Figų ir riešutų vyniotinis

Norim to ar nenorim, bet jos ateina. Kalėdos. Ir metų pabaiga ateina. Vėl. Per greitai laikas bėga, ar ne? Vėl dairomės dailios darbo knygos, užsirašom tikslus, kuriuos jau sausio 10 d. pamirštam, pasižadam daryti tą ir aną, nebevalgyti po 18 val., daugiau rūpintis savimi, pradėti sportuoti, numesti 2 nereikalingus kilogramus. Kaip ir kiekvienais metais. Nieko naujo. Tačiau tokiu metų laiku visada vyksta kas nors gražaus - mugės, kalėdiniai mainai etc.: 

Pirma. Kokonas organizuoja kalėdinę mugę. Jau treti metai iš eilės. Veiksmas vyks 2011 m. gruodžio 3 d. nuo 10 val. iki 16 val., "Menų spaustuvėje", Šiltadaržio g. 6, Vilnius (Oi, tik berašydama suvokiau, kad čia jau šis šeštadienis). 

Antra. Vyks mainai. Netgi dveji. Viktorija iš "Receptų medžio" siūlo keisti dovanomis. Visa info čia. Ir tinklaraštis "Idėjų miškas" taip kviečia prisijungti prie mainų. Visa info čia. Esu dalyvavusi nuotraukų mainuose. Kelis metus buvo visai smagu gauti ir dovanoti. Bet kadangi jaučiuosi esanti šiek tiek Grinčas, tai nebedalyvauju niekur.  

Trečia. Tinklaraštis  "Aš skaitau" skelbia "2012 metų knygų iššūkį". Na, gerai mano tinklaraštis kulinarinis, bet knygas tai skaitau. Ir turiu krūvą knygų, kurių skaitymą vis nukeliu dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Vakar galvojau, kad tikrai jungsiuos, bet šiandien ryte entuziazmas priblėso. Dar pagalvosiu. Visa info čia. O galima būtų pasidaryti ir tokį kulinarinį 2012 metų iššūkį. Yra daug dalykų, kuriuos aš noriu išbandyt, bet vis atidedu.  Bet vėl gi... yra tikimybė, kad po sausio 10 d. jau bus pamiršta. 

-------

Na, ir pagaliau priėjom prie recepto. Figų ir riešutų vyniotinis. Ar tai dešra, nors dešra kažkaip nelabai skamba. Vyniotinis ir ne ką geriau. Tai va, tas visas figų ir riešutų reikalas pat vienas gal ir nelabai įspūdingo skonio, bet su šviežiu ožkos sūriu (arba kokiu kitokiu. Kol kas bandžiau tik su ožkos) ir sausainiu atsiskleidžia visu gražumu. Man labai patiko.    

Laikyti vėsioje vietoje iki poros mėnesių. Gražiai supakavus gali būti visai tinkama dovana švenčių proga sūrių mėgėjams. 

Reikės:
50 g kepintų migdolų
250 g džiovintų figų (naudokite kuo minkštesnes figas)
50 g džiovintų abrikosų
50 g graikinių riešutų (nedėjau, nes paskutinę akimirką susigriebiau, kad jų neturiu)
1 a. š. brendžio
1 a. š. medaus
žiupsnis maltų gvazdikėlių

1. Smulkintuvu susmulkiname migdolus. 
2. Figas supjaustome gabaliukais. Sudedame į smulkintuvą. Įpilame šlakelį (Na, koks 1-2 v.š.) verdančio vandens. Tai padės sumalti figas iki vientisos masės.  
3. Peiliu susmulkiname persikus. 
4. Dubenyje gerai permaišome abiejų rūšių riešutus, figų masę, abrikosus, brendį, medų ir gvazdikėlius. 
5. Gautą masę sudedame ant kepimo popieriaus. Rankomis suformuojame dešrą ir susukame į popierių, užrišame galus. Laikome savaitę vėsioje, sausoje vietoje. 
6. Ai, dar... Tikėjausi, kad vyniotinis bus kietesnis. Išėjo toks ganėtinai minkštas. 

Su pakeitimais iš BBC Good Food, gruodis, 2010.

Porų sriuba su rūkyta lašiša

     Galvojau, kad porų sriuba su bulvėm jau yra gerai. Galvojau, kad įdėjus šoninės yra dar geriau. Galvojau, kad pieną pakeitus grietinėle jau yra netoli tobulumo. Ir vis tik su rūkyta lašiša yra geriausia. Viena paprasčiausių,  bet tikrai viena geriausių sriubų.

2 porcijoms reikės (kiekiai orientaciniai):
gabaliukas sviesto kepimui
1 poras
2-3 bulvės
400-500 ml vištienos sultinio
50-100 ml grietinėlės (liesesnės)
50 g rūkytos lašišos
žiupsnis baltųjų pipirų

1. Geriausia imti tokį puodą, kuriame galima ir kepti. Porą supjaustome gabaliukais ir pakepiname svieste, kol suminkštėja. 
2. Sudedame supjaustytas bulves. Supilame sultinį. Verdame apie 15-20 minučių. Arba kol išverda bulvės.  
3. Supilame grietinėlę. Palaukiame, kol užvirs ir išjungiame. Dabar galimi du variantai - patiekti taip, kaip yra, arba sriubą sutrinti blenderiu. 
4. Sudedame lašišą, supjaustytą gabaliukais. Išmaišome. Pagardiname baltaisiais pipirais. 

Skanaus!

Šaltinis BBC Good Food, 2010 gruodis.

Na, dar šiek tiek rudens. Tokio, koks man patinka labiausiai. 

RiverSide. Rudens/žiemos meniu

     Praeitą penktadienį Eglę iš Žaidimų aikštelės ir mane antrą kartą šiemet RiverSide pakvietė paragauti jų naujojo rudens/žiemos meniu. Meniu labai rudeninis ir žvėriškas, t.y. valgiaraštyje atsirado nemažai žvėrienos, o desertai tokie labai jau cozy - karamelė, šokoladas ir riešutai. 

    Iš karto pasakau, kadangi tai buvo toks kaip ir tasting meniu, tai mūsų porcijos buvo sumažintos per pusę, nes jei būtumėm valgiusios po pilną porciją, tai greičiausiai ties sriuba ir būtumėm baigusios savo pietus. Realiai porcijos yra dvigubai didesnės. 

    Taigi, ką siūlo RiverSide šiam šaltajam metų periodui:

   Užkandžiams ragavome minkštutėlį briedienos karpačo su vyšniniais pomidorais, kinkanais, rukola, kaparėliais, balzamiko padažu ir parmezanu. Prisipažinsiu, kad karpačo iki šiol nebuvau ragavusi. Ir jis buvo mano must try sąraše. Labai patiko. 

     Toliau ragavome sriubą, kuri tiesiog kvepia rudeniu - trinta, kreminė ir labai švelnaus skonio voveraičių sriuba su rūkyto oto gabaliukais. Mmm... pabandykit į tokią ar panašią švelnią sriubą namie įdėt kokios nors rūkytos žuvies. Įsitikinsit patys, koks tai yra puikus akcentas (Kaip tik šią savaitę įdėsiu šiuo metu mano mėgiamiausią sriubą su rūkyta lašiša). Ir prie sriubos buvo patiektas springrolls'as su moliūgu - traški išorė, minkštas ir švelnus vidus. Spėju, kad jis gali būti padarytas iš lietinių tešlos ir moliūgų košės, nors gal ir klystu. Kaip ten bebūtų, jis yra žiauriai geras ir skanus. Ir prie sriubos be galo tiko. 

      Pagrindinis patiekalas buvo stirnienos kepsneliai su daržovėmis. Ir labai gardžiu, sodraus skonio kadagio uogų padažu. Ou mai.... Neišpasakytas kepsnelių minkštumas. Kažkada labai, labai seniai turėjau po šmotą stirnienos ir šernienos. Ir iki šiol puikiai atsimenu tą guminę ir nesukramtomą žvėrieną, nors marinavom kelias paras. O čia tiesiog viskas ištirpo burnoj.  

      Na, ir mūsų ilgus ir smagius pietus vainikavo puikus desertas su karamele, lazdyno riešutais ir vaisiais.

      Darbe žadėjau, kad grįšiu apie 13 val.... hmm.... parsiradau tik apie 14 val. Gerai, kad nieko nebuvo, tyliai įsliūkinau ir apsimečiau, kad sėdžiu savo darbo vietoje jau nuo 13 val. Bet pasidalinau virtuvės šefo dovanotais keksiukais, kurie nuo mano darbo stalo greit išnyko. 

Varškės keksas su kriaušėmis

     

     Minkštas ir šlapias keksas. Cukraus dėjau mažiau nei originale. O tešla pasirodė kiek per tiršta. Tai papildomai įpyliau šiek tiek pieno, nors gal ir nebuvo būtina.  

       Ką tik iškepęs su pienu jis dieviškas, o ryte su kava ... mmm... ir labai gerai. 

Reikės:

115 g sviesto
200 g cukraus
200 g "naminės" varškės 9 proc.
1 a. š. vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
225 g miltų
0,5 a. š. kepimo miltelių
2 didesnės kriaušės
cukraus pudros apibarstymui

1. Sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės. 
2. Įmaišome varškę ir išplakame su blenderiu. Jei liks varškės gabaliukų, nieko tokio. 
3. Suberiame vanilę ir išmaišome. 
4. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. 
5. Atskirame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. Suberiame į tešlą ir išmaišome. 
6. Nulupame vieną kriaušę, supjaustome kubeliais ir įmaišome į tešlą. Kitą kriaušę supjaustome skiltelėmis.
7. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi arba ištepame riebalais ir pabarstome miltais. Supilame tešlą ir susmaigstome kekso paviršių kriaušės skiltelėmis. 
8. Kepame 170 laipsnių temperatūroje 50-60 min. Priklausomai nuo Jūsų orkaitės. Patikriname su mediniu pagaliuku. 
9. Iškepusį apibarstome cukraus pudra. 

       Su pakeitimais iš ginger-blonde.

Knygos "Skonio žinynas" pristatymas

       Pernai berods prieš Kalėdas su Egle ir Violeta ragavom vyną Eglės namuose. Ir tada Eglė prasitarė, kad gavo versti vieną tokią knygą "Flavour Thesaurus", parašytą Niki Segnit. Jin ten tiek aistringai apie ją prišnekėjo, kad aš nusprendžiau nelaukti, kol ji bus išleista lietuviškai ir parsisiųsti. Na, ir vakar pagaliau Vagos leidykla pristatė Eglės verstą knygą "Skonio žinynas".

       Apie knygą
      Kadangi aš ją turiu ir nuolatos vis perverčiu (Knyga ne iš tų, kurią tiesiog skaitytum nuo pirmo iki paskutinio puslapio) tai galiu objektyviai pasakyti, kad ši knyga be jokių abejonių yra vienas geriausių mano pirkinių. Tai nėra tiesiog receptų knyga. Tai knyga apie meną sujungti produktus taip, kad jie derėtų tarpusavyje. Knygoje pateikta 980 derinių. Tarp derinių aprašymų rasite ir apie 200 receptų, kurie tikrai nėra sudėtingi.

      Trumpai apie patį knygos principą. Pirmiausia autorė susirašė 99 skirtingo skonio produktus. Juos sugrupavo pagal skonius:

Pavyzdžiui, skyriuje apie anyžius rašoma apie anyžių sėklas, pankolius, peletrūnus, saldymedį ir anyžių gėrimą. Nėra reikalo atskirti rūkytą kiaulienos šoninę ir kumpį arba briuselinius ir paprastuosius kopūstus. Gal tai nėra nuoseklu, bet kai man kyla klausimas kaip daryti geriau: netvarkingai ar nuobodžiai, tai renkuosi netvarką.

       O tuomet skonius surūšiavo į kategorijas:

Vienos kategorijos skoniai turi bendrų savybių ir tai galima apibūdinti tam tikru būdvardžiu. Savo ruožtu kiekviena kategorija taip pat siejasi su greta esančia ir taip susidaro savotiškas aromatų ir skonių ratas. Paimkime citrusų šeimą – apelsinus, citrinas, kardamoną. Jiems būdingas savitas citrusinis skonis. Tačiau kardamonas turi ir rozmarinų, kitos šeimos atstovo, skonio. Taip vienas skonis veda prie kito ir, pradėję citrina, galime baigti mėlynuoju sūriu.

       Ir galiausiai ėmėsi paties įdomiausio dalyko - derinimo: 

Vėliau ėmiausi derinių. Akivaizdu, jog patiekalai dažnai turi daugiau nei du pagrindinius ingredientus, tačiau juos nutariau poruoti. Netgi apsistojusi ties 99 skoniais ir nusprendusi rašyti apie skonių trijules, būčiau turėjusi sudaryti 156 849 galimas kombinacijas! 4 851 derinys man pasirodė prieinamesnis knygai, kurią dar įmanoma parašyti ir būtų malonu skaityti. Kitas kriterijus – aiškumas. Suvokti dviejų skonių suderinamumą yra kur kas lengviau nei įsivaizduoti trijų ar keturių sąveiką. Daug kur knygoje skonių derinį aptariu kartu su patiekalo aprašu, pavyzdžiui, rašau apie petražoles ir mėtas tabbouleh salotose, tačiau dėmesys visada skirtas pagrindinei skonių porai.

       Ištraukos panaudos iš "Skonio žinyno", kurį galite pavartyti ir online.

       Pirkti, jei norite nustebinti draugus ir artimuosius netikėtais deriniais, norite suprasti skonius, išmokti naujų dalykų, jei iš knygos norite gauti daugiau nei tiesiog receptų. Šiaip tai yra must have knyga. Kaip vakar A. Ivanauskas sakė - kulinarijos maldaknygė. Tai pasakyta nė kiek neperdedant. 

  Nepirkti - nesugalvoju priežasties. Na, nebent esate visiškai abejingas virtuvei, o ten praleistas laikas jums lygus veltui iššvaistytam laikui. 

Apie pristatymą

       Knygos pristatymui geresnės vietos nei Virtuvės mitų griovėjų loftas nebuvo galima sugalvoti. Jau seniai ten norėjau papult. Ir šiaip pats pristatymas tikrai buvo vertas knygos - elegantiškas, prabangus, nustebinęs užkandžiais - "čiupačiupsas" iš cinamoninio pomidorų džemo su čiobreliais, žiedinių kopūstų kremas su šukutėmis, trumų aliejumi ir alyvuogių dribsniais buvo wow. Ypač pastarasis. Nors dėl jo visų nuomonės itin išsiskyrė. Mindaugas su Beata pasakė griežtą ne, o mes su Renata - griežtą taip. 

      Ragavome natūralaus Sancerre vyno, kuris yra vienas iš žymiausių Prancūzijos baltųjų vynų. Ir šitas prancūziškas vynas turi lietuviškus pavadinimus - Akmeninė, Auksinė, Skeveldra ir Raudonas! Vynai taip buvo pavadinti atsižvelgiant į dirvožemį ir jo sudėtį. O pavadinimus išvertė vyndario žmona lietuvė, kuri ten buvo ir juos mums pristatė. Ir ir dar... šitų vynų galima paragauti ir geriausiame pasaulio restorane "Noma". O tai va.