Troškinti ryžiai ir svogūnai (Soubise)

       Tai va, ką tik perskaičiau "Džiulė ir Džiulija". Cha, knyga ir filmas du visiškai skirtingi kūriniai. Šneku tik apie Džiulės liniją. Iki šiol negaliu atsistebėt, kaip žmonės sugeba taip neatpažįstamai perdirbti knygas. Ir tikriausiai pirmą kartą nelyginau knygos su filmu. Aišku, knyga nepretenduoja į kažkokį intelektualų skaitalą. Knygyne ji net buvo padėta prie meilės romanų. Dieve mano...

       Knygoj buvo paminėta tokia Amanda Hesser. Visai nieko moterytė. Jau 11 metų rašo apie maistą. Yra išleidusi keletą knygų. Aha, jos jau mano wishlist'e. Dar vakar užtikau jos kažkokį 52 savaičių projektą. Jei įdomu, galit pasižiūrėt čia. Beskaitinėdama apie Amandą, radau dar sudominusią knygų seriją "Best Food Writing". Serija, regis, eina nuo 2000 metų ir apima tų metų geriausias publikuotas rašliavas apie maistą pradedant žurnalais ir baigiant internete skelbtais straipsniais. Būtų įdomu paskaityt. Ir ką gi - traukiam į wishilist'ą.    

       Pažiūrėjau keletą kartų knygoje minėtą ir dar nematytą (Kaip taip galėjo atsitikt neturiu žalio supratimo) Tarantino filmą "True romance" su trumpai pasirodžiusiais apsinešusiu dar jaunu Brad Pitt ir.. mmm... James Gandolfini. 

       Kada nors būtinai gaminsiu garsųjį Beef Bourguignon. Nors perskaičius skyrius apie kaulų čiulpus ir smegenis - gal pereit į vegetarų stovyklą? Vien nuo minties apie keptas smegenis mane nupurto, o ten dar taip su visom smulkmenom aprašyta... fufufu...     

       Keletas citatų:

• Jei nesate vienas iš mūsų, kulinarinių ištvirkėlių, nėra kaip paaiškinti, kas taip vilioja išdorotuose jaučio kauluose su čiulpais, kapojant omarą, kepant trijų sluoksnių karijų pyragą, kai ruošdamas maistą kitam žmogui, siūlai sunkiai pasiekiamus skonio džiaugsmus, idant pelnytum kitokios rūšies malonumus. Visi žino, kad yra maisto produktų, seksualių valgyti. Tačiau tiek daug nekalbama apie patiekalus, kuriuos seksualu gaminti. Vietoj išankstinių glamonių man labiau patiktų susiimti su užsispyrusia mieline tešla nei būti maitinamai tobulomis braškėmis. 

• Privalai užsimerkti, leisti patiekalui tirpti burnoje ir plaukti į jūsų kūno poras. - Šita mano mėgiamiausia.

•  Aš gaminau smegenis - manau, jei ištvėriau tai, viskas bus gerai.

• - Aš sekretorė. Aš privalau būti nepatenkinta. - Aš tiesiog...na, aš sekretorė, pone Klainai. Kartais tai gniuždo. - Tu esi įstaigos turtas, Džiule, privalai pabandyti rasti būdą neigiamą energiją nukreipti kita linkme. - Pakeičiam žodį sekretorė į administratorę ir gaunam... ai, nu žodžiu...

       Iš visos knygos kažkodėl labiausiai įstrigo Soubise - troškinti ryžiai ir svogūnai. Gal dėl to, kad skambėjo labai paprastai. Receptą ir kiekius šiek tiek pakeičiau, nes dariau kaip pagrindinį patiekalą, o ne kaip garnyrą prie veršienos ar vištienos. Originalų receptą radau čia.

Reikės:
100 g ryžių
4 dideli svogūnai (galima pridėt ir dar vieną - nepamaišys)
2-3 v.š. sviesto
apie 50 g tarkuoto sūrio
50 ml grietinėlės
druskos pagal skonį
šviežiai maltų pipirų

       Į verdantį vandenį suberiame ryžius ir verdame lygiai 5 minutes. Tuomet nukošiame.
      Supjaustome svogūnus ir lengvai apkepame svieste. Suberiame išvirusius ryžius ir dar pakepame kelias minutes.
       Sudedame viską į troškintuvą, uždengiame ir kepame 160 laipsnių temperatūroje 40 minučių.
       Pagal receptą: kepame apie valandą laiko. Tuomet ištraukiame, supilame grietinėlę ir sudedame tarkuotą sūrį. Išmaišome ir patiekiame, kaip jau minėjau aukščiau, prie veršienos ar vištienos.
       Pagal mane: supyliau grietinėlę, įmaišiau dalį sūrio ir kitą dalį užbėriau ant viršaus. Dar pakepiau 15 minučių 190 laipsnių temperatūroje.

       Skonis nustebino nerealiai. Tikrai nesitikėjau, kad bus taip skanu. Svogūnai saldūs, minkšti. Tiesiog ideali kombinacija su ryžiais ir sūriu. Gal tik svogūnų galėjau daugiau įdėt.

Skanaus!