Moliūgų sriuba pagal H. Blumenthal'į
Šiais metais:
- skaitysiu neperskaitytas knygas. Jau pradėjau nuo Dekamerono.
- visi receptai bus tik iš knygų, žurnalų, užrašų ir rekomendacijų. Jau senokai sukosi mintis apie receptus tik iš knygų, bet galvojau tik apie kokį mėnesį. Bet Eglė nusprendė, kad bus visi metai. Metai tai metai. Man tinka. Knygų ir žurnalų neturėčiau pritrūkt.
- planuoju pasigaminti:
1. Naminį majonezą.
2. Caneles. Su sąlyga, jei tik rasiu tinkamas formeles.
3. Churro. Nostalgija Ispanijai.
4. Zefyrus.
5. Hestono kalėdinį pudingą su cukruotu apelsinu viduje.
6. Štoleną. Jau buvau susiruošusi tikrai jį šiemet pernai gaminti. Net Indrę iškamantinėjau apie jį. Bet...
Manau, užteks šiems metams. Per daug ir negalima užsiplėšti. Šitie 6 receptai bus vienintelė išimtis, kuomet bus naudojami internetiniai receptai.
- dar būtinai reikės pasigaminti rabarbarų džemo su vanile ir su rozmarinu. Labai jau gerai buvo. Sakau buvo, nes jau nebėra. Taip pat daug, daug nuostabaus pomidorų padažo su svogūnu ir sviestu. Reikės užsišaldyti. Labai rekomenduoju šitą padažą. Tik palaukit vasaros, kuomet bus normalių pomidorų. Ypač skanu įmaišius kelis geltonus pomidorus.
Na, tai va... tokie bus metai. Ir jokių high expectations. Pavargau.
-------
Tiksliai recepto nesilaikiau, bet ir labai nuo jo nenukrypau. Visą receptą galima rasti ir internete. Sriuba man labai patiko. Be galo švelni, kreminė, rozmarinas nesveikai gerai ten tinka, čili irgi gerai viską papildo. Kitą kartą dėčiau mažiau sezamų aliejaus. Šitos sriubos vienintelis minusas, kad ji yra per ilgai gaminama. Aišku, skonis tai atperka, bet vis tiek.
Naujas dalykas man buvo Beurre noisette (pranc.) - rudas sviestas. Gaminamas labai paprastai:
(3 porcijos)
425 g moliūgo (svoris nulupto)
60 g sviesto
2 vidutiniai svogūnai
200 g pieno
300 g vandens
1 v. š džiovintų rozmarinų (arba šviežių)
žiupsnis čili dribsnių
1 v š. sezamų aliejaus (arba pagal skonį)
1 v. š. balzamiko acto (arba pagal skonį)
druskos pagal skonį
20 g lazdyno riešutų
1 a. š. rozmarino
1 v. š. rudo sviesto
Svogūną supjaustome kubeliais. Moliūgą - plonomis riekelėmis. Ištirpiname sviestą. Kepame svogūną ir moliūgą apie 10 minučių. Svogūnai turi būti minkšti ir permatomi.
Kol kepa moliūgas su svogūnais, beveik užviriname pieną, išjungiame ugnį, suberiame rozmarinus, uždengiame dangčiu ir paliekame 20 minučių. Tuomet rozmarinų pieną nukošiame.
Rozmarinų pieną supilame į iškepusius svogūnus ir moliūgą. Įpilame vandens. Užviriname ir dar verdame apie 10 minučių. Sriubą sutriname trintuvu. Įberiame čili, supilame balzamiko actą ir sezamų aliejų. Įberiame druskos pagal skonį. Viską išmaišome.
Toliau... Pakepiname riešutus, nulupame odelę. Sudedame į smulkintuvą kartu su rozmarinu. Viską susmulkiname. Suberiame į sriubą. Pagardiname rudu sviestu.
Šaltinis "Heston Blumenthal at Home"
Pranešimai
10 komentarai:
Naminis majonezas gėris ir trunka lygiai minutę paruošti - jei nori galiu atvežti net naminį kiaušinį, kad nebūtų baisu valgyt ;) tikra pasaka :)
Vis dar moliūgo nebandžiau - man jį reikia į numeris vienas bandymų sąrašą įsitraukti :]]
Uch, nuostabiai atrodo tavo sriūba.
Turiu komentarų kitiems punktams:
1. Naminis majonezas guli man ant sąžinės jau turbūt kokie trys metai :). Niekaip neprieinu...
2. Canelių formą gali gauti čia: http://www.arevitosiranga.lt/?cat=products&group=1
Man nesigavo :(. draugei paskolinau šią kepimo formą, jai irgi nepavyko su canelėmis. Vienok sudėtingas kepinys.
