Kavos cupcake'ai

     

       Lietuviai suplakė du ganėtinai skirtingus kepinius - cupcakes ir muffins - į vieną, pavadindami juos keksiukais. Kalbininkų tema šį kartą nesiplėsiu. Bet mano galva tai ne tas pats.

       Muffin'ai tradiciškai yra valgomi pusryčiams (bet, aišku, nebūtinai), nes yra labai greitai pagaminami - sausi produktai viename inde, skysčiai kitame, viskas greit sumaišoma, suverčiama į formeles ir voila turim muffin'us. Viduj galit rast visko - šokolado, mėlynių, aviečių, vyšnių, riešutų, džiovintų vaisių ir t.t. Muffin'ai turi būti gražiai iškilę ir susprogę. Na, į juos tiesiog rankos pačios tiesiasi, jie tokie saviakai, naminiai ir minkšti.

       Na, o cupcake'ai... jų visas grožis yra išorėje. Tai tiesiog maži ir gražūs torčiukai. Čia jau negali būt jokio tep lep kaip su muffin'ais. Į juos visada žiūrėjau atsargiai, o riebūs sviestiniai kremai su cukraus pudra nekėlė susižavėjimo. Žodžiu, amerikonų išmislas. Ir dar man kažkodėl asocijavosi su rožiniu barbių pasauliu... Veu! Na va, pagaliau atėjo metas sakiniui prasidedančiam "bet" ... Bet kai pamačiau Call Me Cupcake tinklaraštį... šitie cupcake'ai - kaip pasakytų Kristina - mane iškinkė... Jums irgi bus tas pats. Ties čia ir galima baigt šitą įrašą, nes iš to puslapio greit negrįšit.

       Receptas iš to paties call me cupcake. Labai, labai gardūs, rieboki dėl maskarponės, bet itin derantys su pačiu keksiuku, kuris yra be galo minkštas ir purus. O dar tie lyg netyčia pasitaikantys ištirpę šokolado gabaliukai... mm....mmmm... apsivalgymas garantuotas.   

       Viršus man išėjo pobaisis. Reik praktikuotis. O iš pažiūros juk viskas tiesiog easy peasy, bet nė velnio.... Nors kaltę galima suverst pigiam konditeriniam švirkštui.

Reikės (išeina 12 didelių cupcake'ų) :
100 g sviesto
350 ml cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
2 dideli kiaušiniai (L dydžio)
2 a. š. kakavos
350 ml miltų
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
150 ml grietinės*
125 ml stiprios kavos**
100 g smulkinto šokolado***

1. Visi produktai turi būti kambario temperatūros.
2. Išplakame sviestą iki purumo (masė turi pabaltuoti). Suberiame cukrų, vanilę, po vieną kiaušinius ir viską gerai išplakame.
3. Kitame dubenyje persijojame miltus, kakavą, druską ir kepimo miltelius. Ir dar gerai su šluotele išmaišome, kad visi produktai pasiskirstytų tolygiai. Tuomet po truputį suberiame į sviestinę masę, išmaišome, tačiau nepermaišome. Šiame etape tešla yra labai tiršta ir maišosi sunkiai.
4. Tuomet supilame grietinę. Gerai išmaišome.
5. Supilame kavą. Išmaišome.
6. Suberiame šokoladą ir vėl išmaišome.
7. Kepimo formeles pripilame 2/3 tešlos. Kepame 20-30 minučių (arba kol iškepa) 160 laipsnių temperatūroje. Iškepusiems leidžiame visiškai atvėsti.

Cupcake'ų viršus:
200 ml riebios grietinėlės
250 g maskarponės****
100 ml cukraus pudros

       Cukraus pudrą išplakame su maskarpone iki vienalytės masės. Tuomet atskirame inde iki standžių putų išplakame grietinėlę ir atsargiai sumaišome su maskarpone. Masę dedame į konditerinį švirkštą ir puošiame keksiukų viršų.

* Naudojau Bio grietinę 25% riebumo.
** pagal receptą reikėjo dar ir tirpios kavos, bet jos nedėjau, o dariau taip - 2 v.š kavos užpyliau 150 ml verdančio vandens. Atvėsinau ir įpyliau 125 ml į tešlą.
*** naudojau pieninį Milka šokoladą. Daugiau lietuviškų šokoladų nebenaudosiu kepiniuose.
**** maskarponės nekeiskit varške. Nes bus ne tas. Taip, mažiau kalorijų ir pigiau, bet bus ne tas.

Noma, Rene Redzepi ir riebalų užtepas

       Nuo 2006 iki 2009 metų geriausiu pasaulio restoranu buvo pripažįstamas molekulinės virtuvės restoranas El Bulli. Bet galų gale 2010 metais Rene Redzepi, Noma, nuvainikavo savo buvusį šefą Ferran Adria ir tapo geriausiu pasaulio restoranu.

       Noma buvo įkurta 2003 metais. Neįtikėtina, tačiau pačioj pradžioj Noma buvo pajuokos objektu ir buvo vadinama ne visai gražiais žodžiais ("Whale Penis", Seal-Fucker", "Blubber Restaurant"), bet dabar tikriausiai tie, kas taip vadino užsikasė po pernykščiais lapais.

       Restorano pavadinimas yra dviejų daniškų žodžių junginys - nordisk ir mad - Šiaurės maistas. Iš pradžių didžioji dalis žmonių galvojo, kad tai yra pokštas - restoranas, skirtas Šiaurės virtuvei. O ir danų virtuvė nėra ta virtuvė, kuria būtų galima didžiuotis. Rene yra pasakęs - "When it comes to food we seem to think that everything south of border is better what we have ourselves, and I always used to say it is not better but different" (Kai pasisuka kalba apie maistą, mums visada atrodo, kad kitur yra geriau, bet aš visada sakydavau, kad ne geriau, bet kitaip).

       Pirmaisiais restorano gyvavimo metais jautė, kad apgaudinėja žmones. Tai, ką jis tuomet darė tebuvo tik prancūziškai skandinaviška virtuvė - "I was cooking things I knew, I just replaced products, I was borrowing someone else's brain" (Aš gaminau tai, ką žinojau, tiesiog pakeisdamas produktus. Skolinausi kažkieno kito idėjas). Ir galiausiai savo kelionės metu po Šiaurės Atlanto salas - Faroe, Grendlandija ir Islandija - suprato, kad privalo išmesti iš galvos tai, ką iki šiol žinojo ar atsinešė iš kitų virtuvių. Iš naujo atrado jau pamirštus Šiaurės produktus. Ne tik tuos, kuriuos išaugina žmogus, bet ir tuos, kuriuos teikia pati gamta. Taip restorano meniu atsirado - kiškio kopūstai, nendrės, laukiniai česnakai (kuriuos pavasarį renka pats Rene su visa Noma komanda Kopenhagos parkuose) ir t.t. 

       "If I get stuck, that's the mantra I come back to: time and place. We are cooking in a part of a world where most people think cooking can't exist. It's too cold, we don't have enough products. And perhaps it is too cold, perhaps we don't have enough products. But if you use your intuition and see the possibilities, it's happening." (Jei aš "užstringu", visada grįžtu prie savo mantros - laikas ir vieta. Mes gaminame tokioje pasaulio dalyje, kur žmonės galvoja, jog gaminimas tiesiog neegzistuoja. Čia yra per šalta, mes neturime pakankamai produktų. Ir galbūt iš tiesų čia yra per šalta, galbūt iš tiesų mes neturime pakankamai produktų. Bet jei pasikliausite savo intuicija ir išnaudosite galimybes, tai nutiks). Kas nors padarykit, ką nors panašaus su lietuvių virtuve ir išvaduokit mus nuo didžkukulių su spirgais, a?

       2010 metais Rene Redzepi išleido knygą  "Noma. Time and Place".  Liežuvis nesiverčia tos knygos vadint  receptų knyga. Joje tikrai nerasite recepto sekmadienio pietums ar kasdienei vakarienei. Į ją reiktų žiūrėt, kaip į įkvėpimo šaltinį, o ne burbėt, kad receptai beveik negaminami.

       Knygoje yra apie 90 receptų. Iš pirmo žvilgsnio knygos išdėstymas atrodytų keistokas - pirma eina vien nuotraukos, o po to - receptai. Bet gerai pagalvojus jis yra teisingas. Receptas ir jo gaminimo eigos aprašymas blaškytų dėmesį ir trukdytų tiesiog mėgautis Ditte Isager nuotraukomis.

       Vienas paprastesnių receptų yra "Bread, Butter and Fat" (Duona, sviestas ir riebalai):
Reikės:
600 g kiaulės odelių
180 g rūkytų lašinių (ėmiau šalto rūkymo)
1/2 skiltelės česnako
12 g druskos
1 supjaustytas svogūnas
pieno, svogūno blanširavimui
50 g miltų
aliejau kepimui
1 bulvė

2. Odeles ir lašinius sumalame mėsmale. Odeles sukarpykite žirklėmis į nedidelius gabalėlius - bus lengviau malti.
3. Maltą masę pakepiname keptuvėje, karts nuo karto pamaišome. Tuomet spirgus paliekame nuvarvėti ir atvėsiname ištirpusius riebalus. Įdedame susmulkintą česnaką. O kai riebalai beveik atvėsta, įberiame druskos.
4. Svogūną blanširuojame piene 1 minutę, t.y. į verdantį pieną suberiame supjaustytus svogūnų ir juos paverdame 1 minutę. Nukošiame ir paliekame atvėsti. Svogūnus apvoliojame miltuose ir kepame aliejuje, kol paruduoja.
5. Bulvę plonai supjaustome. Ir apkepame tame pačiame aliejuje, kur kepė svogūnai. Bulvių traškučius atvėsiname ir susmulkiname.
6. Imame lygiomis dalimis spirgus, svogūną ir bulves. Viską sumaišome ir užpilame riebalais.

        Dabar tikrai nesuprantu, kas man šovė galvon, kad sugalvojau išbandyti būtent šitą receptą. Šiaip skanu, bet tikrai ne wow.

Marmurinis keksas

       Kartais užtenka reikiamu laiku, reikiamoje vietoje leptelėti ir tavo noras ima ir išsipildo. Kažkokiu būdu palankiai susiklosčius aplinkybėms fotostudija "t&v Creep" pasiūlė surengti maisto blogeriams tokį mini seminarą maisto fotografavimo tema... visiškai nemokamai. Neįtikėtina, tiesa?

       Tai va, penktadienio vakarą Eglė, Julė ir Laura su vyru susirinkom Creep fotostudijoj. Ir Creep'ai mums pripasakojo daug visko:    

       - Fotografuoti reikia prieš šviesos šaltinį. Šoninė šviesa irgi tinka.

       - Reflektorių galite pasidaryti labai paprastai - tiesiog paklijavę foliją ant kietesnio pagrindo. Dydis gali būti įvairus - nuo 1 kvadratinio metro iki vos 5 cm dydžio. Dar galit naudoti paprastą baltą lapą. Pagal situaciją. Tiems, kas nežino - reflektorius yra naudojamas sušvelninti šešėlius. Pasidarykit, pažaiskit ir patys pamatysit akivaizdų skirtumą.

       - Svarbiausia yra maistas. Ir tiks jis. Todėl jokių žaisliukų ar blizgučių šalia maisto, o juo labiau maiste. Jeigu iš kadro galite ką nors išmesti, tai ir meskite. Kuo mažiau - tuo geriau. Ne mažiau svarbi yra kadro kompozicija. Maistas nuotraukoje turi būti pagrindinis "veikėjas".  

       - Nuotraukoje yra du planai. Pirmas - maistas, antras - indai. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus indus.   

       - Maistas ir aplinka nuotraukoje gali būti kuriama kontrasto principu arba renkantis panašius atspalvius. Stengtis, kad nesimatytų buitinės namų aplinkos. Išimtys tik patvirtina taisyklę.

       - Poliarizacinis filtras panaikina blikus nuo blizgių paviršių. Labai naudingas dalykas.

       - Niekada nenaudokit blykstės. Tai žino visi bent kiek besidomintys fotografija. 

       Tai va, taip kažkaip padrikai ir papasakojau, atrodo, viską. Daugiau neatsimenu. Nors visa tai truko beveik keturias valandas, vakaras prabėgo labai greitai. Ačiū jiems labai už šitą vakarą. Man buvo be galo įdomu pamatyt tikrą studiją ir išgirsti kaip yra fotografuojamas maistas studijoje. Patikėkit, Jūs nenorit to žinot. O šiaip norėčiau dar, dar ir dar.

       Iš savo nedidelės patirties galiu pasakyt, kad dar padeda kitų (gerų) fotografų darbų žiūrėjimas, kopijavimas. Van Gogas irgi pradėjo piešti perpiešdamas kitų autorių darbus. Paskaitykit apie kompoziciją. Taip pat susipažinkit su savo fotoaparato instrukcija, žinokit, kas yra baltos balansas (geltonos nuotraukos atrodo bjauriai), ISO, išlaikymas ir diafragma. Ir kaip jie veikia tarpusavyje.

       Ir pabaigai paprastas marmurinis keksas. Kaip ne kaip čia maisto tinklaraštis. Pagrindinis kekso receptas yra paimtas iš E. Binkauskienės "Kepinių".

Reikės:
200 g sviesto (82 %)
200 g cukraus (Per pusę maišiau su ruduoju cukrumi. Jei neturit, tai imkit baltąjį)
3 kiaušiniai (L dydžio)
300 g miltų (405E)*
2 a.š. kepimo miltelių
Nutarkuotos vienos citrinos žievelės
3 a.š. kakavos

1. Visi produktai turi būti kambario temperatūros.
2. Sviestą su cukrumi išsukame (mikseriu ar rankomis) iki purios masės.
3. Po vieną įmaišome kiaušinius.
4. Atskirame dubenyje persijojame miltus, krakmolą ir kepimo miltelius. Ir gerai viską permaišome. Patogiausia tai daryti su plakimo šluotele.
5. Tuomet po truputį įmaišome miltus į sviesto masę.
6. Gautą tešlą padaliname per pusę. Į vieną dalį dedame tarkuotos citrinos žievelės, o į kitą suberiame persijotą kakavą ir gerai išmaišome.
7. Kepimo skardą ištepame sviestu ir šaukštu pakaitome dedame tai kakavinės masės, tai citrinininės.
8. Jei norit, kad keksas gražiai suskiltų, tai tiesiog perbraukite šlapiu peiliu liniją. 
9. Kepame apie valandą 180 laipsnių temperatūroje su ventiliatoriumi arba 200 laipsnių temperatūroje paprastu režimu.

       * Aš dedu 270 g miltų ir 30 g kukurūzų krakmolo (arba galima keisti maltais riešutais), t.y. 10 % miltų masės.  Taip pat dėl švelnumo, minkštumo galima įmaišyti 100 g plaktos riebios grietinėlės. Plačiau galite pasiskaityti čia.

       Skanaus!

Blog'ų (savi)reklamos savaitė

       Turi blog'ą - reklamuok kitus. Taip sako Rokiškis, skelbdamas šią savaitę - blog'ų (savi)reklamos savaite.  Taigi mano prenumeruojamų lietuviškų blog'ų sąrašas:

Natūralu, kad pradedu nuo maisto blog'ų:

• Žaidimų aikštelė 
• Žiupsnelis druskos
• Viena maža virtuvė
• Žaidžiame virtuvę  
• Tasty art 
• Just the two of us
• Jogos mityba 
• Dangiški migdolai 
• Skanu ir sveika 
• Citrina ir bulvė 
• Kepykla Nr. 5 
• Kokokas 
• Beatos virtuvė 
• Ką suvalgyti
• Lietuvos virėja
• Košė teisinga  
• Mukatas  
• Septyni virtieniai
• AJ receptai  
• Slow food  
• Saulėta virtuvė
• skoniublogas  
• 52 skanios savaitės

 Ir visos kitos temos:

• Mano knygos 
• Animatorius Meinardas 
• Geros knygos 
• Knygų žiurkės namai
• Perskaityta
• Praeivio dienoraštis
• Silwer woof
• Uagadugu
•  Žmogus, turintis ką pasakyti
• Zaremba pictures
• Vienas toks
• utyra
• Tomas Čyvas 
• Smėlio smiltys, vėjo mintys 
• Sex, foosball&rock'n'roll
• Radiocool
• Pukomuko
• Artūras Račas 
• Saulės pieva
• pbg.lt
• Pasivaikščiojimai tvoromis
• Pakabų tarnyba
• Dar vienas Mr-Scirpt'o blogas 
• MariukasM.LT
• Mantas Malcius
• Lengvi daiktai
• Laimikis
• Jonas Jonka
• Išprotėjusios avys 
• Ežiukas Vilniuje 
• All the beautifull things
• Buržujaus rašinėliai
• A. Užkalnis
• Nereguliarios transliacijos iš Melburnos
• Gyvenimas pagal Mariją

 Skanaus skaitant!

