Šiltos antienos salotos


Su sąlyga, jei turit šventinės anties likučių, o kad jų turit po švenčių, tai net neabejoju. Kitais metais būtinai jas vėl gaminsiu. 

Vienai porcijai reikės:
1 v. š. anties riebalų, likusių po kepimo
1 duonos riekės, supjaustytos kubeliais
1 mandarino sulčių
1 v. š. balzamiko 
1 nedidelės išspaustos česnako skiltelės
žiupsnio druskos ir šviežiai maltų pipirų
1 v. š. džiovintų spanguolių
2 mandarinų
geros saujos rukolos (ar kokių kitų lapų)

  1. Antį supjaustome gabaliukais ir lengvai apkepame riebaluose. Sudedame į dubenį, o likusiuose riebaluose apkepiname duonos kubelius. 
  2. Dubenėlyje sumaišome mandarinų sultis, išspaustą česnaką ir balzamiką. Pagal skonį įberiame druskos ir šviežiai maltų pipirų. Viską išmaišome. 
  3. Nulupame mandarinus ir supjaustome riekelėmis. 
  4. Apkeptus anties gabaliukus sudedame į dubenį, suberiame spanguoles, supjaustytus mandarinus, rukolą ir padažą. Viską atsargiai permaišome. 
Idėja iš Jamie, Nr. 13. Recepto originalą galima rasti ir internete - Crispy Duck Salad with Giant Croutons


Ančiukų šlaunelės su apelsinais

Receptas yra beveik identiškas pernykštėm ančiukų šlaunelėm su slyvom. Tačiau šiemet man jos labiau patiko dėl savo aromato, kurį suteikė penkių prieskonių mišinys ir apelsinai. Na, pernai ir buvo aromatinga, bet šį kartą man kažkaip labiau patiko. 

Penkių prieskonių mišinys (angl. five spice) yra naudojamas kinų virtuvėje. Jei pagūglinsit, tai tikrai rasit įvairių jo variantų. Labiausiai paplitęs mišinys yra anyžiai, gvazdikėliai, pankolio sėklos, Sičuano (Szechuan) pipirai  ir cinamonas. Paprastai yra naudojamas kepant kiaulieną, antį ar vištą. Kadangi mišinys daugiau mažiau yra visur vienodas, tai jį tiesiog paėmiau iš "Heston Blumenthal at home".

Reikės:
5 anyžiaus žvaigždučių
1/2 v. š. gvazdikėlių
1 v. š. pankolio sėklų
1 v. š. sičuano pipirų*
1 v. š. malto cinamono

Visus prieskonius, išskyrus cinamoną, sumalame kavamale. O tada viską gerai permaišome kartu.

* Sičuano pipirų yra pirkti "Skonio studijoj". Taip pat šitų pipirų mačiau ir Hyper Rimi.



Reikės:
6 ančiukų šlaunelių (apie 1,5 kg)
2 apelsinų

marinatui:
4 v. š. sojos
3 v. š. penkių prieskonių mišinio
1 v. š. saldžios sojos (arba galima keisti medumi)
1 v. š. aliejaus
2 v. š. demerara cukraus
žiupsnis druskos
  1. Sumaišome prieskonius marinatui. Ištriname jais šlauneles, sudedame į dubenį, uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą 24 val. 
  2. Nuplauname apelsinus, supjaustome griežinėliais. 
  3. Šlauneles sudedame į kepimo skardą, užpilame marinatu, sudedame apelsino griežinėlius. 
  4. Kepame 160 laipsnių temperatūroje apie dvi - dvi su puse valandos, arba kol iškepa. 
Receptas šiek tiek iš jamieoliver.com, šiek tiek iš žurnalo Jamie.


Ai, per šventes žiūrėjau filmą. Na, su maistu susiję gal tik tiek, kad ten kramsnojo imbierinius sausainėlius. Kaip jis man patikooo... Filmas apie Kalėdų senį ir jo elfus, bet ne apie tą mielą storulį iš coca-cola reklamos, bet apie visai kitokį senį. Šiek tiek įtampos ir siaubo, šiek tiek subtilaus šiaurietiško humoro, šiek tiek tėvo sūnaus santykių, o pabaiga koookia ... The real Santa is coming to town... Šypt.

Brunkager

Ten dienos trukmė šių metų laiku yra dvi valandos ir vienuolika minučių. Ten saulė kyla vienuolika nol aštuonios, o leidžiasi trylika devyniolika. Ten tamsa jus supa ištisas dvidešimt dvi valandas. Ten '99 metais žiemą temperatūra buvo -50°C. Prieš kelias dienas ten buvo -20°C. Normali temperatūra gruodžio mėnesiui. Paskutinis sniegas ten nutirpsta gegužę. Kieme ten gali rasti šiaurės elnių. O žiemą - šiaurės pašvaisčių. Aha, tikriausiai atspėjot. Laplandija, Kalėdų senio šalis. Jei ten gyvenčiau, tai turėčiau dar vieną tinklaraštį... apie mezgimą. Tokį kaip Dances with Wool. O ką ten daugiau veikt? Tik megzt ir sausainius kept.  


------


Brunkager tikrai verti dėmesio kalėdiniai sausainiai. Dariau iš pusės kiekio, išskyrus riešutus. Jų palikau visą normą. Dar neturėjau citrinų cukatų. Tai dėjau tik apelsinų cukatas. Apelsinų cukatos ten tinka idealiai. Iš tokio kiekio išeina dvi pilnos skardos sausainių, nors jei supjaustysit dar ploniau, tai išeis daugiau. Receptas rastas guardian.co.uk. - Nordic Christmas baking recipes. Ten dar keli neblogi receptai yra. 

Reikės:

125 g sviesto
62 g auksaspalvio sirupo
125 g tamsaus muskovado cukraus
50 g lazdyno riešutų
50 g apelsino cukatų, susmulkintų
0,5 v. š. cinamono
1 a. š. maltų gvazdikėlių
1/4 a.š malto kardamono
1/4 a.š. malto imbiero
250 g kvietinių miltų


  1. Ant mažos ugnies ištirpiname sviestą, sirupą ir muskovado cukrų. Šiek tiek atvėsiname. Suberiame prieskonius, riešutus ir cukatas. Viską gerai išmaišome. Mišinį visiškai atvėsiname. 
  2. Miltus įmaišome į mišinį. Išminkome ir suformuojame 3-4 cm diametro dešrą. Įsukam į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą dviem parom. 
  3. Aštriu peiliu "dešrą" supjaustykite plonomis riekelėmis. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje 5-8 minutes. Tačiau žiūrėkit, kad nesudegtų. Aš sudeginau vieną skardą, nors ir žiūrėjau. Žinot kaip būna - dar šiek tiek... dar ne, dar ne...oi, jau per vėlu. 

Kadangi tai paskutinis įrašas prieš Kalėdas, tai baltų ir gražių švenčių visiems, o aš einu pirkt vitamino dė.

"Sužibėk virtuvėje" finalas


Praeitą šeštadienį įvyko visus metus trukusio konkurso "Sužibėk virtuvėje" finalas, kuris vyko "Kulinarijos studijoje". Konkursą organizavo žurnalas "Virtuvė. Nuo...Iki" ir "Electrolux", kuris ir įsteigė nuostabų prizą - garinę orkaitę. O vynus jau tradiciškai parinko "Mineraliniai vandenys".


Vakaro tema buvo lazanija. Šešios atrinktos dalyvės turėjo iškepti po lazaniją. Iš tų šešių dalyvių buvo net trys blogerės - Viktorija iš "Receptų medis", Ineta iš "Gamyklėlės" ir Reda iš "Laisvalaikis virtuvėje". Oi, Redai dar padėjo jos draugė Vilma iš "Širšių lizdas". Tai galima sakyt, kad iš viso buvo keturios blogerės. 
Šiaip lazanija gi yra gėris visiškas, ar ne? O čia dar net visos šešios puikios lazanijos. Lazanijos su mėsa buvo labai panašios. Iš jų išsiskyrė meksikietiška, kuri buvo saikingai aštri. Ir iš tų su mėsa ji man labiausiai patiko. O kitos dvi daugiau mažiau buvo panašios. 


Visus labai sužavėjo lazanija su lašiša, brokoliais ir rikota. Taip, ji buvo skani, bet asmeniškai man jai kažko trūko. Ir kaip sakė kažkuris iš komisijos narių, kad su tokiu deriniu niekada neapsigausi. Jis yra klasikinis ir saugus, bet tai yra konkursas. Aš daugiau vertinu netikėtumo faktorių, nes čia juk nebuvo kas geriausiai pagamins lazaniją pagal tokį patį receptą. Nors reikia pažymėti, jog šitos lazanijos lakštai buvo ne pirktiniai, bet gaminti vietoje. Ir jos pateikimas buvo estetiškas. Tai buvo du dideli pliusai šitai lazanijai. Na, ir ji buvo skani. 



Lazanija su lašiša, brokoliais ir špinatais
Vita Židonienė
2 ½ stiklinės miltų („ekstra“ 405 D), 4 kiaušiniai, 20 g druskos, žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų, 20 ml alyvuogių aliejaus, 20 g sviesto, 600 g lašišos filė, 500 g brokolių, 200 g špinatų, 
30 g krapų, 3-4 skiltelės česnako, 400 g grietinėlės (10% rieb.), 150 g rikotos sūrio, 300 g mocarelos sūrio, 150 g sūrio „Džiugas“.

Iš miltų, žiupsnelio druskos ir dviejų kiaušinių užminkykite tešlą. Suvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite pastovėti. 

Lašišą supjaustykite maždaug 0.5 cm storio gabalėliais, pabarstykite druska, pipirais, smulkintais krapais.

Brokolį padalinkite mažesniais žiedynais ir apvirkite pasūdytame vandenyje. Špinatus pakepinkite su trupučiu sviesto, pasūdykite, pabarstykite pipirais.
2 kiaušinius suplakite, supilkite grietinėlę, paskaninkite druska ir pipirais. 

Į rikotą dėkite susmulkintą česnako skiltelę, įberkite druskos ir pipirų. Mocarelą supjaustykite nestoromis riekėmis, Džiugą sutarkuokite smulkesne, nei burokine trintuve.

Iš tešlos iškočiokite lakštus, juos apvirkite ir sluoksniais klokite į indą, kuriame kepsite lazaniją. Sluoksniuokite taip: tešla, rikota, špinatai, brokoliai, mocarela, grietinėlės padažas, vėl tešla, rikota, lašiša, mocarela, padažas. Tada vėl tešla, rikota, špinatai, brokoliai, mocarela, padažas, tešla. 

Viršų pabarstykite tarkuotu „Džiugo“ sūriu, apliekite padažu. Kepkite 190 °C laipsnių orkaitėje apie 30 min. Išjungę orkaitę dar leiskite lazanija 10 min. pastovėti.

MV vyno ekspertai rekomenduoja: „Hans Greyl Sauvignon blanc“
Naujosios Zelandijos sausas vynas puikiai atspindi išraiškingą Marlborough regiono stilių. Žolelių, prinokusių guava ir pasiflorų vaisių aromatai sukuria puikų balansą.Dera su žuvies, ant grotelių keptos vištienos, daržovių, bei makaronų patiekalais.


Antroji pagal patikimą ... Ne visai tai buvo lazanija.... Buvo lazanijos suktinukai. Dieve, kaip tai buvo gerai. Jei gaminsit, tai būtinai ir tą padažą pasigaminkit, nes jis žiauriai geras. Ir labai tiko prie suktinukų. Man patiko, nes tai nebuvo tradicinė lazanija, o jos interpretacija. Ir šiaip aš blaškiausi tarp šitų suktinukų ir nugalėtojos lazanijos.  

Lazanijos suktinukai su daržovėmis, ricotta varške ir moliūgų bešamelio padažu
Reda Vilūnienė

Suktinukams: 8 lazanijos lakštai, 1 baklažanas, 1 cukinija, kelių šaukštų alyvuogių aliejaus, 
druskos, ½ stiklinės smulkiai tarkuoto Parmigiano Reggiano sūrio, ½ stiklinės tarkuoto mocarelos sūrio, ¾ stiklinės rikotos sūrio (~180-200 g), ½ stiklinės maltų džiūvėsėlių, 1 stiklinės arba 2 mažų kiaušinių.
Moliūgų bešamelio padažui: 1 stiklinė + 1 šaukštas pieno, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai miltų, ½ puodelio moliūgų tyrės, žiupsnelis muskato riešuto.
Taip pat reikės: aliuminio folijos, drėgno rankšluostėlio.

Įkaitinkite orkaitę iki 220 °C temperatūros. Daržoves supjaustykite nedideliais kubeliais, paskleiskite jas didelėje skardoje išklotoje aliuminio folija, apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pamaišykite. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 15-20 min. (po 10 min. pamaišykite). 

Kol kepa daržovės šiek tiek pasūdytame vandenyje apvirkite lakštus (kelias minutes). Nusausinkite, uždenkite drėgnu rankšluostėliu ir atidėkite į šalį.
Paniravimui paruoškite du dubenėlius: į vieną įmuškite kiaušinius, įpilkite šaukštą pieno ir lengvai paplakite. Kitame sumaišykite džiūvėsėlius su ¼ stiklinės Parmigiano Reggiano sūrio.

Sumaišykite likusį Parmigiano Reggiano sūrį, rikotą ir mocarelos sūrį. Į sūrių mišinį sukrėskite pravėsusias skrudintas daržoves.

Imkite po vieną apvirtą lakštą, aptepkite jį įdaru (maždaug po 1-2 šaukštus), standžiai susukite suktinukus, vynioti pradėkite nuo trumposios kraštinės. Suktinukus iš visų pusių aptepkite kiaušinių plakiniu, apvoliokite džiūvėsėlių-sūrio mišinyje ir sudėkite į aliuminio folija ar kepimo popieriumi išklotą skardą. Kepkite apie 20 min., kol gražiai parus.

Moliūgų bešamelio padažui keptuvėje ištirpinkite sviestą, tada suberkite miltus ir maišydami pakepinkite porą minučių. Kaitindami ant nedidelės kaitros, po truputį supilkite pieną. Nuolat maišykite šluotele. Kai užvirs, sukrėskite moliūgų tyrę, išmaišykite ir dar keletą minučių pakaitinkite. Pagardinkite druska ir muskato riešutu. Patiekite su šiltais suktinukais.

MV vyno ekspertai rekomenduoja: „Beso de Vino Garnacha Rosado Cariñena D.O.“
Ispaniškas sausas ryškios rausvos spalvos su violetiniu atspalviu. Braškių uogienės bei juodųjų serbentų aromato, labai gaivaus skonio, vidutinio stoto vynas. Poskonyje jaučiamas puikus balansas tarp mineralų bei prieskonių užuominų. Galima patiekti vieną kaip aperityvą, puikiai tinka su daržovių užkandžiais, šviežiu sūriu. Patiekimas atšaldytas iki 8-10 C.


Na, ir galiausiai Viktorijos saldžioji lazanija su varške ir morkomis. Panaši į varškės apkepą, švelnaus skonio ir saikingai saldi. Tikrai labai gardi. Ir objektyviai, ir subjektyviai džiaugiuosi, kad orkaitę laimėjo Viktorija. O ten tai kažkokiai moteriškei zvimbusiai, kad lazanija gali būti tik iš mėsos, kad tai nebuvo lazanija etc, palinkėsiu praplėsti savo akiratį... švelniai tariant. 


Saldi lazanija su varške
Viktorija Andrikonienė

360 g varškės, 150 g morkų, 3 kiaušiniai, 70 g sviesto, 3 šaukštai cukraus, 4 šaukštai manų kruopų, 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių, sauja džiovintų spanguolių, migdolų drožlių, 3 lazanijos lakštai, džiūvėsėlių ir sviesto formai patepti.

Kiaušinius išplakite su cukrumi. Sudėkite pertrintą per sietelį varškę. Supilkite išlydytą sviestą ir viską gerai išmaišykite. Morkas sutarkuokite smulkia trintuve. Įmaišykite jas į varškės masę. Suberkite manus ir kepimo miltelius, gerai išmaišykite. Įmaišykite džiovintas spanguoles.

Kepimo formą (vieno lazanijos lakšto dydžio) ištepkite sviestu ir apibarstykite džiūvėsėliais. Ant dugno dėkite lazanijos lakštą, sukrėskite trečdalį varškės masės. Kartokite, kol pasibaigs produktai. Apibarstykite migdolų drožlėmis.

Kepkite 180 °C laipsnių orkaitėje apie 1 val.

MV vyno ekspertai rekomenduoja: „J.P.Chenet White Sweet VdP des Côtes du Tarn“.
Prancūziškas saldus skaidrios gelsvos spalvos, žalsvo atspalvio vynas, pasižymintis švelniais tropinių vaisių ir baltų žiedlapių aromatu. Idealiai tinka su vaisių salotomis. Galima ragauti vieną, tiesiog kaip aperityvą. Rekomenduojama patiekti atšaldytą iki 10 ºC.






Varškės pyragas su abrikosų džemu ir rozmarinais


Jungiuosi prie 2012 metų knygų iššūkio. Ilgai stovėjau prieš savo knygų sieną. Traukiau, dėliojau, kišau atgal geresniems laikams, kitos buvo nurašytos kaip niekaip neįveikiamos. Su "Rožės vardu" pasidaviau galutinai. Neįveiksiu aš tos knygos net iš dešimto karto. Apskritai nežinau, ar baigsiu tą 12 in 12 iššūkį. Na, bet pabandyti verta. Taigi mano sąrašas 2012 metams būtų toks:

Karen Blixen Iš Afrikos, 1998, Tyto alba - visi ją labai giria, bet aš niekaip neprisiruošiu jos perskaityt. 

G. G. Marquez Patriarcho ruduo, 2006, Alma littera - guli ta knyga nuo kažkurios ten knygų mugės.  

Terry Pratchett Witches Abroad, 1991 - fantasy genijus, sukūręs discworld. Ne visos jo knygos yra vienodai geros ir įdomios, bet turiu savo mylimus herojus. Tai knygas perku tik apie mylimukus. 

Ian Jeffrey Fotografija. Trumpa istorija, 1999, R. Paknio leidykla - fotografijos meno istorija. Senokai jau dulka lentynoje. Tikiuosi, kad nebus labai nuobodi. 

Peter Hoeg, Panelės Smilos sniego jausmas, 1999, Tyto alba - Julia Ormond ir daug sniego. Taip, mačiau filmą, bet noriu perskaityti ir knygą. 

Giovanni Boccaccio Dekameronas, 2006, Tyto alba - išleidau visą dovanų čekį "ant jos", bet taip ir neprisiliečiau. 

Žorž Sand, Indiana, 1963, Valstybinė grožinės literatūros leidykla - klasika, ką čia jau bepridursi. 

