Šiabu Šiabu


Jau antrą kartą su kitais blogeriais sau susiorganizavom maisto gaminimo kursus "Japoniško maisto studijoj". Pirmą kartą gaminom vištienos teriyaki su medumi, salotomis ir soba makaronais, o šį kartą ponia Alina mums patarė rinktis labai žieminį patiekalą - šiabu šiabu. Tai yra japoniškas fondiu, kuomet karštame sojos ir vandens sultinyje yra verdamos daržovės ir jautiena. Na, ką aš jums galiu pasakyt. Užskaitau aš šitas sesijas visu 100%. Patiko ir pirmą kartą, patiko ir antrą. Maistas lengvas ir be galo skanus, nereikia daug gamint, o malonumo tai tikrai daug gaudant grybus ir kopūstus su lazdelėm po puodą. Ir, aišku, bendraujant tarpusavy.  

Reikės:
plonai supjaustytos jautienos išpjovos (prieš tai palaikytos kameroj, tuomet bus lengviau pjaustyti)
kininio kopūsto, stambiai supjaustyto
Pievagrybių, supjaustytų stambiomis riekelėmis
tofu, supjaustyto kubeliais


I Padažas:
1 porcija
6 v. š. vandens
2 v. š. sojos
1 v. š. ryžių acto
1 v. š. cukraus sirupo
taip pat reikės smulkiai supjaustytos raudonos paprikos, čili pipiro, smulkiai sukapotų krapų ir petražolių, sutarkuoto imbiero gabaliuko. Visa tai reikia sumaišyti su padažu.
Padažas skirtas jautienai.


II Padažas:
1 porcija
goma (kepinti sezamai)
1 a. š. sojos
1 a. š. vandens

Viskas yra sumaišoma indelyje. Ir valgoma kartu su daržovėmis arba tofu. Nors man ir su jautiena buvo skanu.

Kuomet inde užverda soja su vandeniu, pirmiausia yra sumetamos daržovės ir tofu. Tuomet imame jautienos gabaliuką, merkiame jį į karštą sultinį, ištariame šiabu šiabu, ištraukiame, merkiame į padažą, kad mėsa atvėstų, ir valgome. Tą patį darome su daržovėmis ir tofu. Tik merkiame į sezamų padažą.


Kuomet baigiame valgyti mėsą ir daržoves, į indą sudedame ryžių makaronus. Ir valgome kaip sriubą. Lafa.



Sekmadienio pusryčiai #02

Avižinė košė su kokosų pieno kremu ir bananais
1 porcija

40 g avižų (tų normalių)
kokosų pieno kremo
šiek tiek druskos
muscovado cukraus pagal skonį
žiupsnelis cinamono
1 nedidelis bananas, supjaustytas griežinėliais

Avižas užpilkite vandeniu ir palikite per naktį. Taip iš ryto sutaupysite daug laiko. Ryte avižos bus išbrinkusios. Užpilkite kokosų pieno kremu. Pilkite tiek, kad košę būtų galima lengvai išmaišyti. Užvirkite, įberkite šiek tiek druskos, cukraus pagal skonį ir vis pamaišydami virkite 3-4 minutes. Sudėkite bananus ir apibarstykite cinamonu. 

Idėja nužiūrėta ir adaptuota iš čia.


Sraigės


Nepraėjus nė penkiems mėnesiams praeitą penktadienį susirinkom beveik visi, kas važiavo rudenį į Gruziją su Borjomi. Iš praktikos žinau, kad net 3 žmonėms susiderint tinkamą laiką yra sudėtinga, o ką jau šnekėt apie 9 žmones. Buvo labai smagu visus pamatyt. Kažkaip norisi tikėtis, kad tai buvo ne pirmas ir ne paskutinis mūsų toks vakaras. 

Tai va, o valgėm mes šviežius tagliatelle su jūros gėrybėm (apie jas gal kitą kartą parašysiu, jei nepatingėsiu) ir sraiges, kurias renka ir ruošia Jūratė. Recepto čia kaip ir nebus. Aš sraigių ruošimo neišmanau. Be to, Jūratė pati yra labai smulkiai su visom nuotraukom aprašiusi visą procesą. Jei yra labai jautrių skaitytojų, tai rekomenduoju žiūrėti tik paskutinę nuorodą, t.y. eiti tiesiai prie recepto. Pats procesas tikrai nėra gražus, švarus ir malonus. Tačiau rezultatas yra su wow faktorium. Jūrate, tikiuos, kad dar kada nors pakviesi į svečius. Žinau, kad keikiesi kiekvieną kartą krapštydama tas 300 sraigių, bet nu taip gerai buvo, taip gerai! Ištirpęs sviestas ant paskrudusios duonos, aromatas nuo prieskoninių žolelių, sraigės, dar baltas vynas... Das ist fantastisch!  

Ir pagaliau Sraigių receptas. Būtinai pažiūrėkit video. Nes tik peržiūrėjus video mano smegenėlės galutinai suvokė, kiek čia yra įdėta darbo. 







Vapiano


Šiemet Vapiano ir vėl pasikvietė blogerius. Na, net nežinau, ką čia parašyt naujo. Pernai viską išpasakojau. Nieks ten nepasikeitė. Kaip buvo didelės porcijos, taip ir liko. Kaip buvo šviežias maistas, taip ir liko. Kaip vežėsi beveik visus produktus iš Italijos, tai ir toliau vežasi. Latte kaip buvo nuostabi, taip ir liko. Desertai kaip buvo to die for, taip irgi liko. Bukvaliai skaitau, kad toks stabilumas yra gerai. Tik bazilikus nuo stalų pakeitė rozmarinai. Bet tai net gal ir geriau.


Sekmadienio pusryčiai #01

Duonos pudingas
1 porcija

3-4 riekės sumuštinių duonos
1 kiaušinis
60 ml jogurto
100 ml pieno
žiupsnelis druskos
1 v. š. rudojo cukraus (arba pagal skonį)
1 a. š. romo
žiupsnelis cinamono

Kepimo formą ištepkite sviestu. Duoną supjaustykite į keturias dalis ir išdėliokite kepimo formoje. 

Likusius ingredientus šakute lengvai išplakite ir užpilkite ant duonos. Palikite pudingą pastovėti apie 10 minučių, kad duona sugertų skystį. 

Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 20-25 minutes, arba kol paviršius gražiai apskrunda.




Avienos kukuliai su saliero koše



projektui www.tradicinekolekcija.lt

Aš avieną mėgstu. Žinau, kad kai kuriems ji smirda ir negali pakęsti šios mėsos, bet man tai labai liuks. Tai tikrai labai apsidžiaugiau, kuomet gavus naujo Švyturio alaus Old Port Ale aprašymą pamačiau, kad prie šio alaus tinka avienos patiekalai. 

Paskutiniu metu mane tiesiog apsėdo Yotam Ottolenghi. Na, sunku nesižavėti jo receptais. Nors kasdien mėgstu gaminti kuo paprastesnį maistą, bet paskutiniai savaitgaliai yra skirti Yotam‘o receptams. Ten tiek daug visokių prieskonių ir visi jie kažkokiu tai būdu kuo puikiausiai dera tarpusavyje. Taip mano virtuvėj atsirado za‘atar, sumac (arba lietuviškai žagrenis), rožių vanduo, kuminas, kurio anksčiau pakęst negalėjau. Vištienos receptai iš viso yra kažkas nerealaus. Ir su riešutais, ir su medum, ir su rožių vandeniu, ir su anyžine degtine, ir, aišku, su krūva prieskonių. Kuomet skaitai receptą, tai kartais kilsteli antakį ir galvoji no way... tai negali derėt tarpusavyje. Bet išbandžius, pasirodo, jog tai kuo puikiausiai dera.  

Todėl ir šį kartą iš karto primečiau, kad jo naujojoje knygoje „Jerusalem“ (kuria aš iki šiol negaliu atsidžiaugt) mačiau kelis patiekalus su aviena. Sujungiau du receptus. Kai kurių prieskoninių žolelių neradau pirkti, nes na juk ne vasara vis tik už lango. O ir kai kurių produktų pas mus nėra pirkti apskritai. Na, išėjo toks supaprastintas receptas, bet man tikrai labai patiko.  

Apie saliero košę turiu plačiau pašnekėt. Tai yra mano kelių paskutinių mėnesių atradimas. Ji yra neapsakomai skani – lengvos tekstūros, kreminė ir švelnaus skonio. Nesijaučia to sunkumo kaip pavalgius bulvių košės. Ją gamina toks prancūzų šefas Michel Guérard. Košės paslaptis yra ryžiai. Tai jie suteikia košei tą kreminę tekstūrą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Michel košę verda piene. Pirmą kartą gamindama irgi viriau piene, bet... na, šiek tiek prisėdau prie kompo ir man puodą pritraukė. Žodžiu, reikia stovėti, maišyti ir prižiūrėt. Dabar vietoj pieno pilu vandenį. Rezultatas tikrai nėra prastesnis, nes vėliau dar vis tiek įpilu šiek tiek pieno (arba grietinėlės) ir įdedu sviesto. Sviesto nerašau, kiek reikia dėti, nes įsidėkit, kiek norit. Aš vis tik laikausi prinicipo, kad sviestas jokios košės negadina. Aišku, dedu ne tiek, kiek Joel Robuchon į savo garsiąją bulvių košę, bet pakankamai daug. Na, išbandykit šitą košę patys. Tikrai patiks. Galvoju, kad lygiai taip pat būtų galima pabandyti ir su kitom šakninėm daržovėm – morkom, ropėm ar pastarnokais. Dar su moliūgu galima būtų pabandyti. Tiesa, morka ten yra tik dėl spalvos įdėta. Kažkaip man smagiau atrodo švelniai morkinė nei išblyškusi balta saliero spalva. 



Kukuliams:
300 g maltos per pusę avienos ir jautienos
1 mažas svogūnas, smulkiai supjautytas
40 g baltos duonos trupinių
2 v. š. smulkiai sukapotų šviežių petražolių
1 česnako skiltelė, sutraiškyta
1 kiaušinis
1 a. š. kaparėlių, stambiai sukapotų
¼ a. š. cinamono
¼ a. š. maltų baltųjų pipirų
¼ a. š. malto muskato 
¼ a. š. juodųjų pipirų
½ a. š. druskos
20 g pinijų riešutų


½ v. š. aliejaus
2 čiobrelių šakelės
3 česnako skiltelės, supjaustytos plonais griežinėliais
3-4 nedidelės morkos, supjaustytos griežinėliai
Apie 100 ml vištienos sultinio (arba vandens)

Salierų ir morkų košė
Pusė saliero šaknies (apie 250-300 g neluptos), nuluptos ir supjaustytos dideliais kubeliais
1 maža morka, supjaustyta griežinėliais 
1 v. š. su kaupu ryžių
1 čiobrelio šakelė (nebūtinai) 
Druskos pagal skonį 
sviesto 
pašildyto pieno pagal poreikį


Dubenyje sumaišykite visus ingredientus, skirtus kukuliams. Rankomis suformuokite nedidelius vienodo dydžio kukulius. 

Įkaitinkite keptuvę, supilkite aliejų ir kukulius iš visų pusių apkepkite apie 5 minutes. Išimkite juos iš keptuvės. 

Į tą pačią keptuvę ant tų pačių riebalų suberkite česnakus ir čiobrelį. Kepkite tol, kol česnakas pradeda skleisti savo kvapą. Suberkite morkas. Pakepkite dar kokią minutę. Grąžinkite kukulius atgal į keptuvę. Įpilkite sultinio (arba vandens, arba alaus), uždenkite dangčiu ir patroškinkite apie 15-20 minučių ant mažos ugnies. Morkos turi būti minkštos. 


Kol troškinasi kukuliai, užvirkite puodą vandens. Suberkite visus mūsų košės ingredientus. Virkite 15 minučių, arba kol išverda morkos ir ryžiai. Nukoškite vandenį į puodelį ir atsidėkite į šalį. Daržoves sudėkite į virtuvinį kombainą. Įpilkite šiek tiek vandens (arba šilto pieno), kuriame virė daržovės, įdėkite sviesto. Jei matysite, kad trūksta skysčių ir košė sunkiai smulkinasi, įpilkite dar šiek. Smulkinkite viską iki tol, kol košė pasidaro vienalytė ir kreminė. Kažkur 1-2 min. 

Dėkite į lėkštę košės, kukulių su morkomis ir tiekite iš karto į stalą. 

Skanaus! 


Bananų duona

Apie receptą vis prisimindavau sukdama ratus vaisių ir daržovių skyriuje. Ir pagaliau sulaukiau savo teisingų bananų - gerai prinokusių, su rudom dėmelėm, dažniausiai jau gulinčių prie nukainotų prekių, tipo nekondiciniai, bet tokie yra patys geriausi bananų duonai. Jei tokius pamatot, tai jau drąsiai dėkit į pirkinių krepšį ir eikit namo kept bananų duonos. 

Receptas labai paprastas, kaip ir visi Nigel Slater receptai. Užmačiau jį "The Wednesday chef" bloge. O duona tai gera. Žiauriai gera - drėgna, jaučiasi bananai, muscovado cukrus priduoda savo tą tokį karamelinį skonį, o kur dar šokoladas ir riešutai. Paskutiniu metu šiek tiek pasimaišiau dėl light muscovado cukraus iš M&S. Man jis toks nerealus - klampus, minkštas ir karamelinis. Kava su pienu irgi skanesnė atrodo, jei jo įdedu, o tada ir rytai kažkokie geresni palieka. Tai va, aš jį ir naudojau, bet galima naudoti ir kitokį cukrų. Paskaičius komentarus, dar nusprendžiau įdėt ir graikinių riešutų. Riešutai niekada nieko negadina, o tik pagerina skonį, ar ne? 


Reikės: 
(stačiakampio kepimo formos, arba apvalios kekso formos)
250 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
125 g sviesto, kambario temperatūros
235 g šviesaus (arba tamsaus) muscovado cukraus
2 dideli kiaušiniai
1 a. š. vanilės ekstrakto
4 prinokę bananai
100 g šokolado, susmulkinto gabaliukais
100 g graikinių riešutų, stambiai sukapotų 

Dubenyje šluotele permaišykite miltus su kepimo milteliais. 

Sviestą mikseriu išplakite su cukrumi iki vientisos, balkšvos ir purios masės. Po vieną įmuškite kiaušinius. Supilkite vanilės ekstraktą ir išmaišykite. 

Bananus nulupkite ir susmulkinkite šakute. Bananų gabaliukai yra ok. Masė neturi būti vienalytė. Bananus įmaišykite į sviesto ir cukraus masę. Kartu suberkite ir šokoladą su riešutais. Po truputį suberkite miltus ir išmaišykite viską. 

Kepimo formą ištepkite sviestu, apibarstykite miltais ir perteklių nukratykite. Supilkite tešlą, kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 50 minučių. Iškepusią duoną ištraukite iš orkaitės, leiskite pastovėti 15 minučių, po to duoną išimkite iš kepimo formos ir leiskite ant grotelių visiškai atvėsti. 

Skanaus! 








  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP