Kepti baklažanai su rudųjų ryžių miso

       Eglė su savo įrašu apie kiną kalta dėl šito apsėdimo. Kodėl galvon anksčiau nešovė ši mintis? Jei yra daromi sąrašai filmų, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su fotografija, tai juk taip pat yra daromi sąrašai, susiję su maistu. Na, ir pradėjau gūglint. Radau ilgą, ilgą filmų sąrašą, sudarytą vieno Kalifornijos universiteto - Food and Eating in the Movies. Tikriausiai sudėti visi filmai, kurie bent mažiausiu aspektu yra kaip nors susiję su maistu. Užimtų daug laiko, kol viską peržiūrėtum ir dar nežinia, ar verta tiek laiko gaišt dėl visų filmų. Na, kaip ten bebūtų, sąrašas yra įspūdingas ir naudingas. Bet nepradėsi gi žiūrėt visko iš eilės. Reikia daryt kažkokią atranką. Pradėjau nuo visokių sąrašų iš serijos - Top 10 food movies, Our 10 best food movies, Top 10 related food movies ir pan. Daugelis jų jau buvo matyti, pvz., Chocolat, Julie&Julia, Woman on Top, Like Water for Chocolate. Šituos tikriausiai visi matėt. Tačiau dar yra labai daug nematytų ir negirdėtų.

       Kitchen stories (2003) - iš principo filmas tai visai ne apie maistą, bet veiksmas vyksta virtuvėje. Pokario Švedijos mokslininkai nustatė, kad per metus vidutinė namų šeimininkė beruošdama vakarienę šeimai nueina tokį patį atstumą, koks yra nuo Stokholmo iki Kongo. Ir tada mokslininkams kilo toks labai ... įdomus ir be galo "aktualus" klausimas  - o kokį atstumą nueina virtuvėje vieniši vyrai? Ir išleido 18 švedų stebėtojų į Norvegiją pas vienišus kaimo vyrus su sąlyga, jog jokiais būdais nekomunikuos su stebimaisiais ar kaip nors kitaip padės virtuvėje. Kas iš to išėjo, pažiūrėkit patys. Daugiau nepasakosiu. Galiu tik pasakyt, kad tai nuostabus ir labai šiltas filmas. Dar ir ašarą nubraukiau. O garso takelio puikumas!


       Tampopo (1985) - japonų komedija. Sukurta vesterno stiliumi. Mieste pasirodo sunkvežimio vairuotojas. Įsivaizduokite Klintą Istvudą ne ant balto žirgo, kur nors Amerikoj, o už baltos fūros vairo Japonijoje. Ir jo vardas Goro. Jau matot? Gerai... Žiūrim toliau. Ir čia prasideda istorija. Vėlų vakarą sustoja jis su savo naparniku pavalgyti tokiame greito maisto noodle restoranėlyje. Savininkės vardas Tampopo. Tiksliau tai joks ne restoranėlis, o tiesiog pakelės skylė ir gamina ji labai prastai. Kaip ir priklauso vesternui - kyla muštynės. Po muštynių - čia jau nesupratau, bet ne esmė - Tampopo paprašo fūristo (!) išmokyti virti ją gerus noodle'us. Na, ir kad jos restoranėlis taptų geriausiu visame mieste. Ir taip prasideda jos mokymas. Man patiko. Tikrai juokingas. Tas humoras toks... naivus ir paprastas. Apskritai rytiečių humoras visai kitoks. Ir filmai jų kitokie, ir jų vaidyba visai kitokia, ir savo emocijas filmuose reiškia visai kitaip nei europiečiai. Tai va, drąsiai rekomenduoju šitą filmą.   