Pedro Almodovar Pati Difuza ir kiti tekstai, 2006, Alma littera - pirkau knygų mugėj. Tipo buvo kažkoks geras deal'as  - trys knygos už 45 Lt, jei neklystu. Gerai pagalvojus tas deal'as gal ne toks jau ir geras buvo. Na, bet knygų mugėj sveikas protas lieka už durų. Vienas mylimiausių režisierių, bet kaip rašytojas man nežinomas. 

Mr. Fluxus. Kolektyvinis Jurgio Mačiūno portretas, 2009, Baltos lankos - gal paaiškės, už ką Zuokas sumokėjo tuos penkis melejonus dolerių. 

M. Lermontovas Mūsų laikų herojus, 1963, Valstybinė grožinės literatūros leidykla - labai stipriai abejoju dėl šitos knygos. Bet jos gavimo momentu mane užtikrino, kad tai gera knyga. Na, žiūrėsim. 

Luisas Kerolis Alisa stebuklų šalyje, 1991, Vyturys - na, ką... taip, aš dar jos neskaičiau. Ir galiu pasakyt kodėl. Tas tarybinis multikas buvo vienas baisiausių multikų ever. Po "Ežiuko rūke", aišku. Tai man kažkaip iki šiol ir nekilo noras skaityti knygą. 

Na, ir dvi alternatyvos, jei kuri nors knyga pasirodys neįveikiama arba neįtikėtinai nuobodi:

Isabel Allende Eva Luna, 2006, Alma littera - na, man patinka ta Isabelė. 

Terry Pratchett The Last Continent, 1999 - bus maloni alternatyva. Priežastys minėtos aukščiau. 

Na, su pirmuoju kitų metų iššūkiu prisidaviau, tai galima eit link recepto:


Šitas varškės pyragas žavi savo paprastumu. Nei per saldus, nei per prėskas. Pats tas. Ne veltui Eglė su Violeta aikščiojo dėl jo. Obuolienės tai aš neturėjau, bet ją pakeičiau abrikosų džemu su rozmarinais. Kadangi džemas buvo su abrikosų gabaliukais, tai viską susmulkinau smulkintuvu iki vientisos masės. Tik gaila, kad mažokai jo turėjau. Realiai reikėtų šiek tiek daugiau. Puikiausiai galima būtų naudoti ir bet kokį kitą džemą ar tai uogienę. Man atrodo, kad labiau tiktų išraiškingesni, rūgštesni vaisiai - rabarbarai, slyvos, bruknės. Turėtų būti skanu su apelsinų cukatais.

Dar vienas dalykas. Tai tas šaukštas krakmolo arba miltų, kuris yra nurodytas pas merginas. Aš jo nedėjau. Man varškės masė išėjo pakankamai tiršta. Tikriausiai čia nuo varškės šlapumo priklausom. Jei jau matote, kad labai skysta, tai įdėkit tą 1 v. š. krakmolo ar miltų. 



Tešlai:
200 g sviesto
350 g miltų
30 g cukraus
žiupsnelis cinamono

Įdarui:
3 kiaušiniai
150 g cukraus
500 g varškės
250 ml džemo

  1. Kiaušinius išplakame su cukrumi iki balkšvos masės. Sudedame varškę ir gerai išmaišome. 
  2. Paruošiame tešlą - pirštais sutriname kambario temperatūros sviestą kartu su miltais, cukrumi ir cinamonu. Turime gauti kažką panašaus į maltus džiūvėsėlius. Sviesto gabalėlių neturi likti.  
  3. Paruoštą tešlą suberiame į kepimo indą. Gerą saują paliekame pyrago apibarstymui. Su ranka lengvai spausdami suformuojame pyrago pagrindą. 
  4. Ant pagrindo supilame varškės masę. Ir ant viršaus supilame džemą ir tolygiai paskirstome per visą pyrago paviršių. Užberiame likusius trupinius. 
  5.  Kepame apie 60 minučių 180 laipsnių temperatūroje, arba kol iškepa. 
Skanaus! 


Figų ir riešutų vyniotinis

Norim to ar nenorim, bet jos ateina. Kalėdos. Ir metų pabaiga ateina. Vėl. Per greitai laikas bėga, ar ne? Vėl dairomės dailios darbo knygos, užsirašom tikslus, kuriuos jau sausio 10 d. pamirštam, pasižadam daryti tą ir aną, nebevalgyti po 18 val., daugiau rūpintis savimi, pradėti sportuoti, numesti 2 nereikalingus kilogramus. Kaip ir kiekvienais metais. Nieko naujo. Tačiau tokiu metų laiku visada vyksta kas nors gražaus - mugės, kalėdiniai mainai etc.: 

Pirma. Kokonas organizuoja kalėdinę mugę. Jau treti metai iš eilės. Veiksmas vyks 2011 m. gruodžio 3 d. nuo 10 val. iki 16 val., "Menų spaustuvėje", Šiltadaržio g. 6, Vilnius (Oi, tik berašydama suvokiau, kad čia jau šis šeštadienis). 

Antra. Vyks mainai. Netgi dveji. Viktorija iš "Receptų medžio" siūlo keisti dovanomis. Visa info čia. Ir tinklaraštis "Idėjų miškas" taip kviečia prisijungti prie mainų. Visa info čia. Esu dalyvavusi nuotraukų mainuose. Kelis metus buvo visai smagu gauti ir dovanoti. Bet kadangi jaučiuosi esanti šiek tiek Grinčas, tai nebedalyvauju niekur.  

Trečia. Tinklaraštis  "Aš skaitau" skelbia "2012 metų knygų iššūkį". Na, gerai mano tinklaraštis kulinarinis, bet knygas tai skaitau. Ir turiu krūvą knygų, kurių skaitymą vis nukeliu dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Vakar galvojau, kad tikrai jungsiuos, bet šiandien ryte entuziazmas priblėso. Dar pagalvosiu. Visa info čia. O galima būtų pasidaryti ir tokį kulinarinį 2012 metų iššūkį. Yra daug dalykų, kuriuos aš noriu išbandyt, bet vis atidedu.  Bet vėl gi... yra tikimybė, kad po sausio 10 d. jau bus pamiršta. 

-------


Na, ir pagaliau priėjom prie recepto. Figų ir riešutų vyniotinis. Ar tai dešra, nors dešra kažkaip nelabai skamba. Vyniotinis ir ne ką geriau. Tai va, tas visas figų ir riešutų reikalas pat vienas gal ir nelabai įspūdingo skonio, bet su šviežiu ožkos sūriu (arba kokiu kitokiu. Kol kas bandžiau tik su ožkos) ir sausainiu atsiskleidžia visu gražumu. Man labai patiko.    
Laikyti vėsioje vietoje iki poros mėnesių. Gražiai supakavus gali būti visai tinkama dovana švenčių proga sūrių mėgėjams. 

Reikės:
50 g kepintų migdolų
250 g džiovintų figų (naudokite kuo minkštesnes figas)
50 g džiovintų abrikosų
50 g graikinių riešutų (nedėjau, nes paskutinę akimirką susigriebiau, kad jų neturiu)
1 a. š. brendžio
1 a. š. medaus
žiupsnis maltų gvazdikėlių
  1. Smulkintuvu susmulkiname migdolus. 
  2. Figas supjaustome gabaliukais. Sudedame į smulkintuvą. Įpilame šlakelį (Na, koks 1-2 v.š.) verdančio vandens. Tai padės sumalti figas iki vientisos masės.  
  3. Peiliu susmulkiname persikus. 
  4. Dubenyje gerai permaišome abiejų rūšių riešutus, figų masę, abrikosus, brendį, medų ir gvazdikėlius. 
  5. Gautą masę sudedame ant kepimo popieriaus. Rankomis suformuojame dešrą ir susukame į popierių, užrišame galus. Laikome savaitę vėsioje, sausoje vietoje. 
  6. Ai, dar... Tikėjausi, kad vyniotinis bus kietesnis. Išėjo toks ganėtinai minkštas. 
Su pakeitimais iš BBC Good Food, gruodis, 2010.


Porų sriuba su rūkyta lašiša


     Galvojau, kad porų sriuba su bulvėm jau yra gerai. Galvojau, kad įdėjus šoninės yra dar geriau. Galvojau, kad pieną pakeitus grietinėle jau yra netoli tobulumo. Ir vis tik su rūkyta lašiša yra geriausia. Viena paprasčiausių,  bet tikrai viena geriausių sriubų.


2 porcijoms reikės (kiekiai orientaciniai):
gabaliukas sviesto kepimui
1 poras
2-3 bulvės
400-500 ml vištienos sultinio
50-100 ml grietinėlės (liesesnės)
50 g rūkytos lašišos
žiupsnis baltųjų pipirų

  1. Geriausia imti tokį puodą, kuriame galima ir kepti. Porą supjaustome gabaliukais ir pakepiname svieste, kol suminkštėja. 
  2. Sudedame supjaustytas bulves. Supilame sultinį. Verdame apie 15-20 minučių. Arba kol išverda bulvės.  
  3. Supilame grietinėlę. Palaukiame, kol užvirs ir išjungiame. Dabar galimi du variantai - patiekti taip, kaip yra, arba sriubą sutrinti blenderiu
  4. Sudedame lašišą, supjaustytą gabaliukais. Išmaišome. Pagardiname baltaisiais pipirais. 
Skanaus!

Šaltinis BBC Good Food, 2010 gruodis.

Na, dar šiek tiek rudens. Tokio, koks man patinka labiausiai. 



RiverSide. Rudens/žiemos meniu

     Praeitą penktadienį Eglę iš Žaidimų aikštelės ir mane antrą kartą šiemet RiverSide pakvietė paragauti jų naujojo rudens/žiemos meniu. Meniu labai rudeninis ir žvėriškas, t.y. valgiaraštyje atsirado nemažai žvėrienos, o desertai tokie labai jau cozy - karamelė, šokoladas ir riešutai. 


    Iš karto pasakau, kadangi tai buvo toks kaip ir tasting meniu, tai mūsų porcijos buvo sumažintos per pusę, nes jei būtumėm valgiusios po pilną porciją, tai greičiausiai ties sriuba ir būtumėm baigusios savo pietus. Realiai porcijos yra dvigubai didesnės. 

    Taigi, ką siūlo RiverSide šiam šaltajam metų periodui:
   Užkandžiams ragavome minkštutėlį briedienos karpačo su vyšniniais pomidorais, kinkanais, rukola, kaparėliais, balzamiko padažu ir parmezanu. Prisipažinsiu, kad karpačo iki šiol nebuvau ragavusi. Ir jis buvo mano must try sąraše. Labai patiko. 


     Toliau ragavome sriubą, kuri tiesiog kvepia rudeniu - trinta, kreminė ir labai švelnaus skonio voveraičių sriuba su rūkyto oto gabaliukais. Mmm... pabandykit į tokią ar panašią švelnią sriubą namie įdėt kokios nors rūkytos žuvies. Įsitikinsit patys, koks tai yra puikus akcentas (Kaip tik šią savaitę įdėsiu šiuo metu mano mėgiamiausią sriubą su rūkyta lašiša). Ir prie sriubos buvo patiektas springrolls'as su moliūgu - traški išorė, minkštas ir švelnus vidus. Spėju, kad jis gali būti padarytas iš lietinių tešlos ir moliūgų košės, nors gal ir klystu. Kaip ten bebūtų, jis yra žiauriai geras ir skanus. Ir prie sriubos be galo tiko. 


      Pagrindinis patiekalas buvo stirnienos kepsneliai su daržovėmis. Ir labai gardžiu, sodraus skonio kadagio uogų padažu. Ou mai.... Neišpasakytas kepsnelių minkštumas. Kažkada labai, labai seniai turėjau po šmotą stirnienos ir šernienos. Ir iki šiol puikiai atsimenu tą guminę ir nesukramtomą žvėrieną, nors marinavom kelias paras. O čia tiesiog viskas ištirpo burnoj.  


      Na, ir mūsų ilgus ir smagius pietus vainikavo puikus desertas su karamele, lazdyno riešutais ir vaisiais.


      Darbe žadėjau, kad grįšiu apie 13 val.... hmm.... parsiradau tik apie 14 val. Gerai, kad nieko nebuvo, tyliai įsliūkinau ir apsimečiau, kad sėdžiu savo darbo vietoje jau nuo 13 val. Bet pasidalinau virtuvės šefo dovanotais keksiukais, kurie nuo mano darbo stalo greit išnyko. 

Varškės keksas su kriaušėmis

     
     Minkštas ir šlapias keksas. Cukraus dėjau mažiau nei originale. O tešla pasirodė kiek per tiršta. Tai papildomai įpyliau šiek tiek pieno, nors gal ir nebuvo būtina.  
       Ką tik iškepęs su pienu jis dieviškas, o ryte su kava ... mmm... ir labai gerai. 

Reikės:

115 g sviesto
200 g cukraus
200 g "naminės" varškės 9 proc.
1 a. š. vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
225 g miltų
0,5 a. š. kepimo miltelių
2 didesnės kriaušės
cukraus pudros apibarstymui
  1. Sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės. 
  2. Įmaišome varškę ir išplakame su blenderiu. Jei liks varškės gabaliukų, nieko tokio. 
  3. Suberiame vanilę ir išmaišome. 
  4. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. 
  5. Atskirame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. Suberiame į tešlą ir išmaišome. 
  6. Nulupame vieną kriaušę, supjaustome kubeliais ir įmaišome į tešlą. Kitą kriaušę supjaustome skiltelėmis.
  7. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi arba ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Supilame tešlą ir susmaigstome kekso paviršių kriaušės skiltelėmis. 
  8. Kepame 170 laipsnių temperatūroje 50-60 min. Priklausomai nuo Jūsų orkaitės. Patikriname su mediniu pagaliuku. 
  9. Iškepusį apibarstome cukraus pudra. 
       Su pakeitimais iš ginger-blonde.

Knygos "Skonio žinynas" pristatymas

       Pernai berods prieš Kalėdas su Egle ir Violeta ragavom vyną Eglės namuose. Ir tada Eglė prasitarė, kad gavo versti vieną tokią knygą "Flavour Thesaurus", parašytą Niki Segnit. Jin ten tiek aistringai apie ją prišnekėjo, kad aš nusprendžiau nelaukti, kol ji bus išleista lietuviškai ir parsisiųsti. Na, ir vakar pagaliau Vagos leidykla pristatė Eglės verstą knygą "Skonio žinynas".


       Apie knygą
      Kadangi aš ją turiu ir nuolatos vis perverčiu (Knyga ne iš tų, kurią tiesiog skaitytum nuo pirmo iki paskutinio puslapio) tai galiu objektyviai pasakyti, kad ši knyga be jokių abejonių yra vienas geriausių mano pirkinių. Tai nėra tiesiog receptų knyga. Tai knyga apie meną sujungti produktus taip, kad jie derėtų tarpusavyje. Knygoje pateikta 980 derinių. Tarp derinių aprašymų rasite ir apie 200 receptų, kurie tikrai nėra sudėtingi.


      Trumpai apie patį knygos principą. Pirmiausia autorė susirašė 99 skirtingo skonio produktus. Juos sugrupavo pagal skonius:
Pavyzdžiui, skyriuje apie anyžius rašoma apie anyžių sėklas, pankolius, peletrūnus, saldymedį ir anyžių gėrimą. Nėra reikalo atskirti rūkytą kiaulienos šoninę ir kumpį arba briuselinius ir paprastuosius kopūstus. Gal tai nėra nuoseklu, bet kai man kyla klausimas kaip daryti geriau: netvarkingai ar nuobodžiai, tai renkuosi netvarką.

       O tuomet skonius surūšiavo į kategorijas:
Vienos kategorijos skoniai turi bendrų savybių ir tai galima apibūdinti tam tikru būdvardžiu. Savo ruožtu kiekviena kategorija taip pat siejasi su greta esančia ir taip susidaro savotiškas aromatų ir skonių ratas. Paimkime citrusų šeimą – apelsinus, citrinas, kardamoną. Jiems būdingas savitas citrusinis skonis. Tačiau kardamonas turi ir rozmarinų, kitos šeimos atstovo, skonio. Taip vienas skonis veda prie kito ir, pradėję citrina, galime baigti mėlynuoju sūriu.

       Ir galiausiai ėmėsi paties įdomiausio dalyko - derinimo: 
Vėliau ėmiausi derinių. Akivaizdu, jog patiekalai dažnai turi daugiau nei du pagrindinius ingredientus, tačiau juos nutariau poruoti. Netgi apsistojusi ties 99 skoniais ir nusprendusi rašyti apie skonių trijules, būčiau turėjusi sudaryti 156 849 galimas kombinacijas! 4 851 derinys man pasirodė prieinamesnis knygai, kurią dar įmanoma parašyti ir būtų malonu skaityti. Kitas kriterijus – aiškumas. Suvokti dviejų skonių suderinamumą yra kur kas lengviau nei įsivaizduoti trijų ar keturių sąveiką. Daug kur knygoje skonių derinį aptariu kartu su patiekalo aprašu, pavyzdžiui, rašau apie petražoles ir mėtas tabbouleh salotose, tačiau dėmesys visada skirtas pagrindinei skonių porai.
       Ištraukos panaudos iš "Skonio žinyno", kurį galite pavartyti ir online.


       Pirkti, jei norite nustebinti draugus ir artimuosius netikėtais deriniais, norite suprasti skonius, išmokti naujų dalykų, jei iš knygos norite gauti daugiau nei tiesiog receptų. Šiaip tai yra must have knyga. Kaip vakar A. Ivanauskas sakė - kulinarijos maldaknygė. Tai pasakyta nė kiek neperdedant. 
  Nepirkti - nesugalvoju priežasties. Na, nebent esate visiškai abejingas virtuvei, o ten praleistas laikas jums lygus veltui iššvaistytam laikui. 

Apie pristatymą
       Knygos pristatymui geresnės vietos nei Virtuvės mitų griovėjų loftas nebuvo galima sugalvoti. Jau seniai ten norėjau papult. Ir šiaip pats pristatymas tikrai buvo vertas knygos - elegantiškas, prabangus, nustebinęs užkandžiais - "čiupačiupsas" iš cinamoninio pomidorų džemo su čiobreliais, žiedinių kopūstų kremas su šukutėmis, trumų aliejumi ir alyvuogių dribsniais buvo wow. Ypač pastarasis. Nors dėl jo visų nuomonės itin išsiskyrė. Mindaugas su Beata pasakė griežtą ne, o mes su Renata - griežtą taip. 


      Ragavome natūralaus Sancerre vyno, kuris yra vienas iš žymiausių Prancūzijos baltųjų vynų. Ir šitas prancūziškas vynas turi lietuviškus pavadinimus - Akmeninė, Auksinė, Skeveldra ir Raudonas! Vynai taip buvo pavadinti atsižvelgiant į dirvožemį ir jo sudėtį. O pavadinimus išvertė vyndario žmona lietuvė, kuri ten buvo ir juos mums pristatė. Ir ir dar... šitų vynų galima paragauti ir geriausiame pasaulio restorane "Noma". O tai va.


  © Blogger templates Brooklyn by Ourblogtemplates.com 2008

Back to TOP