Crumble su vaisiais ir riešutais

       Aną dieną bestovėdama eilėje atkreipiau dėmesį, kad prieš mane perka alų, už manęs irgi perką alų. Dar toliau stovintys irgi perka alų ir čipsus, čipsus ir alų. Pasijutau gan keistai ten stovėdama su pienu, dribsniais ir jogurtu. Tik vėliau supratau, kodėl eilėj vieni vyrai, o pravažiuojančių mašinų tik viena kita. Et, mano meilė krepšiniui išblėso kartu su A. Karnišovo karjeros pabaiga. Per olimpiadą Atlantoje keldavausi 3 ar 4 valandą ryto tam, kad pažiūrėčiau į A. Karnišovą tiesiogines rungtynes. O dabar... dabar esu visiškai abejinga. Prieš atostogas labiau neramina Star1 nesąmonės su sirgaliais nei rungtynės tarp lietuvių ir dar kažko.

       Kaip išverst tą crumble? Trupinuotis? Trupininis pyragas? Kartais kalbininkai dirba ne ten, kur reikia. Velniam reikėjo tyčiotis iš risotto pavadinant jį daugiaryžiu, ryžiais su įvairiomis daržovėmis ar ryžių apkepu (?!), nors vis tik yra palikta ir adaptuota forma rizotas. Kas yr visai gerai. Tik nesupratu, kodėl visi įsikibo į tą daugiaryžį? Pvz., smoothie gan paplitęs vertimas yra glotnutis. Na, atsiprašau, bet tai koks jums čia glotnutis? Visai nenustebčiau, jei žodis bus gimęs supermamos forumo platybėse. Šiuo atveju visai sutinku su vlkk.lt, kurie  siūlo sakyti (tirštas) vaisinis kokteilis.         
 

Reikės:
115 g miltų
100 g šalto sviesto
100 g cukraus
apie 700 g vyšnių, persikų ir nektarinų
100 g mėgiamų riešutų (surinkau visokius riešutų likučius)

1. Iš vaisių išimame kauliukus. Persikus ir nektarinus stambiai supjaustome. 
2. Pirštais sutrupiname miltus su sviestu. Įmaišome cukrų ir riešutus (Riešutus dar galite šiek tiek pakepinti).
3. Kepimo indelius ištepame sviestu, sudedame vaisius, ant viršaus užberiame trupinius.
4. Kepame 180 laipsnių temperatūroje 20-15 minutes, kol viršus gražiai paruduoja, o vaisiai pradeda gražiai pukšėti.

Skanaus!

Šaltinis "Australian good taste" 2010/June

Vegetariška pica

       Pavyzdžiui man visai patinka dargana, lietus ir vėjas... Na, bet tik tuo atveju, jei tai savaitgalis. Su chalatu galima slampinėti iki pat pietų be didelio sąžinės graužimo, pasigaminti sočius pusryčius, ramiai išgerti kavos su pienu. Tiesiog - nieko neveikimo grožis. Kuo subtiliau ir gražiau gali nieko neveikti, tuo didesnis laimėjimas. Neva tai italai taip sako. Nežinau, nebuvau, nemačiau ir negirdėjau, bet toks tinginystės pateisinimas man patiko. Kaip tik šiuo metu skaitau "Valgyk, melskis, mylėk". Vieną akimirką buvau jau besigailinti, kad rugsėjo mėnesį važiuoju į Barseloną, o ne į Romą. Na, bet pas ispanus ir nuolatinė manjana.

       Perskaičius skyrių apie plonytę, minkštutę, gardžią ir burnoje tirpstančią rojaus picą kažkokioje Pizzeria da Michele Neapolyje buvo aišku, kas bus gaminama pietums/vakarienei. Pagrindui ėmiau Eglės picos pagrindą. Kiekį dalinau per pusę, bet vis tiek gavau dvi dideles picas. O viršus nužiūrėtas iš vienos picerijos, kur ta pica yra vadinama graikiška.

Pagrindas: 
125 ml šilto vandens

1 v. š. alyvuogių aliejaus

0,5 v. š. cukraus

1 a. š. druskos

375 ml miltų

30 ml kukurūzų kruopų

1,5  a. š. sausų mielių

       Mieles išmaišome šiltame vandenyje ir paliekame 5 minutėms. Per tą laiką sumaišome visus likusius produktus, supilame vandenį su mielėmis ir gerai išminkome. Uždengiame švariu rankšluosčiu ir pastatome šiltai kokiai valandai, kol tešla pakils. Tešlą dar kartą išminkome ir plonai iškočiojame.

Įdaras (Kiekiai iš akies):

trintų pomidorų tyrės

pusė pakelio varškės

česnako skiltelė

ožkos pieno sūrio

mocarelos gabaliuko

špinatų (naudojau šaldytus)

šviežių bazilikų

       Varškę ir česnaką sutriname su blenderiu. Padą ištepame pomidorų tyre, o visą kitą sudedame ant picos pado.

Skanaus!

Nektarinų džemas su kava

J: Tau geriau kava padaryta skaniai ar su meile, bet neskaniai?
K: Ką? Apie ką Tu čia?
J: Na, toks klausimas. Atsakyk, prašau.
K: Man geriausia, kai gera kava yra gerai padaryta. O ar su meile, ar ne - man nelabai rūpi, ypač kai kavą perku Coffee inn, Vero Coffee ir t.t.. Ten meilės sunku tikėtis. Išdurnėjai?
J: Nea. Toks klausimas buvo vienoj FB grupėj. Ir ten dabar dalis svaigsta, kad iš meilės pagaminta kava yra skaniausia <…> Bet tai kokios mes cinikės, jokios romantikos.
K: Ne. Jeigu meilė yra svarbiausias ingredientas, velniam mėtyt pinigus kavai? Pili vandens ir meilės.
J: Bet joms gi faina, kad jos gali tuom mėgautis, o mes ne.
K: Kuo?? Mylimo žmogučio prisilietimais prie kavos puodelio? Veu...
J: Na va, joms užtenka, kad kava būtų pagaminta su meile. Nesvarbu, kad bus be pieno ir cukraus... ir ir ir joms to užteks… Ne nu, mes tikrai cinikės.
K: Ne cinikės. Tiesiog yra tam tikras amžius, kai nebeatrodai juokingai, o kai kurios to amžiaus arba brandos laipsnio nepasiekia.
J: Tai sakai, kad mes subrendusios?
K: Taip. Labai. Ir mes šauktukų nenaudojam savo emocijoms reikšti. Tai irgi brandos požymis.

       Tai tiek apie kavą ir meilę.

       Greičiausiai tai jau paskutinis džemas. Na, nebent pamatysiu kokį nerealų džemą/uogienę ar konfitiūrą. Dariau šiek tiek pakoregavus. Jei norit originalaus recepto, prašom pas La Perla. 

Reikės:
800 g nektarinų (svoris jau be kauliukų)
300 g uogienių cukraus
7 v.š.citrinos sulčių
5 v.š maltos kavos

1. Nektarinus susmulkiname blenderiu. Galit labai smulkiai, galit tik šiek tiek. Žodžiu, kaip tik širdis geidžia.
2. Sudedam į puodą nektarinus, supilame cukrų, citrinos sultis. Viską gerai išmaišome.   
3. Iš audinio ar marlės iškerpame kvadratą. Supilame kavą ir už kampų suėmę surišame į maišelį, kurį įkišame į nektarinus.  
4. Paliekame viską dviem valandoms.
5. Po dviejų valandų ant didelės ugnies nektarinus užverdame (nepamirštam nuolatos maišyti) ir dar paverdame 4 minutes. Nukeliame nuo ugnies ir išpilstome į jau paruoštus stiklainius.

Skanaus!

Keksiukai su nektarinais ir kava

       Šiandien sužinojau, jog priklausau čainikų klasei. Aišku, aš ir nepretenduoju į pro klasę. Nes pripažinkim faktą, kad kartais dviratis mane valdo, o ne aš jį. Čia aš apie velomaratoną 2010... Ne, ne, aš ten nedalyvavau. Tik atvažiavau dviračiu pasižiūrėt ir pataikiau atsistot šalia kažkokių ryškiai sportininkų, kurie į važiuojančius čainikus mėgėjus žiūrėjo su lengva šypsena. Neva jiems ten nėra su kuo rungtyniaut, jie nepalaiko greičio ir pan. Galvojau gal šiek tiek įsižeist, bet kai po pusvalandžio startavo sporto grupės, supratau, ką jie turėjo omenyje. Buvo ohohoho! Ir šiaip reikia pasakyti visai gražūs dviratininkai gražus sportas.

       Po šiandieninio pasivažinėjimo dviračiu, jaučiuosi nusipelniusi ko nors gardaus ir minkšto, o tai yra ne kas kita kaip keksiukai. 

Reikės (išeina 6 dideli keksiukai):
200 g miltų
100 ml kuskuso
120 g cukraus
1 kiaušinis
1,5 a. š. kepimo miltelių
100 ml pieno
100 ml jogurto (bet kokio)
30 ml stiprios kavos
90 g sviesto
3 nektarinai
rudojo cukraus apibarstymui

1. Sausus produktus sumaišome dubenyje.
2. Ištirpiname sviestą. Paliekame pravėsti.
3. Kiaušinį lengvai išplakame, sumaišome su pienu, jogurtu ir kava.
4. Skystą mišinį supilame į sausą mišinį. Gerai šaukštu sumaišome.
5. Gabaliukais supjaustome 2 nektarinus. O trečią nektariną supjaustome juostelėm. Bet jei tingisi žaist, tai ir jį supjaustykit kubeliais, sumeskit į tešlą ir išmaišykit. Supilstome į jau paruoštas formeles. Jei vis tik nektariną supjaustėt juostelėm, tuomet išdėliojame ant viršaus ir užbarstome rudojo cukraus (baltas irgi puikiai tinka).
6. Kepame apie 30 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus!

Duona su rozmarinais

       Pradžia turėjo būti visai kitokia... bet va, Žiupsnelis įdėjo nuostabių sausainių receptą, kuriuos tikrai kepsiu, nes be galo be krašto mėgstu riešutinius saldumynus, bet aš ne apie tai... o apie jos prašymą, kad dar dvi savaites palaikytumėm tokį orą... Aš žinau, ateis Asta iš Saulėtos virtuvės (Dabar suprantu iš kur toks blog'o pavadinimas!) ir sakys mielai, mielai mes palaikysim :D Bet aš tai žinok nelabai. Tiksliau visai nenoriu. Ne, ne, ne ir dar kartą ne... Dabar 18.40 val., už lango pavėsyje +33 laipsniai, mano užpakalis prilipęs prie kėdės, o katinai neprieštarauja laistomi vėsiu vandeniu! O žuvys akvariume iš viso nesuprantu kaip gyvena, nes kažkuriais metais per panašius karščius jos išdvėsė.

       Duonkepės vienas privalumų yra tas, kad įdėjus minimaliai darbo (kas itin aktualu per tokius karščius, kai bet koks judesys reikalauja pastangų) gali išsikepti duonos. Valgyt tai juk vis tiek norisi.

Reikės:
180 ml vandens
2 v. š. cukraus
1 a. š. druskos
1 v. š. aliejaus
1 v. š. smulkiai sukapoto šviežio rozmarino (aišku, galima ir džiovinto, bet kai ant palangės auga, nuodėmė nenaudot būtų)
4 v.š. tarkuoto džiugo sūrio
5 v. š. džiovintų svogūnų 
2 a. š. sukapoto česnako
2 puodeliai miltų 
1 1/2 a.š. sausų mielių

1. Sudedame visus produktus ta eilės tvarka, kuri nurodyta recepte.
2. Pasirenkam baltos duonos programą (1).
3. Pasirenkam pageidaujamą apskrudinimą, svorį 500 g.
4. Spaudžiam startą ir po trijų valandų mėgaujamės šviežia duona.  

Skanaus!

Šoninės užtepas

    

       Nors originale tai yra vadinama džemu, bet man geriau skamba šoninės užtepas. Jūs galit vadinti, kaip tik norit - džemu, užtepu ar netgi nesąmone.

       Kadangi kažkada mane labai maloniai nustebino sausainiai su karamelizuota šonine, tai šitas džemas užtepas manęs irgi nenuvylė. Skonis yra daugiau sūrus nei saldus. Net nežinau, su kuo būtų galima palyginti. Labai skanu su duona ir pomidorais. Su makaronais turėtų būt irgi gerai, įdėjus dar kokių pomidorų, cukinijos ar raudonos paprikos ir lengvai viską apkepus. Vienas irgi gerai kabliuojasi iš indo.  

Reikės (kiekius šiek tiek pamažinau):
300 g šoninės
2 skiltelės česnako
1 nedidelis raudonasis svogūnas
2 v.š. rudojo cukraus
120 ml kavos
tabasko keli lašai (arba daugiau. Na, pagal skonį)
30 ml baltojo vyno acto
kelis gvazdikėliai
0,5 v.š. kakavos
šviežiai maltų pipirų (irgi pagal skonį)

1. Pakepiname šoninę. Ją sukarpome apie 2.5 cm dydžio gabalėliais.

2. Ant likusių riebalų pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką. Kepame ant mažos ugnies tol, kol svogūnai tampa permatomi.

3. Į puodą sudedame kepintą šoninę, svogūnus su česnaku ir visus likusius ingridientus.

4. Verdame 2 valandas ant labai lėtos ugnies. Kas 20 minučių įpilame 30 ml vandens ir retkarčiais vis pamaišome.

5. Paliekame šiek tiek pravėsti ir susmulkiname smulkintuvu. Kadangi aš vis dar neturiu naujo smulkintuvo (ir kaip aš be jo jau tiek laiko verčiuos? Niekaip nesuprantu), tai aš nieko ir nesmulkinau. Nemanau, kad skonis nuo to nukentėjo.

Šaltinis Виртуальная реальность

Duona su mocarela ir džiovintais pomidorais

       Prieš kurį laiką zyziau, kad noriu duonkepės. Kaip ten sako - norėti reikia atsargiai, nes gali išsipildyti. Visai netikėtai Electrolux'as keliom savaitėm davė išbandyti duonkepę. Kaip ir gavau gerą progą įsitikint, ar man jos tikrai taip jau reikia. Visai neblogai būti foodblogger'e, ania?
       Šiaip dalykas žiauriai geras. Sudėjai viską ir pamiršai trims valandoms. Arba užstatai atidėjimo programą ir ryte turi šiltos duonos. Smagu.

       Duonkepės dėžė ir yra intensyviai naudojama visokiems pasigulinėjimams, pamiegojimams ir t.t.

Reikės (500 g):

190 ml vandens*
2 v. š. cukraus
1/2 a.š. druskos
1 v.š. aliejaus
1/2 puodelio suplėšytos mocarelos
1 + 1/2 v.š saulėje džiovintų pomidorų (smulkiai supjaustytų)**
3 v.š džiovintų svogūnų
2 1/4 puodelio miltų
1+1/2 a.š. sausų mielių

1. Sudedame visus produktus ta eilės tvarka, kuri nurodyta recepte.
2. Pasirenkam baltos duonos programą (1).
3. Pasirenkam pageidaujamą apskrudinimą.
4. Ir ... laukiam, kol po 3 valandų iškeps. 


* Pagal receptą vandens yra 205 ml, bet kadangi man duona vis sukrisdavo, tai gavau patarimą sumažinti vandens kiekį. Ir tai padėjo. Duona sukrito daug daug mažiau.
** naudojau savo džiovintus pomidorus... hmm... pomidorai velniškai rūgštūs nuo acto, nors duonoj ar kokiose salotose to nesijaučia, bet vienus valgyt nelabai, nelabai. 

Bazilikų ir bananų džemai

       Tik ištark niekada ir jei jau ne po savaitės (cha, tas atvejis buvo gan komiškas), tai po metų ar penkių darai atvirkščiai. Ir štai išaušo diena konfitiūriams ir džemams. Senatvinis marazmas ne kitaip. O sakiau niekada, niekada. Apskritai reiktų išbraukt tą žodį iš savo žodyno...

Bazilikų džemas
3 pundeliai bazilikų
400 g uogienių cukraus
200 ml vandens
1 citrina

       Citriną nuplauname ir supjaustome plonais griežinėliais, užpilame cukrumi ir vandeniu. Užviriname ir paverdame 5 minutes. Tuomet sudedame nuplautus ir apdžiovintus bazilikų lapus. Verdame 20-30 minučių, nukošiame ir paliekame atvėsti. Supilstome į paruoštus stiklainius.

       Skanu. Jaučiasi lengvas kartumas nuo citrinos, todėl kitą kartą nutarkuočiau citrinos žievelę (tik geltonąją dalį) ir supilčiau citrinos sultis. Tuomet neturėtų jo jaustis. Bet ai... ką čia jau slėpsi - tikėjausi daugiau daugiau. Tikėjausi tokio baziliško, baziliško džemo. Na, tiesiog tokio - ak, kaip skanu! Kaip kad su bazilikų ledais buvo. O dabar vis tik citrina permuša baziliką.  

       Pagal  Karaidel

Bananų džemas
1 kg bananų
300 g uogienių cukraus
200 ml greipfruto sulčių

       Bananus nulupame, supjaustome ir šakute sutriname. Supilame greipfruto sultis, cukrų ir gerai išmaišome su bananais. Vis pamaišydami užverdame ir verdame apie 20 minučių ant vidutinės ugnies (nepamirškit vis pamaišyt). Išpilstome į paruoštus stiklainius.

       Na, bananus mėgstu bet kokiu pavidalu, todėl man patiko. Ilgesniam laikymui tikriausiai reikėtų dėt daugiau cukraus, bet kad ir taip jau labai saldu. Nors koks tikslas juos laikyt ilgai, jei bananų galima nusipirkti ištisus metus. Originale dar siūloma pridėti 4 šaukštus romo, kurio aš neturėjau.

       Adaptuota iš "VIRTUVĖ nuo... iki..." Nr. 8/2010