       
       Ir čia tik pradžia. Bus daugiau... Tiesa, dabar kažkaip nuklydau link japoniškų filmų. 
--------------
       
       Iš karto pasakau, kad baklažanas nuotraukoje nėra sudegęs, kaip galėtų pasirodyt. Na, taip... atrodo baisiai, bet viskas dėl tamsios rudųjų ryžių miso, kuri jau prieš kepant buvo beveik juodos spalvos. Receptą radau  Observeryje. Aišku, ant žarijų turėtų būt skaniau nei orkaitėj, bet vis tiek man patiko. Skonis toks saldžiai sūrus, jaučiasi lengvas karamelės skonis, o viduj minkštas ir beveik ištižęs baklažanas... niam.  

Reikės:
2 baklažanų (tokių daugiau mažesnių nei didesnių)
3 v. š. miso (naudojau rudųjų ryžių miso) 
2 v. š. cukraus
3 v. š mirin* 

1. Baklažanus perpjauname išilgai ir kepame orkaitėje apie 30 minučių, kol beveik iškepa. 
2. Kol kepa baklažanai, pasiruošiame padažą - visus produktus sumaišome ir nuolatos maišydami pakaitiname keptuvėje. Padažas neturi užvirti. Kai tik cukrus ištirpsta, nukeliame nuo ugnies. 
3. Iškepusius baklažanus aptepame gautu padažu. Orkaitėje įjungiame griliaus funkciją ir kepame apie 10 minučių. Patiekiame su ryžiais. 

* mirin yra saldus ryžių vynas. Pirkau Skonio studijoj. 

Skanaus! 


9 komentarai:

Egle 2011 m. gegužės 22 d. 20:46  

wooohooo!!! Visko turiu šaldytuve! Tik gaila, baklažanas ne tam reikalui skirtas, bet jaučiu teks paaukot rytojaus pietums ir vėl varyt į turgų naujo antradienį :)

Egle B 2011 m. gegužės 22 d. 20:47  

kaip tik šaldytuve laukia eilės keli baklažanai..
kitchen stories matytas kažkada, smagu prisimint

beje, nuotraukos, kaip visada, super!

Jurga 2011 m. gegužės 22 d. 20:52  

Kitą kartą aš daryčiau šiek tiek kitaip. Gal keptuvėj kepčiau. Panašiai kaip čia http://www.soyandpepper.com/2008/06/miso-aubergine.html

Dėl nuotraukų, tai abejojau, ar iš viso dėt :)) Tas baklažanas nu toks nuodėgulys atrodo...

Egle B 2011 m. gegužės 22 d. 20:59  

Na kai pasakei, tai antroj atrodo padegęs. Pirmoj nuotraukoj tai labai tinka. Mano akiai

Aš bandysiu kept orkaitėj po grilium, paskui skaptuot ir ką nors daryt su ta koše. Dabar esu po stipria Ottolenghi įtaka :)

Jurga 2011 m. gegužės 22 d. 21:19  

Tas ir bjauriausia, kad jis nėra sudegęs. Tik taip atrodo. Jei naudosi šviesų miso, tai atrodys normaliai. O mano ta pasta jau prieš kepant juoda buvo :))

Einu gūglint apie tą... kažką :D

Rennie 2011 m. gegužės 23 d. 10:36  

Filmą "Kitchen stories" esu mačius, tai toks skandinaviškiai lėtas, bet labai žavus. Man patiko.

Jurga 2011 m. gegužės 23 d. 12:52  

Taip, tikrai jis toks skandinaviškai lėtas :) Vienas geresnių paskutiniu metu matytų filmų.

Anonimiškas 2011 m. gegužės 23 d. 13:14  

Norėjau paklausti, koks Tavo fotoaparatas ir kokią programą naudoji koreguodama nuotraukas?
Jos tiesiog TOBULAS‼ Net seilė varva pažiūrėjus‼ :)

Jurga 2011 m. gegužės 23 d. 14:09  

Anonime, ačiū :)nors iki tobulumo joms dar toli.
Anksčiau fotografavau su Nikon D50, prieš keletą mėnesių pakeičiau į Nikon D7000, objektyvas 50 mm. Apdoroju su photoshopu :)

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP