Ottolenghi karamelizuotų česnakų tarta

       Laikinai turiu naują orkaitę. Garinę. Aišku, Electrolux'o, nes kas gi daugiau blogeriams pasiūlo išbandyti savo prietaisus. Kepiau dar tik vieną kartą. Bet, aišku, jau dabar matau, kad ji yra žymiai geresnė už mano senąją Zanussi orkaitę. 

       Šiandien ryte iš Juodžio nasrų ištraukiau mėsos termometrą. Ačiū dievui, kažkaip ten jam įstrigo tarp dantų ir nieko nenugraužė. Bet strioko buvo pakankamai. Daiktas tai juk ne mano, o jam sugraužt tą termometrą, tai minučių reikalas. 

       Originalų receptą šiek tiek keičiau, bet išėjo tikrai puikiai. Karamelizuotas česnakas praranda savo česnakiškumą ir įgauna tokį ganėtinai keistą skonį, bet ne blogąją prasme. Iš česnako lieka tik lengvas ir malonus jo kvapas. O tartos skonį daugiau mažiau galit įsivaizduot. Nieko neįprasto ir netikėto.     

Reikės (forma 24 cm):
250 g sluoksniuotos bemielės tešlos
3 vidutinės česnakų galvos (skiltelės atskirtos ir nuluptos)
1 v. š. aliejaus
1 a. š. balzamiko
150 ml vandens
3/4 v. š. cukraus
1 a. š. smulkiai sukapoto rozmarino
1 a.š. čiobrelio lapelių
90 g šviežio ožkos sūrio
90 g tarkuotos džiugo sūrio
2 kiaušiniai
100 ml pieno
100 ml natūralaus jogurto
druskos ir juodųjų pipirų

1. Tešlą šiek tiek pakočiojame, kad pilnai tiltų į kepimo formą, ir išklojame. Kraštelius apipjaustome peiliu. Dugną subadome šakute, įklojame kepimo popierių ir užberiame pupelėmis. Kepame 10-15 minučių 180 laipsnių temperatūroje.   

2. Kol kepa tešla, karamelizuojame česnakus. Nedideliame puodelyje užviriname vandenį ir suberiame česnakų skilteles. Verdame tris minutes, nupilame vandenį ir gerai nusausiname. 

3. Įkaitiname aliejų, suberiame česnakus. Kepame dvi minutes. Tuomet supilame balzamiką ir vandenį, sumažiname ugnį ir verdame apie 10 minučių. 

4. Sudedame cukrų, rozmariną, čiobrelius ir 1/4 v. š. druskos. Išmaišome. Verdame dar 10 minučių, arba kol skystis beveik išgaruoja, o česnakų skiltelės pasidengia sirupu. Atidedame į šalį. 

5. Ant iškepusio tartos pagrindo dedame pirštais sutrumpintą šviežią ožkos sūrį, suberiame tarkuotą džiugą. Tolygiai išdėliojame karamelizuotas česnako skilteles ir supilame visą tą skystį. 

6. Dubenėlyje šakute suplakame kiaušinius su pienu, jogurtu, druska ir pipirais. Viską užpilame ant tartos.

7. Kepame 160 laipsnių temperatūroje 35-45 minutes. 

Skanaus!

Daržovių troškinys su ryžiais

       Riaubiškytę galit mėgt, galit nemėgt, tačiau šitas jos troškinys yra mažų mažiausiai nerealus. Rastas viename dienraštyje prieš n metų. Ji ten kažką pasakojo apie savo mitybą, apie tai, kaip ji labai mėgsta daržoves ir t.t. Buvo pateikti keli receptai. Tai aš užkibau už šito troškinio. Buvo laikas, kai gamindavau jį bent kartą per savaitę. Ir štai šiandien, begalvodama ką gi būtų galima pasigaminti iš vargšės vienišos paprikos, staiga prisiminiau apie troškinį. Prieskonius galite naudoti bet kokius. Man skaniausia yra su kariu ir paprika. O jei netyčia turit rūkytos paprikos, tai tuomet iš viso yra super. Džiaugsmas ne tik akims dėl geltonų ryžių, bet ir nosiai nuo aromato. Ir apskritai ten yra ideali skonių harmonija... Na, bent jau man.  

2 porcijoms reikės:
20 g sviesto
1 vidutinio svogūno
2 vidutinių morkų
1 vidutinės paprikos
120 g ryžių
1 a. š. kario
1 a. š. rūkytos paprikos (tik ne tos, kuri aštri)
300 ml vandens + dar pagal poreikį
druskos pagal skonį

1. Daržoves supjaustome plonomis riekelėmis arba kubeliais. Kaip labiau patinka.
2. Sviestą ištirpiname keptuvėje ir sudedame daržoves. Uždengiame dangčiu ir apie 10 minučių ant vidutinės ugnies viską patroškiname. Nepamirškit vis pamaišyt.
3. Suberiame ryžius ir prieskonius. Įpilame vandens. Išmaišome ir uždengiame dangčiu. Verdame apie 20-30 minučių ant mažos ugnies. Arba kol išverda ryžiai. Periodiškai vis pamaišome puodą. Jei pradeda trūkti vandens arba ryžius pradeda "traukti" prie dugno, įpilame dar šiek tiek vandens. Ir pabaigoje įberiame druskos.

Skanaus!

Blusų festivalis ir varškės keksas

      Buvom vakar Blusų festivalyje. Nusivylimas neapsakomo dydžio. Prieš išvažiuodamos su mergom prisvaigom apie indus ir vintažines sukneles. Ha ha... Net padvasytų jonažolių aliejaus pardavėjų, kurių taip tikėjosi Kristina, ir tų nebuvo. O tai juk taip skamba - f e s t i v a l i s. Aš tikrai tikėjausi normalaus blusturgio. Eilinis šeštadienis ant Tauro kalno yra geriau nei ten. 

       Pasijuokėm, kad daugiausia žmonių buvo prie Humanos palapinės, pasivadinusios labai jau pretenzingai - Humana vintage. Lyg tais Vilniuj mažai humanų, kad nuvažiavus 66 km nuo Vilniaus pulti ten kuistis. 

       Jokio žadėto ekologiško maisto turgaus irgi nebuvo. Vienos palapinės su dešrom ir namine duona aš nelaikau turgum. Reklamoj žadėto dzūkiško obuolių pyrago ir neparagavom. Geriausiu atveju galėjai gaut korių, bulkos gabalo ir kavos iš tarybinių... atsiprašau... vintažinių puodelių. Ir dar nulupo po 5 litus už įėjimą. Neva tai už nutryptą sodybos kiemą.

      Bet jei pažvelgsim į teigiamą šio reikalo pusę, tai pasivažinėjom smagiai, skanių bulvinių blynų pavalgėm Pirčiupio karčemoj, iš pachmielingo diedo išpirkom visas jo voveruškas su nuolaida. Žodžiu, išvyką aš užskaitau, bet festivalio - nea.  

-------

       O dabar apie keksą. Tarybinį varškės keksą. Varškės beveik nesijaučia, sausokas, gal kiek per saldus, bet visai skanus. Kitą kartą būtų galima įdėti nutarkuotos citrinos ar apelsino žievelės. Arba kokių nors džiovintų vaisių - razinų ar abrikosų. 

     

Reikės (Visi produktai kambario temperatūros, forma 8x27 cm, bet ieškokit trumpesnės):

75 g sviesto (82%)
165 g cukraus
130 g varškės (naudojau 9%)
2 kiaušiniai
1 a. š vanilės ekstrakto (nebūtinai)
0,5 a. š. cinamono (nebūtinai)
1\2 a. š. kepimo miltelių
150 g miltų (405D)
cukraus pudros apibarstymui


1. Mikseriu išplakame sviestą su cukrumi. Apie 5-7 minutes.
2. Sudedame varškę ir išplakame iki vientisos masės.
3. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. Supilame vanilės ekstraktą. Gerai išmaišome.
4. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir cinamonu. Persijojame ir dar kartą viską gerai permaišome šluotele. Tuomet sumaišome su varškės mase.
5. Kepimo skardą ištepame sviestu, pabarstome miltais ir supilame tešlą.
6. Kepame 170 laipsnių temperatūroje 40 minučių arba kol iškepa. Originaliame recepte parašyta, kad kepa 50-60 minučių. Man iškepė per 40 minučių. Mano forma buvo kiek per ilga, todėl jis išėjo plonesnis ir greičiau iškepė.
7. Iškepus palaukiame, kol keksas pravės, išimame iš formos ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus!

Tarta su nektarinais

       Ir vėl receptas pagal Deividą. Jo anyžinį pyragą kepu jau bilekokiom progom, o dabar dar prisidėjo ir šitas receptas. Nuo šiol tartų pagrindą darysiu tik tokį. Be galo paprastas, lengvai gaminamas ir labai trapus. Kas man iki šiol niekaip nepavykdavo. Tešla išeidavo kieta ir visiškai netrapi. Dabar tik reikia pasinaudot Julės stebuklinga formule ir proporcijas adaptuot savo 24 cm skersmens formai.   

Pyrago pagrindui (23 cm skersmens formai):

90 g sviesto (supjaustyto gabaliukais)

1 v. š. aliejaus (naudojau saulėgrąžų)

3 v. š. vandens 

1 v. š. cukraus 

1/8 a. š. druskos

150 g miltų 

1. Orkaitę įkaitiname iki 210 laipsnių temperatūros. 

2. Visus produktus, išskyrus miltus, sudedame į karščiui atsparų indą ir dedame į orkaitę 15 minučių. Sviestas turi pradėti burbuliuoti, o kraštai lengvai paruduoti. 

3. Sviestą atsargiai išimame iš orkaitės, supilame miltus ir greitai viską išmaišome.  

4. Tešlą dedame į kepimo formą ir pirštais suformuojame jos formą. Jei tešla dar karšta, tai šiek tiek luktelėkit, kol pravės ir bus galima liesti rankomis. 

5. Tešlą subadome šakute ir kepame 15 minučių. Arba kol gražiai paruduoja.  

       Kadangi norėjau išbandyti tik pagrindą, o taip staigiai po ranka nebuvo jokio padoraus recepto, tai įdaras iš lempos, t.y. iš to, kas buvo namie. Varškę naudojau saldžią (su kažkokiais priedais), todėl cukraus papildomai nedėjau, bet jei jaučiat, kad jos Jums trūksta - įdėkit. 

1 kiaušinis 

180 g varškės 

0,5 a. š. vanilės ekstrakto 

3 v. š. semolinos* 

3 nektarinai 

migdolų drožlių ir cukraus pudros apibarstymui. 

1. Kiaušinį išplakame mikseriu ir sumaišome su varške. Suberiame semoliną ir gerai išmaišome. 

2. Nektarinus supjaustome skiltelėmis. 

3. Varškės įdarą dedame ant iškepusio pyrago pagrindo, o ant viršaus išdėliojame nektarinus. Apibarstome cukraus pudra ir migdolų drožlėmis. 

4. Kepame 15 minučių 190 laipsnių temperatūroje. 

* semolina yra tos pačios manų kruopos tik smulkesnės (daug smulkesnės) nei įprastos. 

Skanaus! 

Imbierinio vyno pyragas

      Dar vienas receptas su imbieriniu vynu. Kaip pagrindą ėmiau Deivido anyžinį pyragą. Šiaip eksperimentams labai puikus receptas. Galvoju dar apie vieną variantą su juo. Žiūrėsim, kas išeis. Jei pavyks, pasidalinsiu. 

       O dabar apie šį pyragą. Eksperimentas nenuvylė, nors tikėjausi aštrumo nuo imbiero. Bet šiaip dešimt balų  iš dešimties galimų - minkštas, purus, švelnaus skonio ir su lengva citrinos rūgštele. 

Reikės (Visi produktai kambario temperatūros, forma 8x27 cm):

175 g miltų (405D)

60 g migdolų miltų

1 1/2 a. š. kepimo miltelių

1/4 a. š. druskos

120 g sviesto (82%)

170 g cukraus

2 kiaušiniai (L dydžio)

1 a.š. šviežiai tarkuoto imbiero

60 ml pieno

60 ml imbierinio vyno

1 citrinos žievelė

migdolų drožlių apibarstymui 

Glaistas

50 ml imbierinio vyno

1. Miltus, migdolų miltus, kepimo miltelius ir druską gerai permaišome dubenyje su šluotele. 

2. Kitame dubenyje išplakame cukrų su sviestu iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. 

3. Citriną labai gerai nuplauname ir nutarkuojame žievelę be baltosios dalies. 

4. Sumaišome pieną, imbierinį vyną ir citrinos žievelę. 

5. Į sviesto/cukraus/kiaušinių masę suberiame pusę paruošto miltų mišinio. Gerai išmaišome. 

6. Supilame pieną su imbieriniu vynu. Išmaišome. Tuo pačiu įmaišome tarkuotą imbierą. 

7. Ir suberiame likusį miltų mišinį. Gerai išmaišome. Supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Viršų apibarstome migdolų drožlėmis. 

8. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių. 

9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame pyragui atvėsti 30 minučių. Išimame iš kepimo formos. Nuimame popierių.

10. Pyragą subadome mediniu pagaliuku ir šepetėliu sutepame imbierinį vyną. Šitą dalį galima ir praleisti. Man skanus ir toks, ir toks. Tiesiog sutepus jis palieka drėgnesnis ir sodresnio skonio. 

11. Pyragui leiskite "pailsėti" kelias valandas arba per naktį. 

Skanaus! 

Slyvų sviestas su kardamonu

      Och, šiemet man uogienių gaminimo manija. Nors aš jų nevalgau ir nežinau, kas jas suvalgys. Dar nuo pernai turiu bazilikų džemo ir bruknių uogienės. Na, žiemą, manau, pasirodys pyragų receptai su uogienių įdaru. Šiemet pasigaminau braškių sviesto su čili, rabarbarų su rozmarinu, rabarbarų su vanile, abrikosų su rozmarinu, paprastos vyšnių uogienės. O dar noriu kriaušių, obuolių, vanilės ir anyžių džemo, aitriųjų paprikų džemo (čia iš paskutinio Virtuvės numerio), pomidorų džemo, obuolių košės su šalaviju. Daugokai, ar ne? Bet guodžia tai, kad gaminu po vieną ar du nedidelius stiklainius.

       Vaisinis sviestas (angl. fruit butter) yra verdamas iš vaisių tyrės. Kažkas panašaus į džemą, tik verdama daug ilgiau, naudojama daug mažiau cukraus ir nėra dedamas pektinas. Labiausiai paplitęs yra obuolių sviestas, bet iš principo galima gaminti iš visų vaisių - abrikosų, vyšnių, braškių, slyvų, vynuogių ir t.t. Man patiko šitas būdas. Pirma - sunaudojama mažai cukraus, o antra - nemėgstu vaisių, uogų gabaliukų uogienėse (išskyrus vyšnias). Man turi būti smooth.

Prieš gaminant:

• Naudokite tik gerai prinokusius vaisius. Tuomet vaisiai yra saldžiausi. 
• Kuo ilgiau sviestas verda, tuo jo skonis yra koncentruotesnis. 
• Odelės nuo vaisių nebūtinai turi būti nuluptos. Vieni lupa, kiti nelupa. Nelupantys sako, kad odelės duoda natūralaus pektino. 
• Abrikosai, persikai, vynuogės ir slyvos verda savo sultyse. Obuoliams, kriaušėms ir svarainiams reikia įpilti šiek tiek vandens. 
• Vaisiai yra verdami ant mažos ugnies apie 2-5 valandas. Priklausomai nuo verdamo kiekio. Vaisinio sviesto konsistencija yra tiršto jogurto.  
• Dėl cukraus kiekio man nėra aišku iki galo. Nuo senų senovės daugelis esam pripratę, kad santykis yra 1:1. Taip uogienės gali būti išlaikomos iki 3 metų. Esant mažesniam kiekiui uogienės išsilaiko iki pusės metų. Na, taip paprastai rašo apie uogienes. Sviestui paprastai naudoja daug mažiau cukraus. Kiek suprantu, tai jo galima dėti pagal skonį. "Šaukštu ir šakute" mačiau gamino slyvų marmeladą iš viso be cukraus. 
• Prieskonius dėkit antroj virimo pusėj. Nedėkit iš karto. Kitaip viskas suverda, o prieskonių aromatas ir skonis dingsta. Pati įsitikinau pirmą kartą gamindama braškių sviestą su čili. 
• Daugiau apie vaisinį sviestą galite pasiskaityti "Food in jars". 

Reikės:

600 g slyvų be kauliukų (Su kauliukai yra apie 800 g)

100 g cukraus

1 a. š. vanilės ekstrakto (jei turit vanilės ankšties, galite naudoti ją)

0,5 a. š. kardamono 

1. Slyvas suberiame į puodą storu dugnu, uždengiame dangčiu ir užviriname. Kuomet užverda, dangtį nukeliame ir toliau verdame ant mažos ugnies apie 15 minučių. Slyvos turi būti tokio minkštumo, kad jas būtų galima lengvai su šaukštu sutraiškyti. Tuomet slyvas sutriname su blenderiu ir pastatome atgal ant ugnies. 

2. Verdamą košę vis pamaišome kas 15-20 minučių. Geriausia užsistatykit laikmatį ir eikit skaityt knygos. 

3. Maždaug po valandos ir 15 minučių suberiame cukrų ir prieskonius. Verdame dar apie 40-45 minutes.

4. Iš tokio kiekio išeina šiek tiek daugiau nei 200 ml slyvų sviesto. 

Skanaus!