Sausainiai "Išdžiūvusi dykumos žemė"

        "Saldumynai - silpnybė, su ja aš kovoju nepertraukiamą kovą nuo tada, kai tik supratau turinti dantis. Ši yda baisesnė už alkoholį arba narkotikus, nes niekas jos nedraudžia, nelaiko nuodėme, ja galima nusidėti visiems matant. Patekęs į burną, kiekvienas saldainis sausainis niekieno nekliudomas nusigauna tiesiai į šlaunis, o paskui mes turime mokėti už šį nusikaltimą nesuskaičiuojamomis dietomis ir gimnastikos salėmis" (I. Allende "Afroditė").
       Jep, čia apie mane. Kiekvienas mielas žodelis. Negaliu gyvent be saldumynų. Visada pavydėjau tiems, kurie neturi to potraukio. Ir mieliau renkasi mėsą nei saldumynus. O aš geriau mažiau suvalgysiu normalaus maisto, bet neatsisakysiu keksiuko, sausainio ar saldainio.
       Taigi, eilinis savaitgalio pasimatymas su saldumynais. Šį kartą sausainiai. Originalus pavadinimas yra "Žemės drebėjimas", bet aš žiūrėjau, žiūrėjau į juos ir nusprendžiau, kad nė velnio čia ne žemės drebėjimas, o greičiau "Išdžiūvusi dykumos žemė".

Jums reikės:
150 g juodo šokolado
5 v.š. tirpios kavos (manau, kad kuo puikiausiai būtų galima pakeist ir kakava)
apie 100-120 g maltų migdolų
apie 120 g miltų
3/4 a.š. kepimo miltelių
2 dideli kiaušiniai
100 g. cukraus
4 v. š. sviesto (aš naudojau aliejų, per vėlai apsižiūrėjau, kad nebeturiu sviesto)

Sausainių apvoliojimui: cukraus ir cukraus pudros

1. Sumaišome miltus, kepimo miltelius ir maltus migdolus (labai smulkiai sumalt nebūtina).
2. Ištirpiname šokoladą ir sviestą.Įmaišome tirpią kavą.
3. Kiaušinius su cukrumi labai gerai išplakame. Iš lėto maišydami įpilame ištirpintą šokoladą. Viską atsargiai išmaišome. Į gautą masę supilame sausus produktus. Išmaišome, bet labai nepersistengiam :) Tada tešlą dedame į šaldytuvą ir paliekame per naktį (arba kokiom 3-4 val. - tešla turi sustingti). 
4. Kitą dieną kabiname šaukštu masę ir rankomis formuojame rutuliukus, kuriuos pirmiausia voliojome cukruje, o po to cukraus pudroje.
5. Kepame 160-180 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių.

Skanaus!

Šaltinis - http://ouichef.typepad.com

Baklažanų salotos su mocarela


        Pagrindinė šios savaitės tema, aišku, knygų mugė. Visi tik ir skuba dalintis kas ką nusipirko, ką matė, ką aplankė, ką susitiko. Man ten niekada neužtenka vienos dienos. Visada einu du kartus. Kad ir kaip nepatiktų stumdytis ir plaukt pasroviui su minia, bet vis tiek knygų mugė turi kažką tokio, kas traukia ten eit vėl ir vėl. Dažniausiai einu iš ryto arba jau vakare, tada tikrai žmonių būna nedaug - gali laisvai žioplinėt, vartyt knygas ir tiesiog mėgautis pačiu buvimu ten.
       Šiemet kaip niekada buvo gausus naujų kulinarinių knygų pasirinkimas ir susitikimų su jų autoriais. Gaila, bet energingąjį Jamie Lietuvoje tikriausiai dar negreit išvysime (Nors man užtektų ir susitikimo su A. Bourdain). Retai perku receptų knygas - kam pirkti, jei internete galima rasti tą patį, ar ne? Aišku, malonu yra vartyti knygą, bet pakloti 80 Lt už receptus ir gražias nuotraukas nesu nusiteikusi.
       Na, gerai, laikas imtis salotų. Įkvėpimas atėjo žiūrint į Julijos Visockajos "Baklažanų salotas su mocarela". Teisingai Beata pasakė, kad kiekvienas mūsų esam unikalūs ir receptus interpretuojam savaip. Taigi, kaip dažnai man būna - įsitikinus, kad ir jums taip pat - iš originalių salotų liko tik pagrindinės sudedamosios dalys.

Jums reikės:
2-3 mocarelos gabaliukų 
1 baklažano
1 paprikos
5-7 saulėje džiovintų pomidorų 
1 česnako skiltelė
juodų alyvuogių
klasikinio prancūziško salotų užpilo (jei neturit, galit tiesiog pakeisti alyvuogių aliejumi)
druskos, pipirų, baziliko
prancūziško batono

       Suplėšome mocarelą, sausai pakepiname riekelėmis supjaustytus baklažanus. Stambiomis juostelėmis supjaustom papriką ir taip pat sausai pakepiname. Tada sausai pakepame batoną. Visus produktus sudedame į dubenį, pabarstome druska, pipirais, baziliku. Užpilame salotų užpilu, rankomis atsargiai viską permaišome ir paliekame salotas šiek tiek pastovėti.
       Po 10 minučių galime mėgautis nuostabiomis salotomis. Dar taurė balto vyno, krūva naujų knygų... ar galima norėt geresnės apniukusios popietės?

Avižinių dribsnių pudingas

       Darbe su vienu kolega vis patraukiam per dantį kitą kolegą, kuris dažnai valgo užpilamas sriubas iš pakelių. Užpraeitą savaitę (tikriausiai jau neapsikentęs mūsų) atnešė man pakelį sriubos ir sako - skaityk sudėtį... kad ir kaip norėjau, bet neradau nė vieno E ar šiaip ko nors įtartino. Kaip taip gali būt, a?
       O savo ryžių pudinge, kurį valgiau visą užpraeitą savaitę, radau bent kokius tris E ir šiaip dar kažkokių įtartinų pavadinimų, kurie man niekaip nesiriša nei su ryžiais, nei su abrikosų uogiene.

       Nuo čia ir prasidėjo mano pudingomanija. Google'as išmetė keletą jų paruošimo variantų. Pasirinkau patį paprasčiausią . Gaminau iš avižinių dribsnių. Taip pat išbandžiau visai neblogą pudingą iš perlinių kruopų. Radau gana egzotišką (nežinau, gal čia tik man ta kynva egzotiška atrodo) kynvos pudingą. Reikės būtinai išbandyt, bet va niekaip neprisiruošiu nusipirkt kynvos.
       O visą pudingo savaitę galiausiai vainikavo orkaitėje keptas ir tiesiog burnoj tirpstantis avižinių dribsnių pudingas. Gamindama rėmiausi Beatos ryžių pudingu.

Jums reikės:
1 litro pieno
apie 100 g avižinių dribsnių (tų normalių, t.y. ne greito paruošimo)
1 v. š. cukraus
šiek tiek susmulkintų kardamono sėklų
1 cinamono lazdelės
       Į verdantį pieną suberiame avižinius dribsnius, cukrų ir prieskonius. Porą minučių paverdame. Viską perpilame į troškintuvą, uždengiame dangčiu  ir kepame orkaitėje apie 2 val.

       Skanaus!

Lietiniai

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!... Paskutinė proga prisikirsti sočiai ir riebiai, jei laikotės tradicijų. O man tai tik pretekstas išsikepti blynų.


Jums reikės:
100 g kukurūzų miltų
100 g miltų
2 kiaušiniai
apie 0,4 l gazuoto mineralinio vandens
2 v.š. cukraus
žiupsnis druskos
gabaliukas lašinių kepimui

Į miltus įmušame kiaušinius, suberiame cukrų, druską ir maišydami pilame mineralinį vandenį. Tešla turi būti skysta. Paliekame kokias 30 minučių tešlą pastovėti. Įkaitiname keptuvę, patepame lašiniais ir kepame lietinius.

Skanaus!

Šokoladiniai burokėlių keksiukai

       Prieš kelias dienas pasirodęs Žaidimų aikštelės įrašas sukėlė tiek daug šiltų prisiminimų. Beveik pasijutau grįžusi į Londoną porą metų atgal. O viskas prasidėjo nuo viename forume esančios temos "Mokomės fotografuoti". Ten jau bendraujam... hmm... kokius ketvirtus metus. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kažkokia virtuali tema gali duoti tiek daug visom prasmėm. O dabar tiek laiko praėjus įdomu pažiūrėt, kaip žmonės pradėję nuo gėlyčių ar banalių peizažų (savęs ir neišskiriu iš to tarpo) fotografavimo pasikeitė ir tobulėjo - kas pardavė skaitmeną ir perėjo prie juostinės fotografijos, kas pradėjo fotografuoti renginius, kas fotografuoja nuostabius peizažus, kas atėjo, dingo ir metė fotografiją, kas su didžiausiu trenksmu atėjo į temą ir atrodė, kad su jais tikrai nebendrausiu gyvenime - dabar yra geri draugai. Keistas tas gyvenimas.

       Taigi apie Londoną. Viskas prasidėjo nuo to, kad sugalvojau nuvažiuoti į Londoną. Aišku, su privalomu ten gyvenančių temos dalyvių aplankymu. Ir visai netikėtai prie mūsų prisijungė viena mergina iš Airijos, o kita iš Vokietijos. Va taip va ir gavom nerealų tarptautinį meet'ą, taip ir atsirado nauji ir nuostabūs žmonės mano gyvenime.


       O prie ko keksiukai? Tiesiog prisiminimai iš neįtikėtinai šilto rudeniško Londono...mmm... Sturbuck's latte ir keksiukai, nerealiai praleista diena Camden'o turguje.


Jums reikės:
150 g sviesto
100 g konditerinio šokolado
200 g virtų burokėlių 
250 g miltų
2 a. š. kepimo miltelių
100 g cukraus
100 g rudojo cukraus
2 kiaušinių
2 v.š. kakavos
250 ml pieno
100 g graikinių riešutų

1. Visus sausus produktus - miltus, cukrų, kepimo miltelius, kakavą - suberiame į indą ir viską gerai išmaišome.
2. Išlydome sviestą su šokoladu. Įmušame kiaušinius ir viską gerai išmaišome. Tada supilame pieną ir vėl viską gerai išmaišome. Mišinį iš lėto supilame į sausus produktus ir išsukame.
3. Burokėlius sutarkuojame per smulkią tarką ir kartu su riešutais įmaišome į gautą masę.
4. Kepame įkaitintoje iki 160-180 laipsnių orkaitėje 25-30 minučių.

       Keksiukai minkšti, drėgni ir ... įdomaus skonio. Ne iš ach ir och serijos, bet skonis pakankamai įdomus. Burokėliai jaučiasi, bet jie visai ten netrukdo.

Bulvių duonelė su daržovėmis


       Ne visai vykęs kulinarinis savaitgalis. Iš gana egzotiško patiekalo "Bulvių duonelė su babaganuš" liko tik bulvių duonelė. Babagabuš iškeliavo į šiukšlių dėžę. Nepadauginkit česnako :). Dabar žiūrėdama į Aistės bulvių duonelę matau, kad man ji visai kitokia išėjo. Mano buvo tokia daugiau kaip tortilija ir šiek tiek be skonio. Bulvių duonelės receptas yra čia. O nenusisekusią babaganuš pakeičiau troškintomis daržovėmis.


Įdarui reikės:
1 svogūno
1 baklažano
1 paprikos
4-5 pomidorų
druskos, pipirų, baziliko ir čiobrelių
aliejaus kepimui

       Daržoves supjaustom smulkiais kubeliais. Pirmiausia keptuvėje lengvai pakepiname svogūnus, tada sudedame visas likusias daržoves, uždengiame dangčiu ir troškiname, jei reikia - įpilame šiek tiek vandens. Sudedame prieskonius. Iškepusias daržoves vyniojame į duonelę.
       Manau, kad dar čia būtų labai tikusi malta jautiena ir koks nors aštresnis prieskonis. Arba gal tik kokio čili būtų užtekę įdėt. Na, bet kokiu atveju duonelę bandysiu dar kartą daryt tikrai. Tik reikės pagalvot dėl išraiškingesnio įdaro.

Burokėliai su baklažanu ir tunu

  
       Burokėliai niekada nebuvo daržovė number one mano virtuvėje. Greičiau jie visada vilkosi kažkur sąrašo gale. Ir lengvai ant vienos rankos pirštų suskaičiuočiau retai gaminamus patiekalus su jais - barščiai, šaltibarščiai, silkė pataluose ir tikriausiai tai būtų viskas.
       Retkarčiais lietuviškuose tinklaraščiuose vis pasirodo įdomių receptų su burokėliais. Pvz., Dangiškų migdolų burokėlių salotos su braškėmis, apelsinais ir medumi - skamba be galo pikantiškai. Burokėlis ir braškės?! - kažkas neįtikėtino. Kažkada išbandžiau puikias burokėlių su tunu ir šparaginėmis pupelėmis salotas . Tačiau šiandien burokėlis buvo pakylėtas į visai kitą lygį mano akyse :) Metai dar tik prasidėjo, bet tikrai galiu pasakyt, kad tai mano metų atradimas.
Jums reikės:
2 didelių burokėlių
1 svogūno
1 baklažano
1 obuolio
skardinės tuno
1 v.š. acto
druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus kepimui 

       Supjaustome svogūnus kubeliais, burokėlius sutarkuojame per burokinę tarką. Sudedame į keptuvę, įpilame acto ir uždengę troškiname apie 20-30 minučių. Kol troškinasi burokėliai, baklažaną supjaustome riekelėmis ir sausai pakepiname keptuvėje. Į jau bebaigiančius troškintis burokėlius sudedame keptą baklažaną ir dar šiek tiek pakepame. Tada sudedame skiltelėmis supjaustytą obuolį, įdedame druskos, pipirų pagal skonį ir ant viršaus uždedame tuno.
Skanaus!


Šaltinis - www.moteris.lt

Žuvienė

    
       Visai neplanavau šio įrašo, bet sriuba išėjo jau tokia... na.. tokia skani ir kvapi, kad negaliu nepasidalinti. Vakar pirmą kartą pjausčiau upėtakio filė (taip, taip, nepraleidau vieno tinklo akcijos :) ) Po mano pjaustymų ant kaulų dar visai padoriai liko žuvies. Sumečiau į puodą kaulus, uodegą, galvą ir išviriau sultinį, o šiandien beliko išvirti turėtas daržoves.
       Jums reikės:
1 morkos
1 svogūno
1 paprikos
skardinės pomidorų be odelių
5-6 v. š. ryžių
druskos, pipirų, poros lauro lapų, kario ir čili miltelių

       Nelabai net ir yra ką rašyti... Į sultinį sumetam pjaustytas daržoves, ryžius ir prieskonius. Čili nereikėtų padaugint, turi būti tik šiek tiek aštru. Virti apie 30 min. Pagardinti galima grietine. Aš paprastai pilu pieno.
       Skanaus!

  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP