Arbūzų uogienė

       Arbūzų uogienė. Skamba juk skaniai, ar ne? Bent jau mano galvoj tai suskambėjo skaniai. Bet, pasirodo, klydau. Reikėjo iš karto viską pilt lauk, kai tik užuodžiau tą nenusakomą kvapą, kuris yra daugiau nemalonus nei malonus. Bet ne... Pagailėjau 1 kg arbūzo. O dar kiek laiko aš su ta uogiene nenčinausi! Košmaras. Skonis irgi yra nenusakomas. Aš net nesugalvoju, su kuo jį būtų galima palyginti. Toks visiškai neišraiškingas. Ir visiškai ne arbūzinis. Citrina su imbieru uogienę kažkiek gelbėja, bet ne tiek, kad ją būtų galima mielai valgyti. Nukišau uogienę į šaldytuvo kampą. Ir dar užstačiau kitom uogienėm.

       Ranka nekyla spausdint šitą receptą, todėl trumpai  aprašysiu, nesileisdama daug į visokius niuansus, kurie yra gan smulkiai aprašyti originaliame įraše. Receptą šiek tiek keičiau. Mačiau ten dar yra ir melionų džemas. Gal kas norit pabandyt?

Reikės:
1 kg arbūzo (svoris jau supjaustyto gabaliukais)
150 g uogienių cukraus
2 v.š. citrinos sulčių
1 v. š. tarkuoto imbiero

1. Pirmiausiai supjaustome arbūzą gabaliukais, išrenkame sėklas ir viską sutriname blenderiu.
2. Gautą košę supilame į puodą ir verdame tol, kol sumažėja beveik per pusę. Viriau ant vidutinės ugnies ir man tai užtruko apie pusantros valandos. Gerai, kad prie jos stovėt dar nereikėjo.
3. Tuomet supilame cukrų, citriną ir imbierą. Toliau verdame ant didelė ugnies. Viriau dar apie pusvalandį, kol pradėjo formuotis dideli ir lipnūs burbulai. Uogienė turi sutirštėti, o kiekis sumažėti ketvirtadaliu.  
4. Atvėsinam ir išpilstom į paruoštus stiklainius.

Na, skanaus tai jau tikrai nelinkėsiu šį kartą :)

P.S. Grąžinkit Zitkai varškę! Šita komiška istorija ir jos "aktualumas" mane išvertė iš klumpių. Krizenu jau nuo pat ryto, kai tik pamačiau NVVGA. Pieno žvaigždės turėtų Čepaitę aprūpint varške iki metų galo už tokį piarą.