Uf... praeita savaitė buvo įdomi. Pirmadienį - Kulinarijos studija su Dinner Explorer vakarėliu, antradienį - ledo ritulys, trečiadienį - Kristoffer Hovland (dar ilgai dūsausiu), ketvirtadienį - parodos atidarymas, penktadienį - OK... penktadienis ir visas savaitgalis nebuvo įdomus... paracetamolis, citrina, imbieras, medus ir šiltos kojinės.
Taigi apie pirmadienį. Dinner Explorer surengė paskutinį šiais metais vakarėlį (tikiuos, kad paskutinis tik šiais metais, o ne apskritai) - Transilavinijos tema. Ir kaip visada nepamiršto pakviesti ir maisto tinklaraštininkų. Buvo gaminami vengriški, rumuniški patiekalai, ragaujamas tradicinis regiono vynas, skambėjo gitara. Šį kartą mes, t.y. maisto tinklaraštininkai, sėkmingai pasiplovėm nuo maisto gaminimo ir negaminom nieko. Degustavom vyną, plepėjom ir ragavom kitų pagamintą maistą. Juk ir mums reikia pailsėt nuo gaminimo, ar ne? Laikas praleistas tikrai puikiai. Neįpareigojanti aplinka, malonus bendravimas, smagūs žmonės ir geras maistas - ko daugiau reikia? Tiesa, maistą gaminti padėjo Arūnas Stoškus.
Linco sausainiai (Linzer cookies) kilo nuo Linco pyrago (Linzertorte), kuris yra vienas žinomiausių Austrijos desertų ir yra klasikinis šventinis receptas Austrijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Pavadinimas kilęs nuo Austrijos miesto Linco. Ir tai yra seniausias pyrago receptas pasaulyje.
Reikės:
100 g migdolų miltų (arba tiesiog maltų migdolų)
230 g miltų
1/2 a.š. cinamono
žiupsnis druskos
200 g sviesto
120 g cukraus
1 a. š. vanilės ekstrakto (neturėjau, tai naudojau vanilinį cukrų)
2 kiaušinių tryniai
1 citrinos žievelė
120 ml džemo
cukraus pudros pabarstymui
1. Dubenyje sumaišome miltus, cinamoną ir druską.
2. Kitame dubenyje išsukame sviestą su cukrumi iki purumo. Tuomet įmaišome vanilinį cukrų, trynius ir nutarkuotą citrinos žievelę.
3. Suberiame migdolų miltus. Išmaišome ir suberiame miltus. Išminkome tešlą. Tešla gali šiek tiek lipti prie rankų, bet turi minkytis. Tad jei trūksta miltų, dar įdėkit šiek tiek. Įvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent jau valandai.
4. Iškočiojame tešlą apie 0,5 cm storio. Spaudžiame įvairias formeles. Sausainius padaliname per pusę. Viena pusė bus kaip pagrindas, o kita - sausainių viršus. Šiuose su mažesne formele išspaudžiame dar vieną figūrą.
5. Kepame 180 C temperatūroje 12-14 minučių.
6. Dabar berašydama receptą supratau, ko nepadariau... Va, kas būna, kuomet neperskaitai iki galo. Kol sausainiai vėsta, džemą šiek tiek pašildome. Leidžiame atvėsti. Tuomet ant sausainių tepame džemo ir uždedame ant viršaus kitą dalį. Šiek tiek paspaudžiame. Apibarstome cukraus pudra.
- vietoj migdolų miltų, kurie yra ganėtinai brangūs, galit imti migdolų plokšteles ir jas sumalti. Čia mane Emilija paprotino po laiko. Arba galite patys blanširuoti migdolus ir juos sumalti.
- Tikėjausi kažko įspūdingesnio, bet antrą kartą vis tiek kepčiau. Tik kepsiu pyragą, o ne sausainius.
Taigi, taigi... nuskilo kaip aklai vištai - visiškai netikėtai gavau pakvietimą į Norvegijos žuvų patiekalų pristatymą "Riverside" restorane. Kulinarinis šou yra vienas iš šiuo metu vykstančių Norvegijos dienų renginių. Renginyje buvo pristatinėjamos tikrai aukštos kokybės ErvikFisk šaldytos žuvys, o maistą ruošė vienas geriausių Norvegijos šefų Kristoffer Hovland.
Kristoffer Hovland 2004 m. buvo išrinktas geriausiu Norvegijos šefu. Dirba Fossheim viešbutyje Norvegijoje. Mačiau yra skiltis "Job oportunities". Reiks kreiptis. Gal bent jau indus plaut paimtų. Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą. Šiaip Kristoffer'is labai žavingas ir paprastas žmogus. Kad jūs būtumėt girdėję, su kokia meile ir aistra jis šneka apie savo darbą - I rock in my kitchen! ... O kad aš galėčiau tą patį pasakyt apie savo darbą - I rock in my office! Kaip Eglė ir rašė - teisingas šefas su teisingu požiūriu į virtuvę.
ErvikFisk yra naujokai Lietuvos rinkoje, bet tikrai ne Norvegijoje. Per metus pagauna apie 15 000 tonų žuvies. Žuvis jau laive per keturias valandas nuo pagavimo yra išdorojama, užšaldoma ir vakuumuojama. Žuvies pasirinkinimas yra nemažas - atlantinė menkė, juodadėmė menkė, molvos, brosmės, paltusai, jūriniai ešeriai, vilkžuvės ir patagoniniai natoteniniai dančiai (juokingas pavadinimas, ar ne?).
Žuvies kol kas galima įsigyti tik "Biosaloje". Importuoja UAB "Gauva". O žuvis tikrai gera ir skani. Ir tikrai skiriasi nuo tos, kurią perkate PC.
Mums buvo pateikta:
- lašiša marinuota su agurkais, burokėlių piurė (ak!) su garstyčių ir medaus padažu.
- Tuomet buvo krabai su majonezu, pagardinti peletrūnu ir laiškiniais česnakais. Nuotraukos kažkodėl neturiu. Vėliau buvo patiekti šilti užkandžiai - juodadėmė menkė su karštu daržovių garnyru (morkos, salierai bešamelio padaže) bei juodojo paltuso gabaliukas ant žirnių tyrės (ak!) su laimo, sojos padažu.
- Pagrindinis patiekalas buvo atlantinė menkė su bulvių koše, švelniu pankoliu ir padažu. Visada sakiau, kad menkė su bulvių koše yra dieviška!
Na, ką aš galiu pasakyt... Vakaras buvo daugiau nei tobulas. Taip daugiau tokių vakarų mano gyvenime.
Gerums ant dūšios... Toks, koks būna prieš Kalėdas. Tik skirtumas tas, kad jis tęsiasi jau gerus dvejus mėnesius, kai grįžau iš atostogų. Ir tai nepraeina. Ir tai mane stebina. Ir nenoriu, kad tai pasibaigtų. Nes taip gerai viduj nesijaučiau jau kokius... ai, niekada gyvenime dar taip gerai nesijaučiau. Gal aš išdurnėjau, a?
Reikės:
300 g miltų
200 g sviesto
100 g cukraus
3 v. š medaus (tokie kupini šaukštai)
1 kiaušinis (L dydžio)
0,5 a. š. druskos
1 a. š. kepimo miltelių
2 v.š. malto imbiero
2 v.š. cinamono
1,5 v.š. malto muskato
0,5 v.š. kardamono
0,5 a.š. maltų gvazdikėlių
1. Visi produktai turi būti kambario temperatūros. Išsukame sviestą, tuomet suberiame visą cukrų ir medų. Viską kartu gerai išsukame.
2. Įmušame kiaušinį ir išmaišome iki vienalytės masės.
3. Miltus persijojame kelis kartus su kepimo milteliais ir prieskoniais.
4. Miltus po truputį suberiame į sviesto masę. Jei trūksta miltų, dar šiek tiek įdėkite.
5. Paruoštą tešlą suvyniojame į plėvelę ir dedame į šaldytuvą 1-2 val.
6. Iškočiojame tešlą ant miltuoto paviršiaus. Spaudžiame formeles ir dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių. Bet galit jau ir anksčiau pradėt žiūrėt. Jie greitai kepa.
- Kepiau iš pusės kiekio. Kitą dalį užšaldžiau. Bet vis tiek išėjo dvi pilnos skardos sausainių.
- Traškūs, trapūs, bet galėtų būti šiek tiek aštresni mano skonio receptoriams.
- receptą rankiojausi iš interneto. Ir galiausiai skaičiau mano mėgstamą La Patissiere tinklaraštį.
Yra toks gan šviežias projektas "Languota prijuostė", kurio nauja tema pralinksmino - "Bloger'is irgi žmogus". Nors geriau pagalvojus... visai nejuokinga. Kažkodėl daugelis ėmė galvoti, kad aš tik gaminu ir gaminu 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Ir kad man visada patinka gaminti. Bet taip tikrai nėra. Ir visai nesijaučiu esanti foodbloger'ė. Turiu kelias drauges, kurios mane stebina, nes jos gamina kiekvieną dieną. Iš tikrųjų gamina. Ir gali paprastą dieną po darbo kepti vištą ar suminkyti kotletukus. Tokius tikrus tradicinius. O aš neee... Paprastom dienom retai eksperimentuoju ir gaminu tikrai paprastą ir greitai paruošiamą maistą, o kartais visai negaminu. Ir sasyskas kartais valgau... ir su E621, ir be E621, ir kameroje beveik visada rasite koldūnų. Tam atvejui, jei tingėsiu nebus įkvėpimo gamint.
Tai va... ką čia apie save parašyt. Dirbu administratore statybinėj įmonėj. Baigiau filologiją VU, nors sakinių dėliojimas yra kančia ir vis dar užima daug laiko. Be maisto ir fotografijos man patinka ledo ritulys. Taip, taip... retai kas tai supranta. Bet ką jau darysi. Likimo ironija - nepakenčiu šalčio, o užsikabinau už tokios šakos, kur šąla pirštai ir dar kartais nuo šalčio tirta keliai tiesiogine to žodžio prasme.
Nepatinka nuolatinis zyzimas. Zyziam dėl visko ir apie viską. Todėl beveik nebežiūriu žinių, retai beskaitau visokius delfius, lrytus ir t.t. Žinot, lengviau gyvent, kai nebegirdžiu apokalipsę pranašaujančių balsų iš TV. Iš kitos pusės, negali visiškai atsiribot nuo visko. Gal nelabai gerai būtų nežinot, kas yra, pvz., JAV prezidentas. Bet kita vertus - who cares...
Jei nepatinka žmonės, tai su jais ir nebendrauju. Todėl, jei esu kompanijoje, kurioje jaučiuosi nejaukiai ar yra nemėgiamų žmonių, tai galiu taip visą vakarą ir nepratart nė žodžio. Dažnokai lepteliu ko nereikia. Tuomet save graužiu.
Lengvai išprotėjusi dėl "House MD", "Desperate Housewives" ir "Mad Men". O "The Sopranos" apskritai geriausias serialas ever.
Turiu du katinus, kurie kartais mane varo iš proto. Bet vis tiek yra nerealūs.
Žinau, kur pardavinėja geriausius imbierinius sausainius Vilniuje. O dėl ten pardavinėjamų marcipaninių žvaigždučių kažin ką padaryčiau. Galiu nuvažiuoti iki Marko su Spenceriu (nors man tai nelabai pakeliui) vien tam, kad nusipirkčiau riešutų sviesto su riešutų gabaliukais.
Netikiu vienuoliu be ferario, bet tikiu Peep Vain. Nemėgstu Paulo Coelho, bet mėgstu Salman Rushdie ir Terry Pratchet... ir dar myliu Maksą Frajų. Markesą myliu už "100 metų vienatvės". Nesuprantu Juozo Erlicko. Garbės žodis. Man jis nejuokingas. Geriausia jo knyga - "Raštai ir kt.". Ir negaliu įveikti "Rožės vardo". Dabar ketvirtas bandymas.
Noriu nuvažiuot į Japoniją pavasarį, kuomet žydi sakuros. Žinot, jog ten per žinias pavasariais praneša, kuriame regione sakuros žydi? Žavinga. Bijau važiuot į Indiją (nors visai norėčiau), nes iš ten žmonės grįžta kokie tai padvasinti ir lengvai pačiuožę. Noriu nuvažiuot į Šiaurės Korėją ir Kubą. Galvoju, kad įsimylėčiau NY ir Didįjį kanjoną. Taip pat noriu į tuos parkus, kuriuose fotografavo Ansel Adams.
Mylimiausias miestas Londonas. Ne tik todėl, kad ten gyvena Aurelija, bet šiaip...gerai praleistas laikas, britai, Haris Poteris ir ak... Mark Darcy, Heston Blumenthal, Jamie Oliver, Portobello, Camden, miuziklai, parkai, dviaukščiai autobusai ir dar daug, daug kitų gerų dalykų.
Esu priklausoma nuo interneto ir facebook'o. Ir man visai negėda dėl to. Beveik visi dabartiniai draugai yra iš interneto. Senųjų draugų beveik neliko. Ir nežinau kodėl. Tiesiog nebeliko bendravimo poreikio ar kažkokio bendro intereso. Nežinau. Kartais dėl to viduje pasiparinu, nors vis rečiau ir rečiau.
----------------
Na, ir galiausiai, jei būčiau patiekalas, tai aiškiai, kad būčiau minkštas ir purus muffin'as. O jei labai pasisektų, tai būčiau ir su šokolado gabaliukais. Va taip va.
Reikės:
200 g miltų
2 dideli kiaušiniai
1 v.š. alyvuogių aliejaus
1. Iš miltų padarome šulinį. Įmušame kiaušinius, supilame aliejų ir įberiame žiupsnį druskos. Viską sumaišome, suspaudžiame į gabalą. Jei limpa, dar pridedame miltų.
2. Minkome tešlą tol, kol ji pasidaro tąsi ir glotni.
3. Suformuojame rutulį ir uždengiame dubeniu. Paliekame valandai laiko.
4. Pabarstome stalą miltais ir pradedame kočioti. Tešlą galite padalinti į kelias dalis. Tešla turi būti beveik permatoma (Aš tiek kantrybės neturėjau, todėl mano nebuvo labai jau permatoma).
5. Iškočiotus tešlos gabalus padžiaukite ant ko nors. Tam reikalui man puikiai pasitarnavo štatyvo kojos. Tešlą palikite džiūti 10-15 min.
6. Iškočiotą tešlą pabarstome miltais, laisvai susukame ir supjaustome nori pločio juostelėmis.
7. Juosteles išvyniojame, apibarstome miltais ir paliekame džiūti 1-2 val.
8. Makaronai verda apie 5 minutes.
1 svogūnas
2 salierų stiebai
1 morka
čili pipiras (pagal skonį)
200 g maltos jautienos
3 v.š. balzamiko
2 česnako skiltelės
skardinė pomidorų savo sultyse
300 ml vandens
druskos, rozmarino, baziliko
1. Svogūną, morką ir salierus supjaustome stambiai ir susmulkiname kombainu. Keptuvėje įkaitiname aliejų, sudedame smulkintas daržoves. Šiek tiek apkepame.
2. Sudedame maltą jautieną ir rozmariną. Kepame tol, kol išgaruoja visi skysčiai ir masė šiek tiek apskrunda. Nepamirškit periodiškai vis pamaišyt.
3. Tuomet įpilame balzamiką, išmaišome ir šiek tiek pakepame. Sudedame grūstas česnako skilteles, supilame pomidorus savo sultyse. Pomidorus su mentele susmulkiname. Įpilame 300 ml vandens. Labai nepergyvenkit, kad padažas labai skystas. Skystis išgaruos ir jis vėl sutirštės. Viską dar pakepame apie 8-10 min.
4. Išvirusius makaronus suverčiame į keptuvę ir viską išmaišome. Dar įdėkite šviežio baziliko. Ant viršaus užtarkuokite kieto sūrio.
Ir voilà turim nerealius pietus/vakarienę. Apsivalgymas garantuotas. Tiek naminiai makaronai, tiek padažas yra nerealūs.
Pranešimai
