Zanussi piknikų zona

nuotraukos Zanussi

       O buvo taip. Balandžio mėnesį Laura atvežė man išbandymui Electrolux'o mikrobanginę. Na, tuo pačiu mes dar  pleptelėjom apie katinus, jūrų kiaules, gyvenimą ir electrolux'o šitą prietaisą. Tada prasitariau, kad esu visa electrolux'inė. Mano kaitlentė yra Zanussi, orkaitė irgi Zanussi, indaplovė yra Electrolux'o, o šaldytuvas irgi yra Electrolux'o. Tai tokia būtų priešistorė viso šito reikalo. Ir visai netikėtai prieš kelias savaites Laura pasiūlė paruošti kelis receptus savaitgalio iškyloms (tikriausiai kaip nusipelniusiai Electrolux'o gerbėjai). Iškyloms ne visai gamtoje, bet mieste - Neries krantinėje, kur pernai Zanussi įrengė jaunavedžių piknikų zoną (tik nesuprantu, kodėl būtent jaunavedžių), kurios tikslas yra skatinti iškylauti, atsinešus užkandžius iš namų.

       Kadangi piknikų zona yra vis tik mieste, o ne miške ar prie ežero, tai ir receptai turėjo būti gan paprasti, patogūs transportuoti ir valgyti lauke, kad nereiktų naudoti lėkščių ir stalo įrankių. Tiesiog sėdi toj geltonoj kėdėj, trauki iš krepšio kokį pyragaitį, kramsnoji, žiūri į upę ar į pravažiuojančius dviratininkus, o kadangi tai dar kaip ir romantiška iškyla, tai ir mylimojo akimis nepamiršti pasigrožėt.... Stačiai la vita e bella.  

Duonelės su mocarela

Reikės:
250 g miltų
3 g sausų mielių
150 ml vandens
½ a. š. druskos
alyvuogių aliejaus patepimui
Įdarui:
100 g vytinto kumpio
1 mocarelos kamuoliukas (120 g)
3 nedideli pomidorai
Bazilikų lapelių

1.Iš miltų padarome „šulinį“, išberiame mieles ir į vidurį supilame vandenį. Su šakute pradedame viską atsargiai maišyti. Kuomet matome, kad vanduo su miltais susimaišė, pradedame minkyti. Jei trūksta miltų, šiek tiek pridėkite. Minkyti reikia apie 5 minutes tol, kol tešla tampa elastinga ir nelimpanti prie rankų.
2.Sudedame tešlą į dubenį, uždengiame švariu virtuviniu rankšluosčiu ir padedame šiltai 1 valandai.
3.Per tą laiką supjaustome kumpį, supjaustome mocarelą į 6 dalis, pomidorus perpjauname į keturias dalis.
4.Po valandos tešla turi būti padvigubėjusi. Tuomet ją dar kartą išminkome. Padaliname į 6 dalis. Su kočėlus iškočiojame paplotėlius.
5.Įmame keksiukų kepimo skardą, ją ištempame aliejumi, dedame ten tešlą, suformuojame tokius kaip ir „dubenėlius“. Sudedame įdarą – kumpį, mocarelą, pomidorus ir baziliko lapelius.
6.Dar kartą padedame šiltai 1 valandai. Po valandos tešla bus šiek tiek pakilusi. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40-45 minutes. 

Mini kišai su lašiša

Reikės:
6 keksiukų formelių
3 lapelių bemielės sluoksniuotos tešlos
10 g sviesto kepimui
50 g šviežių špinatų
100 g lašišos filė
¼  a.š. malto muskato riešuto
1 kiaušinio (M dydžio)
30 ml natūralaus jogurto
Druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį


1.Su kepimo formelėmis išspaudžiame apskritimus, kuriuos dedame į formeles ir pirštais suformuojame krepšelius. Tešlą subadome šakute. Kepame orkaitėje 10 minučių 180 laipsnių temperatūroje.
2.Įkaitintoje keptuvėje ištirpiname sviestą. Sudedame špinatus ir kepame tol, kol špinatai sumažėja beveik dvigubai. Tuomet sudedame supjaustytą lašišą. Kepame 3-4 minutes, kol lašiša iškepa. Žuvį sutrupiname šakute, įberiame malto muskato riešuto ir viską išmaišome. Gautą masę po lygiai sudedame į formeles.
3.Kiaušinį išplakame su jogurtu iki vienalytės masės. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų. Viską užpilame ant lašišos.
4.Kepame 20 -25 minutes 180 laipsnių temperatūroje.

Sluoksniuotos tešlos pyragaičiai su obuoliais

Reikės:
3 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
2 vidutinių obuolių
30 g razinų
30 g migdolų
2-3 v. š. skysto medaus

1.Sluoksniuotos tešlos lapelius perpjauname per pusę.
2.Riešutus susmulkiname ir sumaišome kartu su razinomis. Užpilame medumi. Viską išmaišome.
3.Obuolius nulupame, perpjauname per pusę, išimame sėklas ir supjaustome plonomis riekelėmis.
4.Riekeles išdėliojame ant tešlos lapelių, ant viršaus užberiame riešutų/razinų mišinio.
5.Kepame 25-30 minučių 180 laipsnių temperatūroje.  

Šalta arbata

Reikės:
1 l vandens
2-3 a. š. juodosios arbatos
4 v.š. cukraus (arba pagal skonį)
1 apelsinas
1 citrina
Ledo kubelių

1.Arbatą užplikome verdančiu vandeniu.
2.Sudedame supjaustytus riekelėmis apelsiną ir citriną.
3.Suberiame cukrų ir išmaišome. Arbatą paliekame atvėsti iki kambario temperatūros.
4.Į stiklines pridedame ledo kubelių, riekelėmis supjaustyto apelsino ir citrinos, dar galite įdėti mėtos lapelių ir užpilame atvėsusia arbata.

Špinatų sriuba

      Harumi Kurihara atradau besikuisdama po amazon.com. Amerikonai turi Martha Stewart, britai - Nigella, australai - Donna Hay, o japonai turi Harumi Kurihara. Paprastai taip apie ją yra pradedama rašyt. Japonijoje jos knygų yra parduota 20 milijonų. Kas ketvirtį leidžiamo žurnalo tiražas yra 200 000. Turi 53 parduotuves. Ir kaip priklauso tokioms žvaigždėms turi ir savo kulinarinę laidą - Your Japanese Kitchen, kurią galite pažiūrėti čia. Angliškai yra išleidusi tris knygas, kurios yra gerokai adaptuotos vakarų pasauliui. Tiek prisiskaičius apie ją visko gero parsisiunčiau jos knygą Harumi's Japanese cooking, kuri 2004 metais Gourmand World Cookbook Awards buvo išrinkta kaip geriausia kulinarinė metų knyga.

       Patiekalai iš tiesų yra ganėtinai paprasti, tačiau dalis receptų gerokai nustebino ir nuvylė. Iš principo tikėjausi gauti knygą apie japonų virtuvę, o gavau ... net nežinau, kaip tai įvardint. Štai keli pavyzdžiai:

Prie lašišos kepsnelių siūlomas padažas - majonezas su šviežiai maltais pipirais arba pesto padažu.
Vištiena su prancūziškomis pupelėmis ir bazilikų ryžiais.
Makaronų salotos su majonezu.
Tofu salotos su pomidorais, baziliku ir gorgonzola. Kas iš principo juk yra mocarelos salotos. Tik pakeistas vienas produktas ir pridėtas dar vienas sūris.

     Knygą sudaro 10 dalių: užkandžiai, sriubos ir makaronai (noodles), ryžiai, tofu, jūros gėrybės, vištiena ir kiaušiniai, jautiena ir kiauliena, suši, daržovės, desertai ir gėrimai. Iš viso yra apie 70 receptų.

    Receptai parašyti labai aiškiai ir suprantamai. Tai čia kaip ir knygos pliusas. Kiekvienas skyrius yra pradedamas trumpu įvadu, paaiškinimu. Taip pat yra pateikti įvairių produktų pakaitalai. Pvz., sezamų pastą galime keisti tahini, dashi galima keisti žuvies sultiniu, shungiku galima būtų keisti rukola ir t.t. Ir knygos pabaigoje yra trumpas japoniškų produktų žodynėlis. 

     Rekomenduoti šios knygos tikrai nedrįstu. Šiaip ji nėra bloga, bet aš jaučiuos išsidūrus su ja. Galbūt britams tinka ir patinka toks supaprastinimas... Bet kai mano galvoj japonai asocijuojasi su estetika, bonsai,  arbatos ceremonija, būgnais, samurajais ir t.t.. Ir va čia taip šast majonezas su kečupu už parankės  iššoka, tai net nežinau...  

------

Vienai porcijai reikės:
apie 20 g plonų ryžių makaronų

geros saujos šviežių špinatų 

200 ml vištienos sultinio

1 a. š. sakės (keičiau mirin)

druskos ir baltųjų pipirų pagal skonį

sojos pagal skonį

0,5 a.š sezamų aliejaus

keleto čili aliejaus lašų*  

1. Išverdame ryžių makaronus. Nusausiname juos ir supjaustome norimo ilgio.
2. Trumpai apverdame špinatus, perskalaujame šaltu vandeniu, gerai nusunkiame ir stambiai supjaustome.
3. Užverdame sultinį, nukeliame nuo ugnies, supilame mirin, makaronus ir špinatus. Išmaišome.
4. Pagal skonį pasūdome, įpilame sojos, sezamų aliejaus.
5. Čili aliejaus galit dėt, galit nedėt, bet čili priduoda sriubai cinkelio.

Labai lengvai pagaminama, gardi, kvepianti sezamais ir lengvai aštri sriuba.

* Čili aliejumi apdalino mus per blogerių dieną. Apie naminį čili aliejų jau rašiau prie Penny De Los Santos ridikėlių salotų. Česnako galit nedėt.

Skanaus!

Tarptautinė blogerių diena

       Na, ką... "Virtuvė. Nuo...Iki", blogerius mylintis Electrolux'as ir Kulinarijos studija vėl pakvietė blogerius paminėti tarptautinę blogerių dieną. Šiaip tų dienų yra kelios metuose. Galima paminėt dar kartą ir rugsėjo ar tai spalio mėnesį, jei yra noro.

       Šiemet buvo susirinkusi ir visai padori komisija - Linas Samėnas, Aleksandras Pogrebnojus, vyno ekspertas Gintautas Jašinskas, Electrolux'o atstovas Mantas Danilevičius ir "Virtuvė. Nuo.. Iki" redaktorė Eglė Aleksandravičiūtė. O renginio tema buvo "Joninių nakties iškylos užkandis". Na, bet tikriausiai jau didžioji dalis pranešimą spaudai skaitė, receptus užsirašė, o ir netrukus pasirodysiančiame žurnale bus trumpas reportažas su receptais. Skaitykit, bandykit. Tikrai viskas skanu buvo. O man kaip ir pernai teko fotografės užduotis:

       Po dalyvių pasisveikinimų, susipažinimo ir visokių ten trumpų kalbų, kokiu tikslu mes čia susirinkom...

       .... moterys kibo į darbus. Į tai jos pažiūrėjo labai rimtai ir atsakingai, nes prizas tai neprastas buvo.

       Linas labai įdėmiai stebėjo dalyves ir visaip kaip stengėsi pagelbėti.

       Lyrinis nukrypimas į šparagus. Vis tik jie skanūs.

       Kol mes linksminomės, valgėm, ragavom vyną, kažkas turėjo ravėti Kulinarijos studijos kiemelį. Tikriausiai jis galvojo, kad nėr teisybės ant šio svieto. Nors kąsnį būtų pasiūliusios. 

       O dalyviai ir toliau darbavosi iš peties. Niekas netinginiavo.

       Susimąsčiusi komisija.

       Negaliu nepaminėt ir katino. Iš pradžių galvojau, kad jis benamis. Bet pasirodo, kad ne. Atsisėdo bičas šalia lango, pasėdėjo, pagulėjo. Tada jau sumąstė, kad jam laikas namo. Sukniaukė kelis kartus, pakilo žaliuzės, katinas šmaukšt į vidų, žaliuzės nusileido. 

       Komisija jau pasiruošusi ragauti. 

       Na, daugiau nuotraukų kaip ir nėr, nes ir aš juk norėjau paragaut visko. O dirbt dviejų darbų vienu metu aš nemoku. O dar juk ir balsuot reikėjo. Savo balsą atidaviau Miglės iš Dangiškų migdolų "Marinuotų braškių ir rikotos sūrio užtepėlei su pistacijomis" - traški bandelė, švelni rikota ir braškės su balzamiku... mmm... Labai gerai. Nors su užtepėle itin stipriai konkuravo šparagų pyragas su kumpiu. O geriausias vyno ir maisto derinys buvo - keptas baltas sūris su vynu. Čia mano nuomonė. Jašinsko buvo kita nuomonė. 

       Tai va, toks tas ir vakaras buvo. Gražus ir tvarkingas. Lauksim kitų metų. Tik kitais gal ir aš dalyvausiu. Ir aš noriu laimėt Electrolux'o smulkintuvą. O jis tikrai geras, nes aš jį bandžiau, bet tik vis neprisiruošiu aprašyt. 

Avienos troškinys su rabarbarais

       Turiu naujus kaimynus. Sužinojau iš įkyraus ir nuolatinio lojimo kiauksėjimo... O kadaise ten gyveno terjeras. Stafordšyro. Ramus toks...

------

       Aviena - arba ją labai mėgstat, arba labai nemėgstat. Abejingų šiuo klausimų dar nesu sutikusi. Aš priklausau tų pirmųjų būriui. Ir su didžiausia nostalgija prisimenu Juodkalniją ir ten ragautą geriausią avieną savo gyvenime. 

      Receptas savo eilės laukė visus metus. Ieva neleis pameluot. Tai iš jos jį gavau. Šiek tiek keičiau prieskonius. Vietoj kumino naudojau karį, o vietoj džiovintos kalendros dėjau šviežią. Skonis... O skonis itin geras. Kam aktualus avienos kvapas - aš jo nejaučiau. Pats rabarbarų ir mėsos derinys itin vykęs. Rabarbarų nesijaučia, lieka tik maloni rūgštelė. Gerai pagalvojus, juk kepam vištą su obuoliais. Gal ir nėra taip jau netikėtas derinys. Recepte yra cukraus, bet saldumo nesijaučia.    

Reikės:
2 raudonųjų svogūnų
2 skiltelės česnako
gabaliukas šviežio imbiero (1-2 cm dydžio)
2 v. š. alyvuogių aliejaus kepimui
500 g avienos
1 a. š. kario
skardinė kokosų pieno
100 ml vandens (arba sultinio)
200 g rabarbarų
40 g cukraus
sauja smulkintos kalendros
druskos, pipirų pagal skonį

1. Supjaustome svogūnus kubeliais, susmulkiname česnaką ir imbierą.
2. Įkaitintoje keptuvėje pakepame mėsą iš visų pusių. Tuomet sudedame svogūnus, česnaką ir imbierą. Viską dar pakepiname apie 5 minutes.
3. Supilame kokosų pieną ir vandenį (arba sultinį), uždengiame dangčiu ir troškiname 45 minutes.
4. Supjaustome rabarbarus gabaliukais, užpilame cukrumi. Viską taip paliekame iki mėsa išsitroškins.
5. Praėjus 45 minutėm nudengiame dangtį ir dar patroškiname 15 minučių.
6. Suberiame rabarbarus kartu su cukrumi. Troškiname apie 10 minučių iki suminkštėja rabarbarai. Įdedame druskos, pipirų ir smulkintos kalendros. Išmaišome.
7. Patiekiame su ryžiais, kuskusu ar duona.

Pagal danų žurnalą "Bolig Liv". Už vertimą iš danų kalbos gilus reveransas Ievos vyrui.

Skanaus!

Onigiri

Gegužės mėnesio kinas:

Bella Martha (2001, Vokietija) - ganėtinai mielas filmas. 2007 metais perdirbtas amerikiečių. Ir tai yra ne kas kitas, kaip "No Reservations" su Catherine Zeta Jones. Nežinau, kuri versija geresnė. Amerikiečių gal elegantiškesnė nei vokiečių.

Letters to Juliet (2010, JAV) - kaip jis su maistu susijęs, tai nelabai supratau, bet buvo įtraukas per Vyno dienas į vyno kino repertuarą. Na, nebent susijęs tiek, kad pabaigoj veiksmas vyksta vynuogyne, o visą filmą epizodiškai šmėžuoja virtuvės šefas. Filmas patiks romantikams. Atsiprašau... romantikĖMS. Nelabai įsivaizduoju vyrą, žiūrintį šį filmą savo noru. Amerikietė atvyksta su savo sužadėtiniu į Italiją atostogų. Sužadėtinis mano akimis daugiau nei idealus - restorano savininkas, virtuvės šefas, visiškai išprotėjęs dėl maisto ir italas. Kas gali būt geriau, a? Bet ne... Pagrindinė herojė užuot važiavusi į vyno aukcioną ar į mišką triufelių Italijoj, pasirenka kažkokią tai paiką Džiuljetos raudų sieną. Kur visos mergelės, nusivylusios meile, rašo laiškus Džiuljetai ir klausia, ką joms gi dabar daryt. Sophie, kuri ir yra pagrindinė herojė, netyčia randa toje sienoje laišką, parašytą prieš 50 metų. Jį perskaito, labai susižavi ir parašo atsakymą tai moteriškei. Moteriškė atvažiuoja su anūku į Italiją ieškot savo mylimojo. Istorijos pabaiga visiems aiški, ar ne? Visi ilgai ir laimingai gyveno, o vargšas italas taip ir liko savo restorane Niujorke. Et.

Osen (2008, Japonija) - 10 serijų serialas. Apie vieną Tokijo restoraną, kuris stengiasi išlaikyti tradicinę japonų virtuvę ir gaminimo būdus, ir jo savininkę Osen. Šiaip toks... net nežinau. Daug perdėm entuziastingo lankstymosi, ačiū, prašom ir pan. Serialas kaip serialas, jei šnekėt apie turinį. Žiūrėjau daugiau pažintiniais tikslais apie japonų virtuvę.

       Ir geriausias mėnesio filmas - Kamome diner (2006, Japonija). Apgaulingai paprastas, lėtas ir švelnus. Japonė Sachie Helsinkyje atidaro mažutę užkandinę, kurioje ji ketina gaminti onigiri*. Kaip ji pati sakė - onigiri yra "Japanese soul food". Netrukus jos gyvenime ir užkandinėje atsiranda dar dvi japonės. Pirmoji vardu Midori. Suomijoje apsistojusi neribotam laikui ir be jokių konkrečių planų. Tiesiog užsimerkusi bakstelėjo į žemėlapį ir papuolė ant Suomijos. Antroji - Masako, kurios lagaminas kažkur pasimetė tarp Japonijos ir Suomijos. Moterys netrukus susidraugauja ir pradeda kartu dirbti užkandinėje.

       Įdomi detalė, nors nežinau, kiek ji yra tikra. Veiksmas Suomijoje buvo pasirinktas dėl gan savotiškos priežasties. Pasirodo, kad japonai tiesiog kraustosi iš proto dėl Tuvės Janson mumių, o ši kaip žinia yra suomė, nors rašė tai švedų kalba. Tokijuje yra Mumių kavinė, bet tikriausiai ne vienintelė. Taip pat yra sukurtas serialas apie mumius, kuris šiaip yra nutolęs nuo pradinių istorijų apie mumius ir pati autorė jam nepritarė. Ir Japonija yra tikriausiai antroji šalis, aišku, po pačios Suomijos, kurioje yra išleista daugiausia mumių knygų. Aš irgi myliu mumius. Илья Лагутенко irgi myliu.

