Čili troškinys

       Jau visas mėnuo termometras varo į neviltį -10, -16, -25, -20, -11…ir tikriausiai šį mėnesį dažniau išgirdau klausimą – kaip oras? O ne – kaip laikais? Nemėgstu kraštutinumų. Nepatinka nei -25, nei +30. Teoriškai mano mylima sinoptikė A. Galvonaitė yra teisi – neverta nervintis dėl to, kas neišvengiama. Tiesiog reikia būti pasirengus bet kokiam orui... bet praktiškai... tai įgyvendinama sunkiai... kaip galima būt pasirengus tokiam šalčiui? Aišku, galim pasidžiaugt, kad dar nesumušėmė 1956 m. absoliutaus minimumo rekordo - 42,9 laipsnių. Tada tikriausiai ir -25 džiaugčiausi taip, kaip dabar džiaugiuosi esant -10. Tačiau tokie savęs nuteikinėjimai visiškai neveikia, kuomet jau fiziškai nebejauti savo nosies ir kojų/rankų pirštų, o į veidą dar pučia ledinis vėjas.

       Esant tokiam šalčiui belieka mėgautis bent jau sočiu ir aštriu maistu. O čili troškinys tam kuo puikiausiai tinka. Taigi jums reikės:

500 g maltos jautienos

4 didelių svogūnų

200 g pupelių

2 morkų

2 skardinių pomidorų be odelių

Jalapeno pipirų

2 v. š. „Santa marija“ kakavos su aitraisiais pipirais mišinio

alyvuogių aliejaus

       Svogūnus supjaustome kubeliais ir pakepiname aliejuje. Sudedame maltą jautieną ir kepame apie 20 minučių. Tada sudedame pupeles, griežinėliais supjaustytas morkas ir pomidorus. Įdedame smulkiais supjaustytų jalapeno pipirų (Aš dėjau 8 griežinėlius, bet galit dėt daugiau/mažiau. Juk visi skirtingai suvokiam aštrumą). Dar įberiame porą šaukštų „Santa marija“ kakavos su aitraisiais pipirais mišinio. Kakava troškiniui suteikė labai malonų aromatą. Ir galiausiai įpilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Viską troškiname ant lėtos ugnies gerą valandą, retkarčiais pamaišydami. Jei matote, kad trūksta vandens, įpilkite dar šiek tiek.

       Patiekiame su tarkuotu sūriu ir bandele.

       Skanaus!