3 Churros yra gerai. Kažkada dariau ir man labai patiko. Nesudėtinga ir skanu.
6. Stollen dariau pagal Neringos receptą. Patiko :). Man rodos visai nebūtina laukti Kalėdų, kad jį išmėginti :).
P.S. Sriūba su ū ilgąja reiškia, kad tiesiog nu nereali ta sriuba :). xixii...
na ir kaip "Dekameronas" ?
o kažint ar tiktų moliūgo kepto ir užšaldyto piurė tokiai sriubikei?
pritariu bea, churros - gerai. tik pavojingai skanu - sunku sustoti. o šiais metais išbandžiau mini stollenus, pas aguonėlę receptas buvo. nu kaip gerai gavos...
zefyrus irgi n metų žadu ir žadu, va net termometrą cukraus sirupui nusipirkau, iš pačios amerikos tempiau už cielus 4 dolerius :D
ką gi , belieka palinkėti sėkmės - lauksim gardžių pažadų įvykdymo rezultatų :)
Ir aš paantrinsiu toms, kurios gieda ditirambus churroms. skanu, bet daug teršalo. kita vertus, paprastos varškės spurgos skanesnės nei churros :) tik tas cinamoninis cukrus ant jų fantastiškai kvepia.
Aš šiemet be pažadų (kurie pernai baigėsi fiasko) jau vieną knygą baigiau skaityt, ir nemažai pažengiau su antra ;)
O sriuba atrodo gerai. O dar su rozmarinu, tai man čia išvis kaifas.
P.S. Tas Marcelos padažas yra nesveikas. Aš dariau ir sakiau, kad būtinai dar darysiu.
Rudasis sviestas irgi neseniai mano atrastas. Labai jau daug terminų ji apibūdint yra visokiausiuose kulinariniuose outletuose: beurre noisette, ghee, samnah, smen. Išvada viena, daug tautų ta gėri žino ištisus šimtmečius, o mes tik atradinėjam :) Man skaniausias su briuselio kopūstais. Sekmės pasižadėjimų vykdymuose. Aš sau pasižadėjau karts nuo karto išeiti iš savos "comfort zone". To pakolkas užteks:
Indre, ai, žinai... Tai vienai minutei irgi reikia prisiruošt :D
Tikrai nesi valgiusi moliūgo?! :O
Bea, blemba, tai su canelėm jau nebeišsisuksiu :D ta parduotuvė tai gėris. Esu pirkus ten elnių ir kiaulės formeles. Tiksliau man nupirko. Reiks prašyt draugių, kad ten užsuktų.
Bet su canelėm tai negąsdink manęs. Aš galvojau, kad jas ganėtinai paprasta yra pasidaryt :)
Egidija, paleistuvystė tam Dekamerone daros :D Iš pradžių šiaip sau buvo, bet dabar kažkaip įsivažiavau.
Manau, kad piurė turėtų tikt. Ten gi pagal receptą reikėjo pusę moliūgo kepti orkaitėj, o kitą - kartu su svogūnu. Aš viską kepiau keptuvėj.
Egle, man tos churros tai labai skanu. Nors spurgos irgi skanu :)
Jo, tas Marcelos padažas tikrai yra nesveikas. Aš jį dariau tikriausiai kokius penkis kartus.
Jura, gyveni ir mokaisi :)) Aš jį bandžiau su avižine koše šiandien ryte :) Labai neblogai buvo.
Esu valgius - tarkuotą su morkomis ir kokosų sirupu, dar blynus kokius. Kartą viriau sriubą, bet nesužavėjo, tai po to karto ir nevalgiau daugiau (kokie 3 metai). Bet reikia reikia vėl kažin kaip prisiruošt nusipirkt ir išvirt kokias 4-5 mini porcijas, kad surasti tą pačią pačiausią, nes negaliu žiūrėt kaip visi alpsta, giria, o aš net skonio neįsivaizduoju :D
Naminis majonezas ir mano sąraše jau ne pirmi metai kabo. Gal Velykoms pagaliau prisiruošiu :)
Zefyrai yra žiauriai paprasta. Tereikia mylimo žmogaus, kuris juos labai mėgtų, ir galima gaminti ir gaminti :D
O tas Marčelos padažas, tai labai sudomino...
Geri pasižadėjimai, bet jei aš sugalvočiau tik iš knygų gamint - man nebe lentynos, o viso kambario atskiro knygoms reikėtų, nes niekaip nebegalėčiau atsispirt!
Rašyti komentarą