        * Onigiri - angl. Rice Balls, lietuviškai gal ryžių ritinukai. Bent jau radau tokį vertimą. Šiaip tikriausiai matėt per žinias juos, bent jau aš buvau dėmesį atkreipusi, kuomet rodė reportažus iš Japonijos po žemės drebėjimo. Žmonėms dalino tokius ryžių kamuoliukus. Onigiri ten yra be galo populiarūs. Dažnai dedami į priešpiečių dėžutes (bento).

       Tradicinė onigiri forma yra trikampis arba ovalas. Yra trys tradiciniai įdarai - umeboshi (japoniškos slyvos), shiozake (sūdyta lašiša) ir okaka (bonito flakes, t.y. be galo plonai supjaustytas džiovintas tunas). Ir tas visas ryžių ritinėlis yra įvyniojamas į nori, t.y. jūros dumblių lakštą. Tai čia būtų klasikinis variantas.  Šiais laikais onigiri gali būti kuo įvairiausi:

Forma - nuo trikampių iki hello kitty;
Dydis - nuo vos ne teniso dydžio kamuoliuko iki visai mažų;
Įdaras - viskas kas tinka prie ryžių, bet nėra riebu ar vandeninga, nes kitaip ryžiai nesilaikys sulipę. Onigiri gali būti ir be įdaro.
Nori lapas ir nėra būtinas. Onigiri galima ir kepti.

       Taigi norint pasigaminti onigiri pirmiausia mums reikės lipnių japoniškų ryžių. Tam naudosim sušių ryžius:
1 dalis ryžių
1 dalis vandens

1. Ryžius plauname po tekančiu vandeniu tol, kol vanduo palieka skaidrus. Nukošiame vandenį ir paliekame 30 minučių.
2. Imame keptuvę storu dugnu, supilame ryžius ir vandenį. Uždengiame dangčiu. Užviriname. Ir iškarto sumažiname ugnį iki minimumo. Verdame apie 15 minučių.
3. Nukeliame ryžius nuo ugnies ir paliekame dar 10 minučių pastovėti. Dangčio vis dar nenudengiame.

        Dabar galima pradėti gaminti onigiri. Aš panaudojau sausainių formą, bet galite formuoti ir rankomis.
       Įdarui naudojau umeboshi slyvas*. Rankas pamirkykite vandenyje. Tuomet ryžiai nelips prie rankų. Imame šiek tiek ryžių, dedame juos į formą, gerai suspaudžiame, dedame slyvą ir ant viršaus vėl ryžių. Ir vėl gerai suspaudžiame. Onigiri atsargiai išstumiame iš formos. Taip sunaudojame visus turimus ryžius. Galite valgyti iš karto. Arba dar galite pakepti - įkaitiname keptuvę, įpilame šiek tiek aliejaus, apkepame iš abiejų pusių onigiri. Tuomet imame šepetėlį, mirkome į soją ir aptepame juo onigiri. Ir dar kartą apkepame iš abiejų pusių.

       *umeboshi slyvos šiaip yra labai geras dalykas. Jo tonizuoja, šalina toksinus iš organizmo, mažina nuovargį, skatina virškinimą ir padeda nuo pagirių. Bent jau japonai taip teigia. Skonis keistas. Ir rūgštu, ir sūru vienu metu. Vienos man jos ne itin, bet ryžiuose gerai suėjo.

Apie onigiri galite pasiskaityti: 

Momofukufor2

seriouseats.com

justhungry

justbento

cookingcute

lovelylanvin

Bananų duona su riešutais

       Kovojau dviem frontais - su akcijine lašiša, kuri visai nenorėjo virsti file, ir su katinais, kurie labai norėjo tos lašišos. Taip man besikeiksnojant ir bevaikant katinus suskambo telefonas - Tu prie kompo? Ne. Toli nuo kompo? Ne. Eik įsijunk. Taigi ką tik išjungiau ir dabar... Eik įsijunk ir tikrink paštą. Tau patiks. Davai... hrrr.... Na, bet įsijungiau, patikrinau ir pamiršau apie lašišą ir jos norėjusius katinus.

       Mūsų salotų aplikacija iPad'ui buvo paminėta rusiško "Forbes" žurnalo priede "Forbes Woman" šalia Victoria's Secret ir booking.com aplikacijų. Kai aš tai pamačiau, man žandikaulis taip ir atvipo. Čia jums ne žurnaliukas apie dietas, celiulitus ir raukšles. "Forbes" gi rimtas žurnalas, rašantis apie ekonomiką, verslą ir finansus. Aišku, aš jo tai neskaitau, nes jis man paprasčiausiai neįdomus, bet yra gi kas skaito.

       Iki šiol negaliu patikėt, kad ta aplikacija buvo pastebėta. Nes gi prisimenu, su kokia kančia veide ją dariau. Pernai kelis mėnesius mane vis bakino ir visai kaip push'ino beveik kiekvieną dieną - kaip einas? Kiek jau padarei? Jau baigi? Kada pabaigsi? Dar reikia šitaip padaryt. Dar būtų gerai kitaip padaryt. Aš, aišku, zyziau ir ne ką mažiau, ir demonstratyviai akis užvertus į dangų irgi buvau n kartų - nenoriu, neturiu įkvėpimo, nemoku, nėr laiko, nesąmonė, nieko iš to nebus, koks tikslas ir pan. Ir dabar va čia taip kažkaip... "Forbes". Et... Мелочь, но приятно.
      Šiaip mano nuomonė apie aplikaciją nepasikeitė. Ir man biški gėda už tas nuotraukas ir jų nenuoseklumą. Ir aš iš tiesų taip manau, o ne koketuoju čia visaip kaip. Šiandien netgi R. paklausiau darbe - O tau ne gėda už ją? Sako - Ne. Mūsų resursai buvo labai riboti, pinigų už ją neprašom. Taip, rezultatas yra šiaip sau ir toli iki idealo, bet kam gėdytis? Gerai pagalvojus, gal ir teisingai žmogus šneka. Pirmas blynas vis tik. Jei tiko "Forbes", kodėl netinka man? Ai, geriau ainam kept bananų duonos. 

       Idėją su riešutais nužiūrėjau su iš vieno rusiško blog'o. Jei neturit cukrinių runkelių sirupo, tai įdarą darykit taip, kaip nurodyta rusiškam blog'e - su riešutais, cukrumi ir sviestu. Kaip pagrindą ėmiau bananų duoną su rabarbarais.

Reikės:
110 g graikinių riešutų
60 ml cukrinių runkelių sirupo

190 g miltų (405 D) 

65 g kuskuso

2 a. š. kepimo miltelių

1 a. š. cinamono

1 a. š. vanilės

3/4 a. š. druskos

110 g sviesto (kambario temperatūros, 82 %)

150 g cukraus

3 kiaušiniai (kambario temperatūros, M dydžio) 

2 v. š. brendžio

3 gerai prinokę bananai

1. Peiliu susmulkiname riešutus. Sumaišome su sirupu. 

2. Miltus, kuskusą, kepimo miltelius, cinamoną, vanilę ir druską gerai išmaišome dubenyje ir atidedame į šoną. 

3. Mikseriu išplakame sviestą su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius. Ir gerai viską išplakame. 

4. Supilame brendį. Išmaišome. 

5. Susmulkiname bananus šakute arba galite sutrinti blenderiu. Man taip greičiau ir patogiau. Sumaišome kartu su sviesto mase. Tuomet po truputį suberiame sausą mišinį. Išmaišome viską iki vienalytės masės. 

6. Kepimo formą patepame riebalais ir pabarstome džiūvėsiais. Įpilame pusę tešlos. Per vidurį suberiame pusę riešutų masės. Supilame likusią tešlą ir ant viršaus suberiame likusius riešutus. 

7.  Kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių arba kol iškepa. 

Skanaus!