. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir iš abiejų pusių apkepkite kotletus. Sudėkite juos į kepimo indą. 

Smegenis nuplaukite ir nuo jų nulupkite plėvelę. Užvirkite puodą vandens ir įpilkite 1 a. š. acto*. Sudėkite ten pusę smegenų ir virkite 10 minučių. Tuomet išimkite iš puodo, nusausinkite, supjaustykite gabaliukais ir uždėkite ant kotletų. Ant viršaus uždėkite sviesto gabaliukus, apibarstykite džiūvesėliais. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių. 

Pasiruoškite padažą - svieste pakepinkite smulkiai supjaustytus svogūnus. Per sietelį pertrinkite likusias žalias smegenis. Sudėkite į keptuvę ir nuolatos maišydami kepkite tol, kol sutirštėja. Keptuvę nukelkite nuo ugnies, sudėkite trynį ir 1 kiaušinį. Viską gerai išmaišykite. Suberkite smulkiai sukapotus krapus arba petražoles. Turite gauti tirštos konsistencijos padažą. 

Padažą užpilkite ant kotletų ir dar apkepkite kokias 10-15 minučių orkaitėje. 

Patiekite su bulvių koše. 

*smegenys yra labai minkštos, todėl į vandenį yra pilamas actas, kad jos šiek tiek sustandėtų. 


10 komentarai:

Kiaunė 2014 m. balandžio 7 d. 11:23  

Nuo aprašymo ir nuotraukų seilės burnoj nebetelpa. Varysiu į Kalvarijų turgų medžiot smegenų

Jurga M. 2014 m. balandžio 7 d. 11:36  

Aš tau galiu pasakyt, kurioj vietoj pirkau. Ždž, įeini ten pro tas antras duris, kur po dešine kiaulieną pardavinėja toks diedas. Ir ten kairėj pusėj, man regis, antras pardavėjas stovi. Lietuvis, tipo supirkinėja mėsą iš visur. Ten jis ir daugiau visokių subproduktų turėjo.

Jurga M. 2014 m. balandžio 7 d. 11:37  

Ir dar girdėjau tokį pletką, kad geriausia ten eit penktadieniais. Tada jie veža šviežiai mėsą ir daugiausiai visko turi.

Rūta 2014 m. balandžio 7 d. 14:22  

nu tikrai, kad osom ;)

tiesa, o kas liečia kotletus - tai, Zawadzka, čia turi mintyje ne mūsuose dabar kotletais vadinamus kapotos ar maltos mėsos kotletus (čia painiai gavosi surašyt), o iš prancūzų kalbos pareinantį côtelette - mėsos gabalėlį su šonkauliu. Todėl recepte ir rašoma, kad "gabaliukai išmuštos mėsos" ;) Rašydama apie mūsų laikų lietuviškus "kotletus", Zawadzka juos vadina "kapotais kotletais". Tiek to trigrašio :) O padažas, jaučiu, tinka prie visokių kotletų :)

Jurga M. 2014 m. balandžio 7 d. 14:54  

Žinai, Rūta, aš tų jod kotletų iki galo ir nesupratau. Tai nuėjau lengviausiu keliu :) Buvo mintis tavęs dar paklaust, bet kažkaip ta mintis pabėgo :D O dabar pasirodo, kad vis tik reikėjo iš karto tau ir parašyt fb. Tu esi kepusi tokius gal?

Rūta 2014 m. balandžio 7 d. 16:53  

pasirinktas kelias irgi nemažiau geras ;)

Turi minty kotletus - kotletus (tuos su kaulu) ar smegenų padažu? Tai dėl pirmo tikrai taip, o dėl antro - tai nea, bet vakar gavau pusę avies su visom jos pridėtinėm vertėm - yra ir smegenys.

daliam 2014 m. balandžio 7 d. 19:09  

Taip taip. Kalvarijų turguj mėsą veža penktadieniais. Galima gauti net jaučio žandų. :)

Jurga M. 2014 m. balandžio 8 d. 09:25  

Rūta, turiu omeny tuos kotletus su kaulu :)

daliam, gera naujiena dėl žandų :)

Odeta 2014 m. balandžio 14 d. 17:58  

Jurga, su smegenimis tai reikia man dar pasirįžti...lengviau gyvatę ar varlę susikišiu į gerklę:) Bet kai perskaičiau, tai visai skaniai atrodo...o kas link kotletų, tai sutinktu su Rūta:)
O žandų, tai NORIU NORIU:)

Jurga M. 2014 m. balandžio 16 d. 16:42  

Oi, Odeta, žinok skanu labai :) Tikrai bandyk :)

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP