Humusas su burokėliais
Įžangos... Jos mane pribaigs vieną dieną. Na, neguldau aš taip gražiai ir lengvai sakinių, kaip tai daro tastyart, žaidimų aikštelė, kepykla nr. 5 ar duonos ir žaidimų. Atrodo, kad jos atsisėda rašyti ir žodžiai tiesiog pabyra. O man norisi galvą daužyt į klaviatūrą - galvoj tuščia. Neseniai guodžiausi vienai draugei apie tai. Tai toji man ir sako – tu esi darytoja, o ne rašytoja. Na, taip, aš greičiau nufotografuoju ir sutvarkau nuotraukas nei parašau įžangą. Ir kas mane pažįsta, tas įsivaizduoja, kiek man tai kainuoja. Visai nesinori, kad mano įžangos būtų pritemptos, dirbtinės ir dar atimtų tiek daug mano energijos ir laiko. Man labai patinka fotografuot ir gamint, bet visa ta beletristika ne man. Nenustebkit, jei vieną dieną rasit tik receptą su nuotraukom :)
Ir dar kaip tyčia šiandien dar sulaukiau replikos – „Aš jau įsivaizduoju, kiek laiko tu praleidi berašydama“...hehehe...
Taigi apie humusą. Pirmą kartą šį užkandį pamačiau pas Eglę, kitą dieną iš karto nubėgau ir nusipirkau tahini, na o bet tačiau humusą išbandžiau tik dabar. Bet negi bandysi tokį patį? :)
Jums reikės:
1 vidutinio virto burokėlio
1 stiklinės avinžirnių
2 v.š. tahini
3 v. š. citrinos sulčių
1 nedidelė skiltelė česnako
1 v. š. kumino
druskos ir pipirų pagal skonį
Per naktį išmirkome avinžirnius, nuplauname ir išverdame. Supjaustome burokėlį ir visus produktus sutriname elektriniu trintuvu. Ir ...viskas. Turime kuo puikiausią užkandį.
* Kumino gal nedėkit. Mane jis šiek tiek erzino.
Skanaus!
Šaltinis www.simplyrecipes.com
Pranešimai
14 komentarai:
Mylim tave ir be beletristikos ;)
Aurelija, :* bet vis tiek noriu taip mokėt rašyt nu :)
Užtat aš fotografuoti Taip Nuostabiai nemoku.
Ir rašyt ne-be-moku, nebesidėlioja žodžiai, totalus sąstingis. Beletristikai krizė :)
Aš tavo tinklaraštį ir be įžangų labai mielai praryju, pasikartosiu - dėl nuotraukų :) Ir receptų, žinoma! Dėk jas (ir juos) į foodgawker'į, pasirodyk ir pasauliui :)
Aha, užkandis nepaminėtas liko. Norėčiau :) Jau Julės penktojoj kepykloj sakiau, kad dabar metas, kai viskas iš avinžirnių labai labai man tinka :), todėl ir taviškį humusą mieliausiai ragaučiau čia ir dabar.
Beje, kumino dėčiau, bet žyyymiai mažiau. Man jis rimtai.. kupranugariais, šitą patį.. :)
ačiū už gražų žodį, ačiū ačiū. :) nors ir pati kartais prie įžangų tupiu kaip.. tupikas, žiūrintis į lašinių paltį. todėl ir stringa įrašai, trims savaitėms pasislėpiu urvuose ir -- tiek žinių!
o aš norėčiau mokėti fotografuoti. ar, dar tiksliau, Justi fotografavimą - kaip sako, ne iš gero fotoaparato fotografas atsiranda (maniškis, aišku, muilinė, bet turiu omeny, kad ir su n kartų 'krūtesniu' tėčio agregatu nebūtų stebuklai). tad tad, that makes us even, a :)?
Na na... tai ką gi man daryt, jei man nei beletristikos, nei nuotraukos negaunasi?! :D Vargas vargas - žinau, koks kartais sunkus - todėl aš tave taip labai, na, tiesiog TAIP LABAI suprantu :))
Va ir šiandien, prašom, noriu įdėt puikų pyragą, ale nesugalvoju, ką parašyt (vakar nesugalvojau irgi, todėl atkėliau į šiandien).
Bet čia ne apie mane, oi :D Taigi, giriu nuotraukas - vienareikšmiškai. O humusas... niekad akyse neregėjus, burnoj neturėjus, bet atrodo skaniai, labai skaniai :))
Bet tai kai ką... spalva - įsimylėtina :) Tikrai. Ir dar su burokėliais. Jurga, tau galima irgi diagnozuot lengvą burokėlių maniją :)
Ačiū už puikų žodį. Bet žodžiai man nebesilieja. Ir jaučiu, kad nuo savo lyriškosios pusės pradedu linkt link realistiškos, nes pilstyt iš tuščio į kiaurą man irgi nepatinka. Ai, o ir šiaip savų priežasčių radau :)
Humusas - liuks. Jei nepadaugini česnako. Kaip ir baba ghanoushe :)
cioce, viskas pas Tave yra gerai..:)*
Baikit čia man koketuot, kad rašyt nebemokat :) Nes vis tiek netikiu :P Skaitau jus visas seniai, seniai ir žinau, ką visos galit. Kartais skaitau net po du kartus, padūsauju ir pagalvoju - ech, kad man taip rašyt :)
Duonos ir žaidimų, dėl kumino gal tikrai padauginau ir reiktų dėt jo mažiau. Avinžirniai buvo pirma pažintis su jais. Labai patiko. Ir bandysiu tą Julės sriubą su jais.
Dėl foodgawker'io taigi reikia verst, o aš tingiu :)
Jule, gal ir taip :) bet rašyt vis tiek noriu taip mokėt :)
Asta, kaip aš tave suprantu :) Man su humusu taip buvo ir su cheesecake'u, ir su lietiniais. Receptas yra, o ką rašyt? Galvoj tuštuma :)
Egle, o taip - burokėlių manija :) su česnaku šį kartą labai atsargiai elgiausi. Tai gal net ir per mažai jo buvo :) Bet jau geriau taip, nei per daug :)
Kristina, tu turi taip sakyt, nes tu mano draugė :D :* Bet aš tikrai dėl to nepatogiai jaučiuosi.
Nereik ten nieko versti :) Negi nematei, pilna itališkų ir bulgariškų, prancūziškų, net katalonietiškų receptų be vertimų. Kas nori, įsijungia google translaterį, he :)
et, bala nematė tos įžangos, kai TOKS gėris sumakaluotas :)
mes namuos "tik tik" tokį pat susimakalavom ir saldytuve "pakavojom"! telepatija, ne kitaip :)
Duonos ir žaidimų, kažkaip neatkreipiau net dėmesio į tai :) Gal ir reiks kada pabandyt :)
ieva, gal ir teisi dėl tos įžangos :)
P.S. Bet tai pas jus blog'e kaip gražu :)
Jurga, aš nuo tavo komplimentų apsvaigau ir visą savaitgali skraidžiau :) na, beveik visą - iki tol, kol mūsų šunėkas pavirto į chama ir suėdė lovą!
ieva, sakau, ką galvoju :) tikrai, tikrai. Iš jų tokia šiluma sklinda :) Man tai buvo nuostabus atradimas. Ir labai laukiu naujų įrašų :)
Ai, bus tų lovų :) Mano šuo šlepetes mėgdavo, nors katinai jų ir neatsisako :D
Rašyti komentarą