Sausainiai su šokolado gabalėliais

      Tai gi va... Fone lengvai skambant M. Buble'iui  ... Šiemet nusprendžiau pasižadėt ne tai, ką darysiu, bet tai, ko nebedarysiu:

       Pasižadu, kad daugiau nebežadėsiu pradėt sportuot - nei nuo sausio 1 dienos, nei nuo gimtadienio, nei kalendorinio pavasario ar vasaros pirmos dienos. Daugiau niekada. Nes pripažinkim, kad sporto klubų aplink mano namus nėra. Ir ačiū dievui. O trenktis kažkur tingiu nenoriu. Ir nebežadėsiu pradėt bėgiot, nors šalia namų yra puikus miškas. Kiek gi galima jaust tą spaudimą, a? 

       Pasižadu, kad daugiau nesuksiu galvos, kodėl nesuprantu tokių filmų, kaip Antikristas, kodėl krentančiuose medžiuose neįžvelgiu falo simbolių... aaa... mmm... Taip, tai buvo parašyta vienoj gudrioj recenzijoj. Ir tas filmas manęs visai nesukrėtė iki sielos gelmių.

       Pasižadu, kad nebenorėsiu perskaityti visų must read knygų. Pripažinkim, kai kurios yra visai neįdomios ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo įtrauktus į tuos sąrašus.

       Pasižadu, kad daugiau nežadėsiu, jog valgysiu daugiau daržovių ar sveiko maisto. Ir nebesigraušiu dėl to. Ir nebežadėsiu, kad valgysiu mažiau saldumynų. Ir pagaliau pripažinsiu, kad tai yra neatskiriama mano raciono dalis. 

Reikės (Produktai turi būti kambario temperatūros):
115 g šviežios grietinėlės sviesto (82 proc.)
200 g cukraus (naudojau baltąjį, bet jei turit maišykit su ruduoju)
1 kiaušinis (L)
0,5 a.š. vanilės ekstrakto
180 g kvietinių miltų (405D)
0,5 a.š. kepimo miltelių
200 g stambiai susmulkinto pieninio šokolado
geros saujos stambiai sukapotų lazdyno riešutų

1. Sviestą išsukame mikseriu (arba rankomis) kartu su cukrumi iki purios, pabaltavusios ir vientisos masės. Tai turėtų trukti ne mažiau kaip 5 minutes, jei plaksite mikseriu, o rankomis... hmm...ilgiau... daug ilgiau.  
2. Įmušame kiaušinį ir supilame vanilės ekstraktą. Viską gerai išmaišome.
3. Kitame dubenyje kartu su kepimo milteliais persijojame miltus.
4. Miltus po truputį įmaišome į sviestą iki vientisos masės. Įmaišome šokoladą ir riešutus.
5. Masę išverčiame ant maistinės plėvelės ir susukame į "dešrą". Dedame į šaldytuvą 24-36 val*.
6. Pjauname gabaliuką ir rankomis formuojame teniso dydžio rutuliuką, kurį šiek tiek paspaudžiame. Turi išeiti 12 sausainių. Sausainius apibarstome druska, bet tik šiek tiek, vos vos. Tarp sausainių palikite nemažus tarpus, kad nesuliptų.
6. Kepame 180 laipsnių temperatūroje 15-18 minučių arba kol gražiai paruduoja. Bet neperkepkit, kaip kad aš padariau. Sausainius ištraukiame ir leidžiame vėsti 10 minučių, tuomet galima perkelti ant grotelių.

* Tai perskaičiau NY times viename straipsnyje apie sausainius. Kažkoks kepėjas padarė eksperimentą. Tešlai leido pailsėti šaldytuve 12, 24 ir 36 valandas. Dabar tiksliai neatgaminu to straipsnio, bet geriausi rezultatai buvo po 36 valandų tešlos poilsio. Ypač tai išryškėjo skonyje, kuris buvo daug intensyvesnis. Tikriausiai realiai reikėtų padaryt tokį eksperimentą, kad būtų galima palyginti rezultatą. Dabar tik miglotai prisimenu, kokie sausainiai išeidavo anksčiau.

Pagal David'ą.

Skanaus!