Menkė su bulvių koše

      Buvo laikas, kai aš suraukusi nosį dūsaudavau - ir vėl žuvis! (Skaityti su nusivylimo/nepasitenkinimo balse gaidele). Na, kaip visada  - įvertini tuomet, kai netenki. Atsimenu Norvegijoj sukdavau nosį tolyn nuo ką tik pagauto upėtakio! Nu durna merga ne kitaip.



       Tai yra mano comfort food su krūva prisiminimų. Gamintas n kartų. Ne mano, aišku. Tuomet kartais ruošdavau tik padažą, nagų prie žuvies nekišdavau. Šitaip paruoštą menkę valgydavau be jokio atsikalbinėjimo, nes na... tiesiog taip paruoštos menkės negalima nemėgti. Vienintelė šito patiekalo sąlyga yra tikra žuvis. Tikra menkė. Ne parduotuvinė užšaldyta, atšildyta ar dar kokia, bet tikrai šviežia menkė. 

Reikės:
apie 0,5 kg menkės filė
manų kruopų apvoliojimui
sviesto kepimui (Na, labai negailėkit sviesto. Įdėkit normaliai)

       Žuvį nusausiname ir apvoliojame manuose. Aišku, galima ir miltuose, bet manai suteikia tokio malonaus traškumo, todėl man jie labiau patinka. Keptuvėje ištirpiname sviestą ir ant vidutinės ugnies kepame žuvį. Priklausomai nuo žuvies gabalo storio vieną pusę kepame apie 3-5 minutes, po to atsargiai apverčiame ir baigiame kepti. 



Padažas:
3-4 vidutiniai svogūnai
50 g sviesto
1 v.š. miltų
apie 100 ml pieno
1 a.š. dižono garstyčių (paprastos irgi puikiai tinka)
druskos pagal skonį
šviežiai maltų pipirų

       Svogūnus smulkiai supjaustome ir sudedame į jau ištirpintą sviestą. Kepame ant mažos ugnies, kol svogūnai suminkštėja. Bet jie neturi apkepti. Tuomet įdeda miltų ir dar šiek tiek apkepame. Įpilame pieno. Pieno kiekį pasireguliuokit pagal save, t.y. kokio tirštumo padažo norit - skystesnio ar tirštesnio. Įdedame šaukštelį garstyčių, viską išmaišome ir leidžiame padažui užvirti.
       Kartu su svogūnais dar galima kepti ir per burokinę tarką sutarkuotą morką. Irgi labai skanu. Tik tuomet garstyčių nedėkit. 

       Žuvį patiekiame su bulvių koše ir gausiai užpilame svogūnų padažo. Atsimenat tą sceną, iš Julie&Julia, kuomet leidyklos redaktorė pirmą kartą pasigamino ir paragavo Julia Child Beef Bourguignon. Tai va, jausmas panašus.

Skanaus!


6 komentarai:

Elžbieta 2010 m. birželio 24 d. 17:27  

Kaip tigriukai mėgsta patį paprasčiausią maistą, juk sakyti nereikia, a ne? vienareikšmiškai mano... mmmmm :)

Egle 2010 m. birželio 24 d. 17:54  

Dėl žuvies (geros žuvies) atiduočiau bet ką. Kaip ir dėl sūrio. Na, gerai beveik bet ką... Jei jau Elžbieta šitą gabalą paėmė, tai gal man dar bet biškį liko? :))

Noooriu...

Neringa 2010 m. birželio 24 d. 19:51  

oj, kaip cia skanu! As irgi uz zuvi atiduociau daug ka, bet ne viska :D

toki padaziuka daznai darau prie zuvies ar mesos (prie mesos dar ir grybu i padaza imetu)

Unknown 2010 m. birželio 25 d. 08:59  

Elžbieta, taip, taip, juk genialumas paprastume :)

Egle, aha, dėl šitos verta daug atiduot :)))

Neringa, aš tą padažą vieną galėčiau valgyt ir valgyt. O su grybais įtariu, kad ir turi būt tikrai gerai :)

Egle 2010 m. birželio 25 d. 19:48  

Gal ir nelabai kaip čia nuskambės, bet aš vis grįžtu ir grįžtu pažiūrėt šitos žuvies ir bulvių košės. Dieve, kaip noriu.

Lina 2010 m. birželio 26 d. 15:24  

Skanios foto - reikes ragauti!!!

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP