Dinner in the Sky

Na, tai ką... Papietavom danguje. Buvo taip gerai. Na, taip gerai, kad man tiesiog trūksta žodžių. Galėčiau visą savaitę, kol jie čia bus, kilotis ir kilotis kiekvieną dieną. Noriu ir pusryčių, ir pietų, ir vakarienės, ir pas visus tris šefus.

Dinner in the Sky šiaip yra belgų išmislas. Idėja ir koncepcija yra pasiūlyti žmonėms puikią ir nepamirštamą vakarienę, pietus ar pusryčius 50 metrų aukštyje. Aplink stalą gali sėdėti 22 žmonės. Plius keliasi keli šefai, kurie ruošia ten valgį.

Bijantiems dėl savo saugumo... Tai tikrai nėra ko bijot. Ten taip tvirtai pririša, kad negali net į priekį pasilenkt. Galima tik su kėde šiek tiek pasisukt į šoną ir rankas iškelt į viršų. Daugiau viskas. Šiaip tai aš visai norėčiau, kad su kėde būtų galima apsisukt aplink savo ašį. Ir pasigrožėt miestu iš viršaus. O Vilnius iš viršaus yra be galo gražus.

Šalia manęs sėdėjo tokia keista moteris - bijanti aukščio abstinentė veganė. Kas yr tikrai too much vienam žmogui. Brač, reiktų pasirinkt vieną trūkumą, o ne visus tris krūvoj. Nesutinkat? Iš viso nesupratau, kokio velnio ji ten kėlėsi. Taigi meniu buvo paskelbtas iš anksto. Ir buvo aišku, kad jai ten nieko valgomo nebus. Gaila man jos.

Pirmas kelias dienas virtuvėj šeimininkauja virtuvės šefas iš Švedijos Björn Frantzén. Jis yra vienas iš restorano "Frantzén/Lindeberg" savininkų. Restoranas šiemet geriausių pasaulio restoranų sąraše puikuojasi 20-oje vietoje. Ir turi du Michelin'us. Pagal planą pats šefas ir turėjo mus aptarnauti, tačiau taip nebuvo. Jį pakeitė kažkokie kiti šefai. Bet aš tai nesiskundžiu visiškai dėl to, nes pakaitinis šefas buvo netgi dar gražesnis nei Bjorn'as, o sėdėjau prieš pat jį. Tai man vaizdas visom kryptim buvo geras, išskyrus kairėj sėdinčią veganę.

Pirmas patiekalas buvo jautienos kapotinis su rūkytų ungurių mėsa ir ikrais, pagardintas grietine, traškiais svogūnais ir porų pelenais. Man šitas kapotinis ir patiko labiausiai. Tiesiog toks uch. Prie kapotinio buvo paderintas šampanas G. H. Mumm. Itin vykęs derinys. Užvalgai, užgeri šampano, pasisukioji į šalis, pasigroži panorama. Et... Gyvenimas.

Pagrindinis patiekalas buvo lėtai keptas jūrų velnias su artišokų piure, kiškio kopūstų padažu ir šviežiomis voveraitėmis. Prie jo buvo priderintas Jacobs Creek Chardonnay (2011, jei gerai atsimenu), kuris su žuvimi labai puikiai derėjo.

Desertui buvo raudonosios Oolong arbatos putėsiai su klevų sirupe marinuotomis žemuogėmis, avietėmis ir  pomidorais. Asmeniškai man pomidorai desertuose yra toks ganėtinai keistas derinys. Jie vis kažkaip iškrenta iš konteksto. Ir niekaip nesuprantu, ar man tas derinys iš principo nepatinka, ar vis tik tai priklauso nuo paties pomidoro. Nes tie pomidoriukai tai nebuvo itin skanūs. Na, bet bala jų nematė... Valgom putėsius, geriam vyną, grožimės vaizdu priešais ir už nugaros.

P.S. Ir ne, su tūliku problemų nebuvo. Niekam jo neprireikė ir dėl nieko nereikėjo leistis žemyn. Paskaičius komentarus apie "Dinner in the Sky" susidaro įspūdis, kad didžioji dalis tautos turi labai didelių bėdų su pūsle.