Rukola su juoduoju šokoladu

       Kodėl žmonės net ko nors neragavę ar išvydę kokį keistesnį maisto derinį ima ir išdrožia - nesąmonė arba tavo skonio receptoriai kičiniai. Tarkim kad ir ta pati karamelizuota šoninė. Pirmą kartą tikrai pagalvojau - kas per nesąmonė. Bet vis tas smalsumas. Pagalvojau, geriau jau paragausiu, o tada galėsiu drąsiai sakyt, jog tai šūdas nesąmonė. Bet nutiko atvirkščiai - man patiko. Arba braškės, feta ir špinatai. Wow, koks superinis derinys, arba braškės balzaminiame sirupe, arba vaniliniai ledai su bazilikais, arba bazilikų panna cotta (iki jos dar nepriėjau, bet jei ledai buvo nerealūs, tai šitas ir turi būt gėris). Noriu paragaut dilgėlių pesto, noriu pagaliau paragaut avienos su rabarbarais kokosų piene. Ir, aišku, noriu paragaut šoninės ledų. Paragavau keptų ridikėlių, todėl dabar galiu sakyt, kad daugiau gal jų taip negaminsiu, o valgysiu žalius.

       Jau tikriausiai aišku, ką aš noriu pasakyt šia įžanga. Tie visi "nesąmoningi" deriniai jums gali patikt, jei jūs juos pirma paragausit. Gali ir nepatikt, bet tada turėsit pilną teisę sakyt, kad man tai nepatiko. Ir apskritai kiek galima valgyt cepelinus, baltą mišrainę ir sumuštinius su fermentiniu sūriu? 

       Apie šias salotas pirmą kartą užsiminė Ieva, kai tik pasigyriau, kad užsisakiau "A Homemade Life". Man tuomet jos tikrai keistai nuskambėjo - rukola su šokoladu!

Reikės:

rukolos

2 v.š. smulkinto juodojo šokolado (šiaip dėkit daugiau)

2 v.š. smulkintų žalių pistacijų (riešutų ir per daug nebūna - dėkit daugiau)

braškių (pagal receptą jų nebuvo, bet man jos ten visai gerai įsipaišė)

Padažui:

1 v.š. dižono garstyčių

3 v.š. balzamiko acto

5 v.š. alyvuogių aliejaus

druskos pagal skonį

       Pirmiausia pasidarom padažą. Visus produktus gerai išmaišome. Jei trūksta aliejaus, įpilkit daugiau. Na, žodžiu, pasireguliuokit pagal savo skonio receptorius.

        Į dubenį sudedame rukolą, užpilame padažu ir atsargiai viską permaišome. Knygoje pataria tai daryti tiesiog rankomis. Dedame į lėkštes, užberiame šokolado, pistacijų. Jei norit, dar galit ir braškių uždėt.

       Na, ką aš galiu jums pasakyt. Tokių žodžių, kur parašiau Ievai, viešai nerašysiu, bet salotos yra neįtikėtinos! Šiek tiek aštrios, šiek šiek tiek rūgščios, o dar tas netikėtas saldumas... MANO skonio receptoriams jos yra daugiau nei puikios. O turguje pirkta lietuviška rukola nėra tokia išplerusi kaip prekybcentriuose ir netgi intensyvesnio skonio. 

Skanaus!

Šaltinis "A Homemade Life" by Molly Wizenberg

Šokoladiniai sausainiai su vyšniomis

   Mokslininkai teigia, jog saldumynų mėgėjai kenčia nuo meilės trūkumo. Aš taip kartais pagalvoju sau, kodėl būtent moterys dažniau valgo saldumynus nei vyrai? Jie ką - nejaučia meilės trūkumo? Ar iš viso nežino, kas tai yra? Dar mane pritrenkė išvada, kad saldumynus mėgsta kaprizingos, infantilios ir nuolatinio dėmesio reikalaujančios asmenybės! Kas nors paneikit tai... please... Bet guodžia, kad man tikrai negresia melancholija, apatija ar depresija. Ko nepasakysi apie asketišką maistą besirenkančius. Nors jei pradėčiau kas vakarą valgyt plaktą grietinėlę, tai jau reikštų depresiją. Įdomiai kažkaip čia viskas.

       Kai gyvenimas užknisa, o užknisinėja stabiliai - kartą per mėnesį, mane gelbėja Fredis (replay, replay, replay), žinojimas, jog tai praeis (juk viskas praeina, ar ne?) ir sausainiai, kartais pyragas, kartais muffinai, kartais ledai, kartais flano gabaliukas/ai, kartais... 

Reikės:

100 g kambario temperatūros sviesto

200 g cukraus (per pusę - baltojo ir rudojo)

1 kiaušinis

120 g miltų

0,5 a. š. kepimo miltelių

4 v.š. kakavos

100 g šokolado (kokį mėgstat)

100 g džiovintų vyšnių

       Sviestą išsukame su cukrumi. Įmušame kiaušinį.

      Atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius ir kakavą. Persijojame ir suberiame į išsuktą sviestą.

       Vyšnias ir susmulkintą šokoladą suberiame į tešlą ir gerai išmaišome.

       Kabiname šaukštu ir dedame ant skardos. Kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 10-15 minučių.

       Išėjo trapūs, bet saldūs, labai saldūs sausainiai. Gal užsienyje džiovintos vyšnios nėra saldžios? Visai būtų galima pakeist gal kokiom spanguolėm. Cukraus mažint nelabai išeina, nes tuomet dingsta sausainių trapumas. Jau kažkada taip bandžiau daryt.

Šaltinis Clocet cooking 

Skanaus!

Menkė su bulvių koše

      Buvo laikas, kai aš suraukusi nosį dūsaudavau - ir vėl žuvis! (Skaityti su nusivylimo/nepasitenkinimo balse gaidele). Na, kaip visada  - įvertini tuomet, kai netenki. Atsimenu Norvegijoj sukdavau nosį tolyn nuo ką tik pagauto upėtakio! Nu durna merga ne kitaip.

       Tai yra mano comfort food su krūva prisiminimų. Gamintas n kartų. Ne mano, aišku. Tuomet kartais ruošdavau tik padažą, nagų prie žuvies nekišdavau. Šitaip paruoštą menkę valgydavau be jokio atsikalbinėjimo, nes na... tiesiog taip paruoštos menkės negalima nemėgti. Vienintelė šito patiekalo sąlyga yra tikra žuvis. Tikra menkė. Ne parduotuvinė užšaldyta, atšildyta ar dar kokia, bet tikrai šviežia menkė. 

Reikės:

apie 0,5 kg menkės filė

manų kruopų apvoliojimui

sviesto kepimui (Na, labai negailėkit sviesto. Įdėkit normaliai)

       Žuvį nusausiname ir apvoliojame manuose. Aišku, galima ir miltuose, bet manai suteikia tokio malonaus traškumo, todėl man jie labiau patinka. Keptuvėje ištirpiname sviestą ir ant vidutinės ugnies kepame žuvį. Priklausomai nuo žuvies gabalo storio vieną pusę kepame apie 3-5 minutes, po to atsargiai apverčiame ir baigiame kepti. 

Padažas:

3-4 vidutiniai svogūnai

50 g sviesto

1 v.š. miltų

apie 100 ml pieno

1 a.š. dižono garstyčių (paprastos irgi puikiai tinka)

druskos pagal skonį

šviežiai maltų pipirų

       Svogūnus smulkiai supjaustome ir sudedame į jau ištirpintą sviestą. Kepame ant mažos ugnies, kol svogūnai suminkštėja. Bet jie neturi apkepti. Tuomet įdeda miltų ir dar šiek tiek apkepame. Įpilame pieno. Pieno kiekį pasireguliuokit pagal save, t.y. kokio tirštumo padažo norit - skystesnio ar tirštesnio. Įdedame šaukštelį garstyčių, viską išmaišome ir leidžiame padažui užvirti.

       Kartu su svogūnais dar galima kepti ir per burokinę tarką sutarkuotą morką. Irgi labai skanu. Tik tuomet garstyčių nedėkit. 

       Žuvį patiekiame su bulvių koše ir gausiai užpilame svogūnų padažo. Atsimenat tą sceną, iš Julie&Julia, kuomet leidyklos redaktorė pirmą kartą pasigamino ir paragavo Julia Child Beef Bourguignon. Tai va, jausmas panašus.

Skanaus!

Daniškas sumuštinis

       Kažkur seniai skaičiau, jog danai savo nacionaliniu patiekalu paskelbė... sumuštinį (Open Sandwich arba Smørrebrød). Atsimenu, kad pagalvojau - nu, čia dabar kas? - Aišku, prieš akis iškilo paprastas sumuštinis - duona, sviestas ir dešra/sūris - Tai nejaugi negalėjo nieko gudriau sugalvot? Bet pasirodo, kad jog  sumuštinis yra labai rimtas reikalas Danijoje. Kopenhagoje kažkoks restoranas siūlo per 300 Smørrebrød variantų! Įsivaizduojat?

       Netgi paprastoji  "Danish food&cooking" turi atskirą skyrių sumuštiniams.

Reikės:

2 riekių juodos duonos

1 nedidelio svogūno

4-5 šoninės juostelių

2 obuolių, supjaustytų kubeliais

sviesto duonos aptepimui

2 salotų lapai (kurių aš neturėjau)

       Keptuvėje pakepiname šoninę. Išimame ir sudedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.

       Smulkiai supjaustome svogūną ir ant mažos ugnies apie 5 min. jį pakepame tuose riebaluose, kuriuose kepė šoninė. Tuomet sudedame obuolius ir kepame, kol obuoliai šiek tiek suminkštėja. Šoninę sulaužome gabaliukais ir sumaišome su obuoliais.

       Duoną aptepame sviestu (aš netepiau, nes sviesto ant duonos netepu nuo mokyklos laikų. Kodėl pati nežinau), uždedam salotos lapą (kurio aš neturėjau) ir ant salotos sudedame obuolius.

       Labai paprasta ir labai skanu. 

Skanaus!

Marinuoti burokėliai

       Anksčiau sakydavau - kam daryt, jei galima nusipirkt. Nesitikėjau, kad išauš tokia diena, kuomet aš marinuosiu. Jėzau, belieka tik pradėt uogienes virt.

       O viskas prasidėjo taip nekaltai. Paskolino Eglė savo knygą "Danish food&cooking". Iš pirmo žvilgsnio tokia paprastutė knyga. Perverčiau vieną kartą, antrą... Ir danų virtuvė užkabino iki negaliu. Visi receptai tokie paprasti, produktai tokie lietuviški (išskyrus sūdytą-džiovintą žuvį. Nepamenu pavadinimo. Na, kaip bacalao) - juoda duona, silkė, burokėliai, bulvės.

Reikės:

apie 1 kg burokėlių

3 v.š. balto vyno acto

       Gerai nuplauname burokėlius, užpilame vandeniu, įpilame actą ir verdame, kol išverda. Nupilame vandenį, bet viso vandens neišpilkit. Burokėlius paliekame atvėsti. Tuomet nulupame ir supjaustome riekelėm.

Marinatui:

120 ml vandens

60 ml balto vyno acto

90 g cukraus

1-2 lauro lapai

1 a.š. kmynų

3 gvazdikėliai

druskos ir pipirų pagal skonį

       Visus produktus supilame į puodą ir užverdame. Leidžiame atvėsti. Marinatu užpilame burokėlius, uždengiame ir paliekame per naktį šaldytuve.

       Man to marinato visiems burokėliams neužteko, todėl užpyliau vandeniu, kuriame jie virė. Ir pats marinatas pasirodė kiek per saldus - šliūkštelėjau dar papildomai kelis šaukštus acto.

       Patys burokėliai išėjo labai švelnaus skonio. Beveik kaip pirktiniai. Manau, kad sekmadienio pietūs su kepta menke ir bulvių koše bus tobuli. 

Skanaus!

Papildymas:

       Sakiau... Išprotėjimas visiškas. Gavau menkės praeitą savaitę. Šviežios. Iš Norvegijos. Dieve, koks gerumas. Tiesiog paprastai pakepta ant sviesto. Su bulvių koše (Dar morkų įdėjau, nes pamačiau, kad bulvių neužteks). O burokėlių skonis šiandien iš viso nerealus. Ką ten rašiau apie pirktinius? Pamirškit. N kartų geriau.

Duona su manais

      

       Šią duoną pamačiau kažkokioj laidoj. Spėjau įsidėmėt proporcijas - manai ir miltai per pusę ir patį vyniojimo principą.  Dar pamenu, kad į vidų dėjo bileko ir bilenkiek. Tai ir aš sudėjau, ką radau šaldytuve. Iš principo receptas identiškas "duonai gėlių vazone". Manau, kad būtų visai įdomu pabandyt ir su kokiais grikių ar kukurūzų miltais.

Reikės:

250 g kvietinių miltų

250 g manų kruopų

300 ml vandens

pakelio sausų mielių

1v.š. cukraus

0,5 v.š. druskos

1. Viską darom lygiai taip pat, kaip parodyta 1, 2, 3 punktuose.

2. Baigę minkyti suformuojam rutulį, per vidurį įpjauname peiliu skersai ir išilgai, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kokiai valandai.

3. Po valandos tešlą dar kartą gerai išminkom ir iškočiojam stačiakampio formos. Na, man  ne visai stačiakampis išėjo.

4. Įdarui naudojam, ką norim ar ką turim. Dedam suplėšytą mocarelą (Aš dar turėjau nedidelį gabaliuką sūrio su mėlynu pelėsiu, kuris pridavė labai gerą skonį) ir vieną kartą užvyniojam tešlą. Dar ant tešlos užtarkavau džiugo sūrio, užbarsčiau džiovintais svogūnais ir rozmarinu.

5. Tuomet dėjau kelis pievagrybius, vėl užvyniojau, dar dėjau - juodųjų alyvuogių, cukinijų, vieną pomidorą.

6. Galiausiai taip susukam visą tešlą ir supjaustom apie 5 cm storio gabaliukais.

7. Indą, kuriame kepsime, pabarstome miltais ir tuos gabaliukus išdėliojam stačius. Paliekam dar valandai.

8. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.

Skanaus!

Tarptautinė blogerių diena

       Kas galėjo pagalvoti, kad blogeriai turi savo profesinę dieną. Taip, taip, birželio 14 d. yra tarptautinė blogerių diena. Todėl dar kartą sveikinus visus pažįstamus blogerius.

       Ta proga žurnalas "Virtuvė Nuo...Iki..." ir Viešųjų ryšių agentūra "AZ communications" maisto blogeriams suorganizavo labai šaunų vakarėlį salotų tema su Electrolux prizais. Vakarėlis vyko naujose Kulinarijos studijos patalpose. IKI suteikė produktus, o "Mineralinių vandenų" vyno ekspertas Mindaugas Paliukas puikiai priderino vyną prie salotų. Tikrai. Pirmą kartą gėriau vyną, specialiai parinktą prie konkretaus maisto. Mano neišlavintam skoniui viskas buvo wow. O desertinių salotų derinį su tuo saldžiu vynu tikrai mielai pakartočiau ir ne vieną kartą.

Dalyvo:

Elžbieta iš žaidžiame virtuvę 

Eglė iš žaidimų aikštelės

Vilma iš Kulinarijos laboratorijos

Miglė iš Dangiškų migdolų

Viktorija iš Gardumynų

Brigita iš Virtuvės alchemijos

Indrė iš GP magijos

ir Vygantas iš skaniai.lt 

Visų salotų receptus pdf formatu galite parsisiųsti iš skaniai.lt. 

Ačiū visiems ir visoms už tikrai smagų ir šiltą vakarą! Kartosim dar :)

Baklažanai su ožkos sūriu

       Nemėgstu ožkos sūrio. Jis smirda. Smirda taip, kaip tos ožkos kažkur pakeliui link Cadaqués. O dar tas skonis, liekantis burnoj! Net mano katinas, pasivogęs gabaliuką sūrio, numetė neėdęs jo kitam kambaryje!  

       Nežinau, gal aš pirmą kartą valgiau ypatingai neskanų ir ypatingai smirdantį ožkos sūrį, kuris mane ilgam atgrasė nuo šito sūrio. Bet vakar aš pasiryžau... Stovėdama parduotuvėj ir beuostydama visas ten buvusias ožkos sūrio rūšis, akimirksniu atsidūriau Ispanijoj pas tas aukščiau minėtas ožkas. Kaip tais man ta kvaila banda visada iškyla prieš akis pauosčius ožkos sūrį. 

       Išsirinkau, aišku, beveik jokio kvapo neturintį puskietį Rondin President sūrį. Receptas labai paprastas. Galima sakyti, kad atskiras jo dalis įkvėpė Miglė ir Vilma per tarptautinę blogerių dieną ir dar Gastronomo kažkuris numeris. Išėjo tikrai labai skaniai. Būtent tas sūris man labai ten tiko ir patiko. 

Reikės:

1 didelio baklažano

1 paprikos

2 gabaliukų po 100 g ožkos sūrio

baltos duonos

2-3 v.š. saulėgrąžų, moliūgo sėklų ir pinijų riešutų mišinio (jei ko neturit, tai tikrai nebėkit pirkt. Galit naudot vien tik saulėgrąžas, moliūgus ar pinijų riešutus. Arba išvis galit nedėt)

aliejaus patepimui

šviežio baziliko

       Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.

       Baklažaną pjauname išilgai - apie 1 cm storio gabalais. Lengvai aptepame alyvuogių aliejumi. Stambiai supjaustome papriką, kurią taip pat aptepame aliejumi. Sudedame į skardą. Ten pat įtaisome ir ožkos sūrį. Duoną supjaustome kubeliais. Ją kartu su sėklom sudedame į kitą skardą.

       Viską kepame orkaitėje. Duoną su sėklom - apie 10 min. Kai gražiai paruduoja, traukiam lauk. O baklažanus su paprika pakepame dar kokias 5-10 min, t.y. bendras baklažanų ir paprikos kepimo laikas būtų 15-20 min.

       Iškepusias daržoves išdėliojame lėkštėj. Ant viršaus uždedam sūrį, apibarstom keptom sėklom, baziliko lapeliais ir užpilam padažu.

O padažo vos nepamiršau:

2 v.š. alyvuogių aliejaus

1 v.š. citrinos sulčių

1 v.š. balzamiko

druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį

       Viską gerai sumaišome. Proporcijas pasireguliuokit pagal savo skonio receptorius. Aš, regis, šiek tiek daugiau pyliau citrinos sulčių.

Skanaus!

Mano knygų lentyna

       Tęsiu GP magijos pradėtą iniciatyvą - pasidalink knygų lentynos turiniu. Kažkur zyziau, kad turiu tik kelias knygas, bet kai susidėjo viskas į vieną vietą, gal ne taip jau ir blogai, nors kai pamačiau Elžbietos lobius, man stalčius plačiai atsidarė.

       Nuo apačios į viršų:

       "Daržovės" - berods padovanota buvo, nors dar tada net nesidomėjau virtuve (Va, kodėl nemėgstu dovanų - geriau jau vakarienė restorane ar gėlių puokštė). Šiaip visai nieko yra receptų, nors nepamenu, kad būčiau ką gaminusi iš jos.

       "Virtuvės džiaugsmai" - atkeliavusi iš tėvų namų. Stovi ir renka dulkes. Nieko ypatingo.

       "Kulinariniai patarimai ir gudrybės" rusų kalba - šviežutėlė knyga mano namuose. Tarkim tai buvo dovana. Ačiū vienam asmeniui. 

       "Lietuvos virėja" - asmeniškai mane gluminanti knyga savo kiekiais ir receptų aprašymais. Vis pamirštu, kad tai 19 a. knyga, bet tikrai verta dėmesio. Pasirodo, kad mes ne tik cepelinus su spirgiais dorojom, bet gaminom vėžių paštetus, vyne troškinom veršiuko kepenis ir netgi gaminom risotto.

       "Gaiviosios salotos" -  ši knyga šioks toks nesusipratimas IMHO. Vien jau nuotraukų baisumas netraukia išbandyt jų. Nerekomenduoju jos niekam.

      "Visos salotos" rusų kalba - irgi visai nauja knyga ant mano stalo. Melejonas salotų receptų. Nuotraukų nėra, todėl tenka pasitelkt vaizduotę. Nepaisant to - tai puiki knyga pasisemti įkvėpimo.

      "Lietuvių valgiai" - ką čia jau ir bepridursi. Savo laiku tikriausiai buvusi bene visuose namuose.

      "Didžioji virėja" - visai neseniai nusipirkau. Kažkur namie buvo, bet kažkur ir pražuvo. 

      "101 naudingi patarimai - prieskoniai" - bendro pobūdžio knygelė, bet man ji visai miela. Pirkta be galo seniai.

      "101 naudingi patarimai - makaronai" - žr. aukščiau aprašymą.

      "Gaminame su Oliveriu" - net pačiai keista, kad turiu tik vieną jo knygą. Jau anksčiau esu kelis kartus minėjusi, kad man labiau patinka jo laidos nei knygos. Nors jei kas padovanotų, tai, aišku, kad neatsisakyčiau ir labai mielai priimčiau.

       "Great cooking every day" - cha, buvo pigiai pardavinėjama, tai ir paėmiau, net nemačius knygos. Dar pridėjo kelis "Kraft food&family" žurnalus. Išleista Amerikos kulinarijos instituto ir žadanti jus išmokyti gaminti kaip pro. Šiaip nepasakyčiau, kad labai patiko. Bjauriausia, kad beveik nėra nuotraukų.

       "Lietuviški patiekalai" - tikriausiai visi ir visos ją turėjo ar turi.

       "Gėrimai ir kokteiliai" - net nežinau iš kur atsirado ta knyga. Tiesiog guli lentynoj.

       "Gėrimai" - dovanota knyga. Nebandžiau iš jos nieko, todėl negaliu nieko gero/blogo pasakyt apie ją.

       Na, dar yra krūva žurnalų.  Kiekvieną mėnesį perku "Gastronom", "Virtuvė" ir kartais "Virtuvės paslaptys", nors ten jokių paslapčių ir nėra. Dar turiu "Jamie" vieną numerį su puikiausiom nuotraukom ir visai neblogais receptais.

       Grožinė ir ne tik literatūra apie maistą. Nuo apačios į viršų:

       "Afroditė" - pasakiška knyga IMHO. Paskaitykit - sužinosit. Esu bandžiusi kelis receptus. Patiko.

       "Virtuvė slaptai" - ši knyga ir "Ramzio virtuvės košmarai" tik patvirtina mano girdėtus pasakojimus tai, kas iš tiesų dedasi virtuvėse. Ir man baisu valgyt. 

       "Homemade Life" - prieš kelias savaites atkeliavusi knyga. Dar nepradėjau skaityt. Todėl negaliu nieko pasakyt.

       "My Life in France" - Julia Child prisiminimai. Užstrigau ties knygos viduriu  ir nebegaliu pabaigt niekaip. Iš pradžių labai patiko, o vėliau kažkur dingo įkvėpimas ją skaityt. 

       "The Sweet Life in Paris" - atėjusi kartu su "Homemade life". Rašoma amerikiečio, kuris gyvena Paryžiuje. Kažkas panašaus į "Vieneri metai mešle" + yra receptų. Ir tikrai neblogų. Kai kurie jau pažymėti, kaip gamintini. Šiaip net nebežinau, ar benoriu važiuot į Prancūziją, kad ir kaip ten gražu ir skanu bebūtų.

       "Penki ketvirčiai apelsino" - nelabai įspūdinga knyga. Iš serijos - perskaitai ir pamiršti.

       "Kaip vanduo šokoladui" - kaip Julė kažkada sakė - magijos dulkėm apibarstyta knyga. Tikrai viena mėgiamiausių. Man patinka tikėti tuom, kad ruošiant maistą neužtenka vien recepto, reikia įdėti dar ir meilės.

       Na, ir "Staltiesės ritmu" - labai subjektyvi žurnalisto P. Jurkevičiaus knyga. Kaip rašoma anotacijoje  - tai praktiniai patarimai geros virtuvės ieškotojams ir restoranų lankytojams. Daugelis straipsnių buvo publikuoti "Lietuvos ryte". Man patiko. 

       Ir  mano segtuvas (Kažką panašaus visos turim) su receptais, iškarpom, bukletais, straipsniais iš penktadienio "Verslo žinių". Taip, taip, čia aš plėšau arba pradanginu ofise penktadienio laikraštį. Blush... "Verslo klasę" irgi... Blush... Ten Giedrius Vilpišauskas labai kokybiškus straipsnius rašo.

Kitų lobynai: 

Va, čia tai tikrai norėčiau įsisukt - Žaidžiame virtuvę

GP magija

Žaidimų aikštelė

Įleisk Indrę į virtuvę 

Kas nutiko virtuvėje 

g.r.a.n.g.e 

aguonelė 

Garintų baklažanų salotos

      

       Radau naują meilę - garintus baklažanus. Pirmą kartą juos pamačiau paskutiniame "Gastronom" numeryje, po to mačiau Lino Samėno garintų baklažanų salotas su mėtom. Neva tai gruziniškas patiekalas. Tikrai nežinau, kiek tame tiesos, bet kas tai pirmas sugalvojo buvo genijus.  Man tai buvo kažkoks nerealus atradimas. O klasikinis derinys - baklažanai, pomidorai, svogūnai, česnakas, bazilikas - yra tiesiog AK! Bet kas nemėgstat baklažanų, tai net nemėginkit gamint - išsigarinę jie patampa tokie šliuurpt. Suprantant, apie ką aš?

Taigi vienai porcijai reikės:

1 vidutinio baklažano

1 svogūno

2-3 pomidorų

1 mocarelos

česnako skiltelės

šviežio baziliko

druskos, šviežiai maltų pipirų

sviesto kepimui

       Baklažaną perpjaunam išilgai ir supjaustom 1-2 cm storio juostelėm ir dedam į garintuvą. Aš garintuvo neturiu, bet turiu tokį kaip ir specialų sietelį, kuris įsideda į puodą. Į puodą įpilam šiek tiek vandens, dedam tą sietelį, sudedam baklažanus, užberiam druskos ir garinam 10-15 minučių.

       Kol baklažanai garinasi, darom padažą - smulkiai supjaustom svogūną ir česnaką. Sudedam į keptuvę ir kepame, kol svogūnai šiek tiek suminkštėja. Tuomet sumetam kubeliais pjaustytus pomidorus ir dar pakepam kokias 4-5 minutes, kol pomidorai suminkštėja. Galit kepti tol, kol daržovės visai suminkštės. Man patinka dar šiek tiek neiškepusios, kad jaustųsi svogūno gabaliukai.

       Baklažanus sudedam į lėkštę, užpilam pomidorų, svogūno padažu, suplėšom mocarelą ir uždedam ant viršaus. Užbarstom šviežiai maltais pipirais ir baziliku. Daug baziliko.

       P.S. Dar juodų alyvuogių įdėkit. Liko už kadro. Visai pamiršau apie jas.

Skanaus!

Bulvių salotos su šalavijais

       Labai paprastos, bet ne prastos, šiltos bulvių salotos. Net gi be proporcijų, nes juk būna tokių receptų, kurie yra tiesiog daromi iš akies.

šviežių nedidelių bulvių su lupenom (Galit drąsiai naudot ir vakarykštes)

kekinių pomidorų (Nebūtinai. Galit keist tiesiog mažais pomidorais)

sviesto kepimui

kelių šalavijo šakelių

druskos pagal skonį ir šviežiai malto pipiro

       Bulves kruopščiai nuplaunam, išverdam, palaukiam, kol pravės. Perpjaunam per pusę ir sumetam į keptuvę, kurioje jau lydosi sviestas. Apkepam kokias 3-4 minutes, tuomet sumetam pomidorus ir šalavijo lapelius. Dar pakepam keletą minučių, kol bulvės gražiai paskrunda, o pomidorai šiek tiek suminkštėja. Sudedam į lėkštes ir pabarstom pipirais. Viskas. Juk sakiau, kad bus paprasta.

Skanaus!