Džiovinti pomidorai

Reikės:
2 kg vidutinio dydžio pomidorų
druskos
šviežio čiobrelio, baziliko
alyvuogių aliejaus

        Pomidorus perpjauname per pusę. Aš kažkodėl juos supjausčiau į keturias dalis. Išdėliojam skardoje, užberiam druskos, čiobrelių. Džiovinam 60 laipsnių orkaitėje tol, kol išdžiūna, bet neperdžiovinkit (Aha, labai gudrus pasakymas. Aš tikriausiai iš tos baimės perdžiovint nebūsiu iki galo išdžiovinusi jų). Man džiuvo apie 8 valandas. Būtinai orkaitę palikit šiek tiek pravertą (tarp durelių galit užkišt peilį ar mentelę), kad drėgmė išgaruotų. Taip džiovinti pomidorai ir užpilti alyvuogių aliejumi gali laikytis šaldytuve savaitę. Arba galima užsišaldyti.

       Jei norit išlaikyt ilgiau, tuomet puode užvirinam baltojo vyno actą (300 ml), sumetam pomidorus ir 2 česnako skilteles (Viena skiltelė vienam stiklainiui), pavirinam 5 minutes ir paliekam atvėsti. Nupilam skystį ir į stiklainius sudedam pomidorus, po česnako skiltelę, kelis baziliko lapelius ar šviežio čiobrelio šakelę, užpilam alyvuogių aliejumi. Tuomet stiklainius statom į puodą (dangtelius tik šiek tiek prisukam), pripilam vandens beveik iki stiklainių viršaus (palikit kokius 2 cm neapsemtus) ir ant vidutinės ugnies kaitinam 30 minučių. Paliekam atvėsti, gerai užsukam dangtelius ir dedam į šaldytuvą. Ragaujam po mėnesio.
       Tai va toks gan paprastas procesas. Kiek jis bus vykęs ir kiek man jie laikysis sunku dar pasakyt. Bet su salotom ir su makaronai buvo labai gardu.

• Iš 2 kg pomidorų išėjo dvi pilnos skardos. Sudžiūvus - liko tik viena skarda. Ir išėjo tokie du mažutėliai indeliai. Ai, dar pasilikau jų šiek tiek salotoms ir prie makaronų.
• Gūglas davė du pomidorų ruošimo būdus. Vieni sėklas išima, kiti jas palieka. Kodėl - nežinau. Aš pabandžiau per pusę, t.y. iš dalies sėklas išėmiau, o kitą dalį palikau su sėklom. Man su sėklom labiau patiko, nes kaip ir daugiau to pomidoro lieka. 
• Džiovinimui pomidorai turi būti mėsingi. Pirkau iš turgaus kaip ir lietuviškus. Bet, aišku, jie nebuvo tokie, kokių norėjau.
• Ar dar gaminsiu? Jei gausiu normalių mėsingų pomidorų - taip. Priešingu atveju pirksiu iš Pilies g. esančios parduotuvės. Ten brangiau nei eiliniam PC, bet ir milijoną kartų skaniau. 

Šaltinis - google'as ir Chez Pim

Spagečiai su voveraitėm

       Prakeiktas karštis... Visai netikėtai Violeta man priminė nerealų patiekalą - naminius makaronus su voveraitėm. Intensyviai pritariamai linksiu galva, kad makaronai yr visiškas gėris. Buvo metas, kai juos gamindavau mažiausiai du kartus per savaitę - su daržovėm, faršu, tunu, mėsa ar šiaip kas būdavo po ranka. Dabar turbūt įlysčiau ir į Baltijos jūrą, ko nesu jau darius n metų. Ne todėl, kad ten nebuvau tiek ilgai,  tiesiog Baltija man per šalta. O jei šaldytuve nelabai ko buvo galima rasti, tai imdavau daug prieskonių (deriniai, aišku, ne visada nusisekę būdavo) ir tiesiog gerai apkepdavau ant sviesto... mmm... skanu.

       Beveik dvejus metus dirbau netoli "Europos", kur eidavau pietaut. Ir dažniausiai ten valgydavau makaronus. "Sena lietuviška patarlė tvirtina, kad šiluma kaulų nelaužo, bet tai yra tik miela šiaurietiška pasaka. Karštis laužo ne tik kaulus, bet ir psichiką. P. Jurkevičius"  Paprastai imdavau lazaniją arba makaronus su padažu. Noriu į Šiaurę. Ir kiekvieną kartą sakydavau sau - va, šiandien valgysiu ką nors kitą. Bet nejučia vis tiek pasiimdavau makaronus. Keisčiausia, kad jie nebuvo kažkokie superiniai ar labai ypatingai paruošti. Apskritai Lietuvoj turbūt nesu valgiusi normaliai išvirtų makaronų. Dieve mano, juk čia Lietuva, čia lietūs lyja. Iš kur toks karštis? Ir kartą jie ėmė ir šiek tiek atnaujino meniu. Atsirado naminiai makaronai su voveraitėm ir brokoliais. Tai buvo kažkas tokio! Gal riebalų buvo daugoka, bet vis tiek buvo gerai. Gerai pagalvojus, tiems, kurie dabar stato (ir tikriausiai tai darys per amžių amžius) aplinkelį Lazdynuose yra blogiau nei man.

        Iš tiesų tai turėjo būti naminiai makaronai... ir buvo, bet jie patyrė visišką fiasko. Citrina ir bulve, tas judesys brūkšt-spūst yra apgaulingas. Atrodo, viens du ir turi orecchiette. Nė velnio. Gavau kažkokius blynelius. Aišku, aš juos išvirsiu, bet ten tikrai ne orecchiette... Teko traukt spagečius. 

Reikės:
200 g spagečių
1 nedidelis svogūnas
50 g šoninės
dviejų saujų voveraičių
saujos brokolių
druskos, šviežiai maltų pipirų pagal skonį

1. Voveraites nuvalom, nuplaunam ir didesnes supjaustom. Sumetam į verdantį vandenį ir verdame 15 minučių. Vandenį nusunkiam.
2. Išverdam spagečius. Nupilam vandenį. 
3. Įkaitintoje keptuvėje pakepinam gabaliukais supjaustytą šoninę ir smulkiai pjaustytą svogūną. Tuomet sudedame grybus ir brokolius. Viską apkepame 3-4 minutes. Sudedame spagečius, viską išmaišome ir dar šiek tiek pakepame.

Skanaus!

Baklažanų ir juodojo šokolado konfitiūras

       Dariau iš pusės kiekio. Na, patys suprantat, negi rizikuosi kilogramu baklažanų ir net dviem su puse plytelės šokolado, kai net neįsivaizduoji, kas per nesąmonė gali gautis.

       Kiekį pateikiu visą, koks ir buvo nurodytas žurnale. Reikės:

1 kg baklažanų
800 g cukraus
50 g šviežio imbiero
1 citrinos sulčių
250 g juodo šokolado (naudojau 85% kakavos)
300 ml vandens

1. Baklažaną nulupame ir supjaustome kubeliais.
2. Imbierą sutarkuojame per smulkią tarką.
3. Į puodą supilame vandenį ir cukrų. Kaitiname tol, kol cukrus ištirpsta. Tuomet sumetame baklažanus, imbierą ir ant lėtos ugnies vis pamaišydami verdame apie 1 valandą.
4. Supilame citrinos sultis. Aš nors dariau ir iš pusės kiekio, bet supyliau visos citrinos sultis. Viską išmaišome ir suplakame blenderiu.
5. Susmulkiname šokoladą, supilame į masę ir maišome tol, kol šokoladas ištirpsta.
6. Konfitiūrą išpilstome į indelius.

       Šitą konfitiūrą galima patiekti su cukatų duonos skrebučiais (Na, ten taip parašyta. Ar pas mus yra tokios duonos?) ir prie brandžių sūrių. Man visai nieko buvo ir su mocarela, su džiugu ir neblogai. Manau, kad prie paprastos skrudintos duonos ir bus skanu.
       Koks skonis? Visai nieko. Bet gerai, kad dariau tik iš pusės kiekio, nes nežinočiau, kur tiek dėt reiktų. Baklažanų visai nesijaučia. Kažkas panašaus į kokį šokoladinį kremą su lengvu imbiero prieskoniu. Bet antrą kartą negaminčiau.

Šaltinis - Gastronom, 2010/07

Kuskuso blyneliai

        
       Life's a piece of shit, when you look at it... Kaip gerai, Kristina, kad aš tave turiu. Dieve, kas dar galėtų pakęst mano Elzaso aviganių stadijas (Kas žiūrėjot Bridžitą Džouns, galbūt suprasit apie ką aš). Ir pažadu, kad nusipirksiu magnio, nors kai kas sakė, kad organizmas neva tai nepasisavina vitaminų. Gerai, šitą aš ir esu girdėjus, bet tai ką daryt? Kažkaip apsiramint tai reikia. Gilus kvėpavimas jau nepadeda, o pozityvas velniai žino kur bastosi.

       Gerai, užteks lyrinių nukrypimų, grįžtam prie maisto. Nemėgstu sudėtingų receptų, ypač jei naudojama daug visokių produktų. Stengiuosi išmest tai, kas nereikalinga žiūrint mano akimis. Šį kartą supaprastintas receptas iš žurnalo "Fresh&Quick". Ir kodėl aš kuskuso nevalgiau iki šiol?

Kuskuso blyneliams reikės:
100 g kuskuso
200 ml vandens
4 v.š. manų 
1 kiaušinis
druskos
skiltelė česnako
petražolių
čili pipiro (pagal skonį)
aliejaus kepimui

3 pomidorai
1 cukinija
šviežio baziliko, čiobrelių
druskos
šviežiai maltų pipirų
džiugo sūrio pabarstymui

        Kuskusą užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame dangčiu ir paliekame 5 minutėms.
       Smulkiai supjaustome petražoles, česnaką ir čili. Viską suberiame į kuskusą, įmušame kiaušinį, manus ir gerai išmaišome. Tuomet imame matavimo indelį (arba kažką panašaus), su šaukštu į jį pridedame kuskuso, gerai viską įspaudžiame ir iškratome. Dedame į įkaitintą keptuvę, blynelius dar galite šiek tiek paspausti su mentele. Kepame iš abiejų pusių po 2-3 minutes, kol gražiai paruduoja.  
       Stambiai supjaustome cukiniją ir pomidorus. Kepame tol, kol cukinija šiek tiek suminkštėja. Baigiant kepti įmetame baziliką ir čiobrelius, druskos pagal skonį ir šviežiai maltų pipirų.
       Daržoves sudedame į lėkštę, ant viršaus uždedame kuskuso blynelius, užtarkuojame džiugo sūriu.

Skanaus!

Troškinti ryžiai ir svogūnai (Soubise)

       Tai va, ką tik perskaičiau "Džiulė ir Džiulija". Cha, knyga ir filmas du visiškai skirtingi kūriniai. Šneku tik apie Džiulės liniją. Iki šiol negaliu atsistebėt, kaip žmonės sugeba taip neatpažįstamai perdirbti knygas. Ir tikriausiai pirmą kartą nelyginau knygos su filmu. Aišku, knyga nepretenduoja į kažkokį intelektualų skaitalą. Knygyne ji net buvo padėta prie meilės romanų. Dieve mano...

       Knygoj buvo paminėta tokia Amanda Hesser. Visai nieko moterytė. Jau 11 metų rašo apie maistą. Yra išleidusi keletą knygų. Aha, jos jau mano wishlist'e. Dar vakar užtikau jos kažkokį 52 savaičių projektą. Jei įdomu, galit pasižiūrėt čia. Beskaitinėdama apie Amandą, radau dar sudominusią knygų seriją "Best Food Writing". Serija, regis, eina nuo 2000 metų ir apima tų metų geriausias publikuotas rašliavas apie maistą pradedant žurnalais ir baigiant internete skelbtais straipsniais. Būtų įdomu paskaityt. Ir ką gi - traukiam į wishilist'ą.    

       Pažiūrėjau keletą kartų knygoje minėtą ir dar nematytą (Kaip taip galėjo atsitikt neturiu žalio supratimo) Tarantino filmą "True romance" su trumpai pasirodžiusiais apsinešusiu dar jaunu Brad Pitt ir.. mmm... James Gandolfini. 

       Kada nors būtinai gaminsiu garsųjį Beef Bourguignon. Nors perskaičius skyrius apie kaulų čiulpus ir smegenis - gal pereit į vegetarų stovyklą? Vien nuo minties apie keptas smegenis mane nupurto, o ten dar taip su visom smulkmenom aprašyta... fufufu...     

       Keletas citatų:

• Jei nesate vienas iš mūsų, kulinarinių ištvirkėlių, nėra kaip paaiškinti, kas taip vilioja išdorotuose jaučio kauluose su čiulpais, kapojant omarą, kepant trijų sluoksnių karijų pyragą, kai ruošdamas maistą kitam žmogui, siūlai sunkiai pasiekiamus skonio džiaugsmus, idant pelnytum kitokios rūšies malonumus. Visi žino, kad yra maisto produktų, seksualių valgyti. Tačiau tiek daug nekalbama apie patiekalus, kuriuos seksualu gaminti. Vietoj išankstinių glamonių man labiau patiktų susiimti su užsispyrusia mieline tešla nei būti maitinamai tobulomis braškėmis. 

• Privalai užsimerkti, leisti patiekalui tirpti burnoje ir plaukti į jūsų kūno poras. - Šita mano mėgiamiausia.

•  Aš gaminau smegenis - manau, jei ištvėriau tai, viskas bus gerai.

• - Aš sekretorė. Aš privalau būti nepatenkinta. - Aš tiesiog...na, aš sekretorė, pone Klainai. Kartais tai gniuždo. - Tu esi įstaigos turtas, Džiule, privalai pabandyti rasti būdą neigiamą energiją nukreipti kita linkme. - Pakeičiam žodį sekretorė į administratorę ir gaunam... ai, nu žodžiu...

       Iš visos knygos kažkodėl labiausiai įstrigo Soubise - troškinti ryžiai ir svogūnai. Gal dėl to, kad skambėjo labai paprastai. Receptą ir kiekius šiek tiek pakeičiau, nes dariau kaip pagrindinį patiekalą, o ne kaip garnyrą prie veršienos ar vištienos. Originalų receptą radau čia.

Reikės:
100 g ryžių
4 dideli svogūnai (galima pridėt ir dar vieną - nepamaišys)
2-3 v.š. sviesto
apie 50 g tarkuoto sūrio
50 ml grietinėlės
druskos pagal skonį
šviežiai maltų pipirų

       Į verdantį vandenį suberiame ryžius ir verdame lygiai 5 minutes. Tuomet nukošiame.
      Supjaustome svogūnus ir lengvai apkepame svieste. Suberiame išvirusius ryžius ir dar pakepame kelias minutes.
       Sudedame viską į troškintuvą, uždengiame ir kepame 160 laipsnių temperatūroje 40 minučių.
       Pagal receptą: kepame apie valandą laiko. Tuomet ištraukiame, supilame grietinėlę ir sudedame tarkuotą sūrį. Išmaišome ir patiekiame, kaip jau minėjau aukščiau, prie veršienos ar vištienos.
       Pagal mane: supyliau grietinėlę, įmaišiau dalį sūrio ir kitą dalį užbėriau ant viršaus. Dar pakepiau 15 minučių 190 laipsnių temperatūroje.

       Skonis nustebino nerealiai. Tikrai nesitikėjau, kad bus taip skanu. Svogūnai saldūs, minkšti. Tiesiog ideali kombinacija su ryžiais ir sūriu. Gal tik svogūnų galėjau daugiau įdėt.

Skanaus!

Šokoladinis pyragas

       Šokoladinis... labai, labai šokoladinis pyragas, užkariaujantis širdis ir protus. Na, bent jau taip žadėjo Molly Wizenberg ir aš to tikėjausi. Gaila, bet mano širdies jis neužkariavo, nors užkariavo kitų 4 žmonių širdis. Hmm... taip, kad išvadas darykit patys, ar norit jį išbandyt. Vis tik rezultatas 1:4. Šiaip jis yra skanus, tikrai skanus,  bet jei reiktų rinktis tarp šito pyrago ir cheesecake'o, rinkčiausi pastarąjį.

Reikės:

200 g juodo šokolado (85 % kakavos)

200 g sviesto

225 g cukraus

5 kiaušiniai

1 v.š. miltų (kuriuos aš pamiršau įdėt)

       Šokoladą ir sviestą ištirpiname ant garų. Suberiame cukrų ir gerai išmaišome. Masę paliekame atvėsti. Tuomet po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Ir galiausiai įmaišome šaukštą miltų, nors jie ten kaip ir visai nereikalingi. Sviestu ištepame apvalią formą ir supilame šokoladinę masę.

       Kepame įkaitintoje iki 190 laipsnių orkaitėje 25 minutes. Jei pyrago vidurys atrodo neiškepęs... Na, toks šiek tiek judantis... Dėl to visai nepergyvenkit. Taip turi būt. Palikit jį atvėsti ir viskas bus gerai. Geriausia jį kepti iš vakaro. Galite patiekti su plakta grietinėle ar ledais. Mes valgėm su kriaušėm.

Šaltinis "A Homemade Life" by Molly Wizenberg

Skanaus!

Add caption