Spagečiai pagal P. Jurkevičių

       Taigi, taigi... vakar pabaigiau "Staltiesės ritmu". Knyga skaniai susikramtė. Pirma pusė skaitėsi lengvai, antra - šiek tiek strigo. Prie vynų aš dar tikrai grįšiu, kaip ir prie alyvuogių aliejaus. Kol kas aš geriau įsivaizduosiu, kad naudoju gerą alyvuogių aliejų. Kartais erzino autoriaus perdėm kritiškas požiūris į lietuvių valgymo ypatumus, nors su kritika Lietuvos restoranų atžvilgiu yra sunku nesutikti. Aš ir pamąstydavau, kodėl sezono metu pas mus negalima gauti šviežių grybų, uogų arba kodėl yra naudojami džiovinti krapai, kuomet visas turgus lūžta nuo šviežių prieskonių. Nejaugi jūs atsisakytumėt šviežių voveraičių su bulvėmis ir krapais? Arba svieste keptų šviežių baravykų? Argi atsisakytumėt vietoj šaldytos pangasijos paprastai (bet ne prastai) iškeptos šviežios menkės iš Baltijos jūros? Manau, kad tikrai ne. 
       Kodėl pas mus sunku gauti šviežios duonos ar bandelių? Pernai vasarą mėgdavom sekmadieniais pusryčiauti kur nors mieste. Dažnokai užsukdavome į vieną tokią kavinę, save vadinančia kepyklėle. Lietiniai ten puikūs, latte puiki (nors po šitos knygos jau abejoju, ar ji tikrai gera. Na, tarkim, kad mano skonio receptoriams kol kas ji gera), aptarnavimas irgi geras, bet prie kiaušinienės atnešamos bandelės - vakar dienos. Dar nebūtų taip apmaudu, jei prieš akis nematytum kepančių šviežių bandelių. Kam jos kepamos? Rytdienai?
       Galbūt priežastis, kodėl populiarėja gaminimas namie yra ne tik sunkmetis, bet paprasčiausiai darosi sunku rasti vietą, kur būtų galima skaniai pavakarieniauti. Aš visai neturiu noro mokėti tarkim 15-20 Lt už velniai žino kokios kokybės pervirusius ir pašildytus mikrobanginėje makaronus, kuomet aš namie pati kuo puikiausiai galiu išsivirti pasta al dente. Ir tokiu atveju aš žinau, kokius makaronus naudoju, kokias daržoves ar prieskonius dedu.



       Taigi, knygos pabaigimo proga gaminau spagečius pagal P. Jurkevičių. Receptas labai paprastas.
       Jums reikės:

          spagečių
          poros česnako skiltelių
          aitriosios paprikos
          šviežių petražolių
          alyvuogių aliejaus

       Alyvuogių aliejuje lengvai pakepiname susmulkintą česnaką, aitriąsias paprikas, dalį smulkintų petražolių. Išvirtus makaronus nelabai kruopščiai nusunkiame ir suverčiame į keptuvę su paruoštu padažu, sudedame likusias petražoles ir dar kelias minutes pakepiname.
       Pagal receptą dar reikia avių pieno sūrio pekorino. Aš tokio neturėjau - tai ir nedėjau visai. 

       Mano patarimas - nepadauginkit paprikų. Man jau buvo šiek tiek per aštru. Iki šiol lygiai taip makaronus ruošdavau su raudona paprika. Kartais vietoj petražolių dėdavau šviežio ar džiovinto baziliko ir juodųjų alyvuogių. 

Skanaus!

13 komentarai:

Egle 2010 m. kovo 1 d. 21:04  

Kaip visada fOntastiškai. Nėr ką ir bepasakyt.

Knygą baigiau ir aš - pradžioje lengvai 'kramtėsi', o priartėjus prie vynų, teko paplušėti :)

Jurga 2010 m. kovo 1 d. 21:10  

Cha, ne man vienai, pasirodo, taip :) Vynai vis tik sudėtingas dalykas :)

Egle 2010 m. kovo 1 d. 21:21  

nes nu... man, regis taip yra.. Du skirtingi pasauliai- o kad juos apjungti į vieną reikia daug išmanyti. Ne tik apie vyną, bet ir apie maistą. Ir atvirkščiai. Sudėtingas reikalas. Bet šiaip knyga - liuks. Nors vietomis p. Jurkevičius, švelniai tariant, nusišneka ;)

duonosirzaidimu 2010 m. kovo 1 d. 21:35  

Aš vynus praleidau pro akis, tie someljė ir jų prijuosčių ypatumai kartkartėmis užknisdavo.

Ir skaityt užmečiau būtent įpusėjus vynus. Nieko, grįšiu :) O, tiesa, kavinėse ir picerijose ėmiau pastebėti masiškai naudojamą majonezą ir ketčupą, ha :) Kaip filme, žinai, žvalgais, vaizdas sulėtėja ir žiū, ten liejas majonezas, ana ten irgi, OMG :)) Valgau štrudelį - draugė laižos, o aš, šitą patį, jaučiu, kad jis senas. Velnias. Kai kurios knygos smarkiai paveikia smegenis :)

Jurga 2010 m. kovo 1 d. 21:47  

:DDD va, va... jis teisus buvo rašydamas apie espreso :)

O dėl vyno - tai jo... sudėtinga :)Anksčiau būdavo degustacijos vynų rengiamos. Nežinau, ar dabar dar jas rengia. Va, ten visada norėjau nueit.

Egle 2010 m. kovo 1 d. 21:48  

Jurgita, MAJONEZO ir KETČUPO kultas LT - sena, įsišaknijusi tradicija. Šlykštokoka. Ir man regis, net jokiais vaistais ir dezifenkcijomis jos neišnaikinsi. Net ir kiekvienam paskaičius Jurkevičių. Nes nu... "O kas tame blogo?" :D

Egle B 2010 m. kovo 1 d. 23:35  

Sudominot, reiks ir man knyga paskaityt :)
Bet turiu pasakyt, kad ir gyvenant ten, kur pasta visada tik al dente, o majonezo ir ketcupo (atseit) niekas nevalgo, visokiu kulinariniu siaubu ir cia pasitaiko. Arba su amzium vis isrankesnis patampi :)))

Jurga 2010 m. kovo 2 d. 09:08  

Ne tai kad išrankesnis, bet gal kuo daugiau žinai, tuo sunkiau įtikti darosi :)

O ketčupas tai apskritai yra blogis Nr. 2 po vegetos IMHO :)

Bri 2010 m. kovo 2 d. 10:14  

OooOO, aš tik prieš porą dienų atradau šį tinklaraštį ir esu gausiai sužavėta! Čia taip švaru, gražu, šviesu, pasaka :) Ir požiūris į maistą man artimas :) Suuuper! ir kaip seniau nemačiau :) Ir dar norėjau pasakyti, kad jūs turite mano svajonių stalą (šviesų iš medinių lentų), ak, kaip aš tokio visur ieškau, na bet gal someday... :)

Jurga 2010 m. kovo 2 d. 10:25  

Bri, ačiū tau labai, labai :) Kažkada aš lygiai tą patį galvojau atradusi tavo blog'ą :) ir iki šiol taip galvoju :)

Violeta 2010 m. kovo 2 d. 11:42  

Atsiprašau, rašiau rašiau ir prirašiau su klaidom didžiausiom tai gėda pasidarė ir ištryniau (blush)
O norėjau susipažinti(linkt) ir pasidžiaugti tokiu (man dar nauju) nuostabiai šviesiu ir jaukiu tiklaraščiu :) skaitysim. labai.

Jurga 2010 m. kovo 2 d. 14:51  

Violeta, labai malonu :)

Asta 2010 m. kovo 7 d. 21:02  

O jau nuotraukų grožis... nors imk ir valgyk tiesiai iš ekrano! :))

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP