Apie Vapiano buvau girdėjus, kad jų kainos neva tai didelės ir aptarnavimo sistema kitokia nei mums įprasta, t.y. atėjus kiekvienas gauna magnetinę kortelę, kurią pateikia užsisakydamas kavą, picą ar makaronus, o išeidamas kortelę tiesiog paduodą kasininkei ir susimoka. Mes vakar nusprendėm, kad koncepcija visai gera, nes padavėja tau nelipa ant galvos su savo pasiūlymais "gal dar ko nors", gali sėdėt kiek nori, o jei ko nors pritrūksti, atsikeli, nueini ir pasiimi. O šiaip ten buvau tik vieną kartą ir gėriau
latte, kuri reik pripažint buvo labai gera. Bet maisto nebuvau ragavusi ir jokių išankstinių nuostatų neturėjau. Ir dar buvau skaičiusi
Rokiškio itin palankų atsiliepimą apie Vapiano.
Vilniuje restoranas atsidarė pernai rudenį ir priklauso pasauliniam tinklui, kurio įkūrėjas yra vokietis Kent Hanhne, kažkada dirbęs... nepatikėsit... McDonalds'e. Ir vat žmogus įrodė, kad greitai paruošiamas maistas gali būti skanus ir šviežias. Šiuo metu visame pasaulyje yra 83 Vapiano restoranai, kurie siūlo greitai ir šviežiai paruoštų italų virtuvės patiekalų.
Vakaras prasidėjo nuo trumpos ekskursijos. Vapiano berods yra pirmieji, kurių virtuvė yra atvira, t.y. gali matyti kas ką ir kaip gamina. Mums atėjus kaip tik iš orkaitės ištraukė du cheesecake'us. Po to perėjom prie picų skyriaus. Picos yra gaminamos tik šviežios, padas daromas taip pat tik rankomis, t.y. neleidžiamas per mašiną, naudojama tikra itališka mocarela, tikras parmezano sūris, o ne pakaitalas. Toliau buvo salotų baras. Šitą dalį praleidžiam, nes kažkaip sugebėjau praklausyt.... Na, ir pati įdomiausia dalis - makaronų gaminimo skyrius. Visi makaronai yra gaminami vietoje, todėl jie visada yra švieži. Aišku, mums makaronų recepto neišdavė, kas yra natūralu ir suprantama, bet pasakė, kad makaronai yra gaminami tik iš semolinos ir vandens. Daugiau nieko. Jokių kiaušinių ar aliejaus. Tik kažkoks vandens ir semolinos santykis. Makaronų galima nusipirkti ir ten vietoje. 180 g kainuoja 3,50 Lt, jei gerai atsimenu. Mano galva, tai yra visai normali kaina už tokį produktą. Rūšių ten jie turi daug - spaghetti, tagliatelle, ravioli, fusilli ir t.t.
Galiausiai mums pačioms leido pasigaminti Vapiano pastas. Pirmiausia parodė, kaip ką daryt, o po to jau leido pasireikšt. Žodžiu, ten viskas taip įdomiai. Makaronai yra gaminami wok'uose, nes jie labai greitai įkaista ir gerai paskirsto šilumą. Kiekvienas virėjas turi po dvi tokias keptuves ir laikui bėgant, t.y. įgaudamas vis daugiau patirties, vienu metu gali gaminti dvi skirtingas pastas! Viena porcija yra pagaminama per kelias minutes. Po stalu yra sukrautos kelios stirtos wok'ų. Taigi iš po stalo traukiam wok'ą, imam norimus makaronus, suberiam į specialiai tam skirtą sietelį, paspaudžiam mygtuką, mūsų makaronai nusileidžia į vandenį. Ir pamirštam apie juos. O mes imamės padažo gamybos. Aliejus, svogūnai, mėsa, morkos, vyšniniai pomidorai, šviežias bazilikas (Beje, prieskoniai, esantys ant kiekvieno stalo, yra ne tik puošmenos, bet ir naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį. Galit drąsiai skabyti baziliko lapelius ir gardinti savo patiekalus)... Viskas paruošta iš anksto, belieka tik kepti. O daryt viską reikia greitai. Neįgudus buvo šiek tiek sunkoka, bet vis tiek smagu. Galiausiai makaronai automatiškai iškyla iš vandens, belieka juos tik suberti į mūsų padažą, išmaišyti, sudėti į lėkštę ir apibarstyti parmezanu. O panaudotas wok'as keliauja prie neplautų indų. Viskas. Galima eit valgyt. Porcija yra milžiniška. Įsivaizduojat 180 g makaronų + padažas? Tai yra daug. Tikrai daug. Aš visos porcijos nesugebėjau įveikt, o makaronus tai jau tikrai mėgstu.
Ir koks gi vakaras be deserto, ar ne? Ragavom panna cotta su trintom braškėm, tiramisu ir cheesecake'ą. Kuris yra skanesnis, tai tikrai negaliu pasakyt, nes jie visi buvo be galo skanūs. Indrė sau iššūkį rado - pasigaminti Vapiano cheesecake'ą. Tikiuos, kad pasidalins receptu, kai atras.
Maistas mane nustebino. Sakau tai ne dėl to, kad čia mus pakvietė ir turėčiau neva tai atsidėkodama parašyti teigiamai. Mintyse perkračiau visus makaronus, kuriuos yra iki šiol tekę valgyt Vilniuje. Minėjau, kad makaronus mėgstu ir juos dažnai užsisakinėju. O ką paprastai atneša? Pervirusius, ištežusius ar pašildytus mikrobanginėj. Ir už tai sumoki 16-20 Lt. Ir čia nėra snobiškumas ar išrankumas. Kaip paprastai tenka skaityti komentaruose po kokio nors restorano ar kavinės apžvalga. Tiesiog žinai, koks tas makaronas turi būti, tai ir tikiesi tokį gauti, o ne kažkokias mikrobangines tiženas. Vakar gavom ne tik šviežius ir skanius makaronus, bet ir dar išvirtus
al dente. Kas Lietuvoj apskritai turbūt nelabai įmanoma.
Ir pabaigai šiek tiek informacijos apie pastą, kuria mielai pasidalino Vapiano virtuvės šefas Tomas Pipiras:
Pastos kokybei svarbiausia – receptūra ir manų bei vandens santykis. Nuo tinkamų makaronų sudėtinių dalių priklauso ir galutinis patiekalo skonis. Taigi tiek parduotuvėje pirkta, tiek naminė pasta turėtų būti pagaminta iš tinkamomis proporcijomis sumaišytų kietųjų kviečių miltų bei vandens. Jei makaronai kokybiški, virimo metu neišsiskiria krakmolas.
Jei pasirinkote tinkamos sudėties makaronus, nereikės naudotis „močiutės“ receptais ir į vandenį, kuriame verda pasta, pilti aliejaus ar skalauti makaronus po šaltu vandeniu. Tai netinkami metodai. Kadangi, kaip minėta, verdami geros sudėties makaronai neišskiria krakmolo, jie nesulips.
Taip pat nesulipimui ir pastos skoniui labai svarbus ir tinkamas virimo laikas. Pasūdytame vandenyje makaronai turi turi būti verdami tiek, kiek rekomenduojama, priklausomai nuo formos – juk spagečiai verda trumpiau, kaspinėliai – ilgiau. Svarbiausia prisiminti, kad makaronų ruošimo meno raktažodis – al dente. Itališkai šis kulinarinis terminas reiškia „į dantis“ arba idealų pastos kietumą – išvirusi ji turi būti standi ir jokiais būdais ne per minkšta.
Ruošiant makaronų patiekalus, dėmesį verta atkreipti ir į jų rūšį, kurių suskaičiuojama per 600. Kiekviena jų nevienodai sugeria padažą, o ir skirtinga forma sužadina vis kitus skonio receptorius.
Kadangi žmogus pirmiausiai valgo akimis, verta išnaudoti žaismingas makaronų formas, nes vizualinė jos dermė su padažu kuria bendrą patiekalo kompoziciją. Be to, reikia nepamiršti, kad nors padažas ir vaidina svarbią rolę, pagrindiniu smuiku lėkštėje griežia pasta.
Ruošiant patiekalo akcentą, padažą, kečupą reikėtų pamiršti. Geriausia naudoti savo sultyse konservuotus pomidorus ar jų tyrę. Padažo ruošimo procese, kaitinant keptuvėje, svarbu naudoti ne pirmo, o bent jau antrojo spaudimo alyvuogių aliejų, taip neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad nusprendę išvirta pastą gardinti tik aliejumi, kuris nebus kaitinamas, tuomet naudokite ypač tyrą pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų. Tas pats galioja ir salotoms.
Paklaustas, ar pasta nekenkia dailioms linijoms, kurios ypač aktualios moterims, „Vapiano“ šefas T. Pipiras sako, jog šie nuogąstavimai nepagrįsti ir pasiūlo prisiminti Italijos kino legendos ir grožio etalono, Sofijos Loren, kultinę frazę, esą už savo figūrą, ji turi būti dėkingą spagečiams. Be to, tokį maistą pataria drąsiai valgyti ir medikai-dietologai, o mitybos piramidėje makaronai kartu su duona sudaro jos bazę. Angliavandeniai – geriausias, greitai skylantis energijos šaltinis.
Vis dėlto, jei išskirtinai prižiūrite linijas, „Vapiano“ virtuvės šefas rekomenduoja stiprius padažus, pavyzdžiui, carbonara su grietinėle ir šonine ar bolognese su faršu, keisti lengvesniais – pomidorų ir bazilikų arba pesto, gaminamu iš ypač tyro aliejaus, šviežio baziliko, parmezano ir pinijų (ne indiškų!) riešutų.
Pranešimai
