Anyžinis pyragas
Šiemet kaip ir pernai Electrolux'as tinklaraštininkams davė išbandyt savo buitinę techniką. Buvo trys galimybės - dulkių siurblys, smulkintuvas (apie jį kiek vėliau) ir mikrobangų krosnelė-duonkepė. Pirmoji mikrobanginę išbandė Elžbieta. Dabar atėjo mano eilė. Na, ką aš galiu pasakyt. Mikrobanginės namie iki šiol neturėjau. Ir net tokia mintis ją pirkti niekada gyvenime nebuvo šovusi. Ką su ja veikt? Maistą sėkmingai pasišildau puode ar keptuvėj.
Ir nieko naujo nei Elžbieta aš nepasakysiu - belieka tik pritariamai galva linksėt. Manau, kad Indrei barake tai turėtų būti idealus dalykas. Taip pat kokioj sodyboj. Kuomet yra noras kepti, bet nėra orkaitės. Na, bet Elžbieta apie tai jau irgi rašė.
Duonkepės funkcijos nebandžiau. O konvekcija man visai patiko. Būtent dėl konvekcijos funkcijos aš ją ir ėmiau. Mėsa kepa gerai, troškinasi irgi, daržovės man iškepė irgi gerai, mocarelos kepsneliai irgi išėjo puikūs (itin rekomenduoju. Valgiau su pomidorais ir šviežiais bazilikais. Nerealu!). Kol jos iš manęs neatėmė, planuoju dar kept kiaulienos šonkauliukus.
Dabar apie minusus. Kepant mikrobanginė skleidžia pernelyg daug šilumos IMHO. Žiemą, aišku, tai visai smagu, bet vis tiek kažkaip... Dar spėju, kad šiluma pasiskirsto ne visai tolygiai. Kepant mėsą, daržoves tai nėra taip jau ir svarbu, bet ne kepant pyragus. Man sudegė vienas šonas. Kepiau antrą kartą, pamažinau temperatūrą - sudegė vis tiek. Nors Elžbietai iškepė puikiai. Gal kažką ne taip dariau.
O kepiau, kepiau net du kartus (ir tikrai kepsiu dar ne kartą) anyžinį pyragą pagal David Lebovitz. Tai tikriausiai best ever pyragas, kokį tik esu kepusi iki šiol. Garbės žodis. Bet čia su sąlyga, jei mėgstat anyžius. Aš nuo anyžiaus kvapo (ir skonio) kaifuoju.
Reikės (Visi produktai kambario temperatūros, forma 8x27 cm):
3/4 a.š. maltų anyžių
175 g miltų (405D)
60 g migdolų miltų*
1 1/2 a. š. kepimo miltelių
1/4 a. š. druskos
120 g sviesto (82%)
180 g cukraus
2 kiaušiniai (L dydžio)
60 ml pieno
60 ml anyžių likerio**
1 apelsino žievelė
Glaistas
3 a. š. cukraus
50 ml anyžių likerio
1. Anyžius, miltus, migdolų miltus, kepimo miltelius ir druską gerai permaišome dubenyje su šluotele. Sausas mišinys paruoštas.
2. Cukrų su sviestu išsukame iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome.
3. Apelsiną labai gerai nuplauname ir nutarkuojame žievelę be baltosios dalies.
4. Sumaišome pieną, anyžių likerį ir apelsinų žievelę.
5. Į sviesto/cukraus/kiaušinių masę suberiame pusę sauso mišinio. Gerai išmaišome.
6. Supilame pieną su anyžių likeriu. Išmaišome.
7. Ir suberiame likusį sausą mišinį. Gerai išmaišome. Supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.
8. Kepame 175 laipsnių temperatūroje apie 40-50 minučių.
9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame pyragui atvėsti 30 minučių. Išimame iš kepimo formos. Nuimame popierių.
10. Sumaišome likerį su cukrumi. Cukrus neturi ištirpti. Tiesiog suberkit ir kelis kartus permaišykit.
11. Pyragą subadome mediniu pagaliuku (50 kartų - mhm... taip knygoj parašyta) ir tepame likerį su šepetėliu ant pyrago viršaus, taip pat ir šonų nepamirštam. Turit sutepti visą likerį.
12. Dabar sunkiausia dalis - palikit pyragą ramybėje bent 3 valandoms. O geriausia per naktį. Tik šiukštu neragaukit iš karto. Mokykitės iš svetimų klaidų, t.y. mano. Bus tikrai neskanu. Bet jei ištversit - būsit apdovanoti už savo kantrybę nuostabiai minkštu, puriu, nuostabaus anyžių kvapo ir skonio pyragu.
* migdolų miltų galite pasidaryti taip: nusipirkite migdolų drožlių ir jas sumalkite su kavamale. Štai Jums ir miltai.
** Originaliame recepte tai yra absento pyragas. Tačiau absentą galima keisti anyžių likeriu. Todėl, jei nemėgstat anyžiaus, bet mėgstat absentą - darykit su juo.
Pagal David Lebovitz "The Sweet Life in Paris"
Pranešimai
21 komentarai:
Isinorejau ir as pabandyt. Megstu anyzius!
Neilgai liko man baraku džiaugtis, tikiuosi dar jame spėsiu išbandyti šį stebuklą :)
Anyžių nemėgstu, bet pyrago receptas visai vilioja. Juolab, kad turiu jo gan šviežio iš Indijos ir niekur nenaudoju - kvėpina kambarį veltui visi tie prieskoniai...
Musu mikrobange kaip tik neseniai buvo apdovanota nuosavu proru, tai dabar nori veikia, nori neveikia... Tom dienom, kai neveikia, tenka viska sildytis, kaip senais laikais, puoduose ir keptuvese, ir turiu pasakyt, kad man taip labiau patinka. Tinginiu ismislas ta mikrobange!!
O die... anyžius... nu niekada nesuprasiu, kodėl taip daug žmonių jo nemėgsta. Aš savaitės be pieno su anyžiumi neištveriu. :)
Tavo pyragas taip skaniai atrodo, žinok žiūriu į jį kaip katinas 4 nuotraukoj. Oj gaminsiu, tik progos reikia išlaukti. :)
Man irgi sunku suprasti, kaip anyžių gali kas nors nemėgti. Jau buvau sau prisižadėjus, kad kurį laiką jokių pyragų (vis gi paplūdimio sezonas ant nosies), bet šito negaliu neišmėginti - rasiu progą.
Nesu didelė anyžių gerbėja, tikra tiesa, bet nuo tavo nuotraukų, Jurga, tiesiog kaifuoju :))
Milda, būtinai bandyk :)
Indre, kada tau planuoja atvežt, t.y. kada iš manęs ją atims :D
O kaip faina dėl anyžiaus. Man atsiųsk, jei nemėgsti :D Aš rasiu, kur panaudot :D
toks visoks, viskas tik į naudą :)man mikrobanginėj maistas palieka toks kažkoks kitoks. O keptuvėj dar ir apskrunda skaniai.
Kotryna, ties ta vieta, kur pienas ir anyžiai - prašom plačiau :)
Renata, ai, bus tų paplūdimių ;)
ASta, ačiū :) ir gaila, kad nelabai esi gerbėja anyžiaus :)
Tikrai nežinau - juk Vilnius pirma, o kiek jūsų ten bandys nežinau. Brūkštelk į kokį mailą adresą - atsiųsiu paštu ;)
O katinai jau du? Rodos, vienas buvo...
Evelina, nuo pat pradžių jie yra du :) Tik anksčiau rodžiau tik Ryžių :))
Gražuoliai :))
Geras skonis katinams, hobiams (ledo ritulys;) ir pyragams :)) Planuoju keliauti į Prancūziją vasarą ir Leibovitz knygą labai pakeliui, ačiū!
:)))) ačiū. Gerų atostogų Prancūzijoj ir gero skaitymo. Knyga tikrai puiki, o receptai ir ne ką prastesni :)
Pyragas tikrai best ever :))) man neiškilo taip gražiai, bet gal dėl to, kad pasirinkau netinkamą formą kepimui. O vietoj anyžių likerio panaudojau užsilikusį alitos brendį.. Bet vis tiek skonis toks malonus ir subtilus buvo - kvapas ir aromatas anyžių, o skonis - apelsinų. Visiems kolegoms irgi labai patiko.
Tu netgi geriau sumąstei nei aš. Aš galvojau apie kokį apelsinų likerį tarkim. O laistei irgi brendžiu? Ar praleidai tą dalį? :)
Oi, su tais iškilimais visada problemos. Gal per mažai sviestą su cukrumi išsukai? O gal tikrai forma netiko. Kokią naudojai?
Visada smagu girdėt, kad patiko ir pavyko :)
Mmm... šitą reikės išbandyti, mėgstu anyžius :) O tas juodasis šelmis paskutinėj nuotraukoj - super :)
Labai skanu :)
Ir laisčiau brendžiu, ir į tešlą pyliau. Formą reikėjo duonai skirtą naudot? O aš kvadratinę paėmiau. Bet kitąkart reikės bandyt sukt geriau - man rodos, patingėjau kiek.
O anyžinis likeris tai sambuca? Ar silpnesnis koks dalykas?
Jau sakiau,bet pasikartosiu, fantastiški katukai!
Citrina ir bulve, bandyk. Aš jau jį kepiau tris kartus :)
Plastikiniai langai, smagu :)
Evelina, mhm, mano forma stačiakampė yra :) Na, bet svarbu, kad skonis nenukentėjo :)
Jovita, taip, tai yra ta kvapioji, skanioji sambuka 40 laipsnių stiprumo :)
Nu aš tai visai anyžiaus negerbėja, ir pyragų, keksų ne(be)labai, bet šitas tai tikrai tikrai tikrai labai labai skanus :)
Reiks prašyt K., kad sambucos užturbintų, neva jam pyragą kepsiu :)
O jei rimtai, tai tikrai kepsiu. kai tik bus proga sambucos nusipirkt. Nes visas kekso skonis ir yra anyžiuj. bet jis toks švelnus ir subtilus, kad net man,anyžiaus nedraugei, patiko.
Egle, aš gi sakiau, sakiau, kad jis skanu :) Ir gerai, kad nežinojau, jog nemėgsti anyžiaus, nes nebūčiau kepus :))
Rašyti komentarą