Obuolių pyragas
Mano nevykę keksiukai buvo išdžiovinti ir sumalti. O iš džiūvėsėlių iškeptas obuolių pyragas. Genialu, ar ne? :D Ir kaip aš anksčiau apie tai nepagalvojau. O kai pagalvojau apie džiūvėsėlius, iš karto ir prisiminiau obuolių pyragą su jais. Ir dar net gerai paieškojusi radau recepto iškarpą iš 1999 m. sausio mėn. "Mano namai" numerio.
Reikės:
1,5 stiklinės džiūvėsėlių
70 g sviesto
90 g cukraus (dėjau mažiau, nes mano džiūvėsėliai ir taip jau saldūs)
vanilinio cukraus
2 dideli obuoliai
4 mažos kriaušės
saujos šaldytų vyšnių (Nebūtinai. Tiesiog buvo likusių kameroj)
Keptuvėje ištirpinam 1 v.š. sviesto, sudedam cukrų, cinamoną ir vanilę. Viską pakaitinam. Sumetam supjaustytus obuolius, kriaušes ir vyšnias. Viską paverdam apie 5 min. Tada sudedam į kepimo indą. Ištirpiname likusį sviestą. Jį supilame į džiūvėsėlius ir su šaukštu viską gerai išmaišome, kad sviestas susigertų. Ir viską išberiame ant obuolių, paspaudžiame gerai ranka ir kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.
Pagal receptą buvo galima daryti kitaip - tiesiog sudėti supjaustytus obuolius, ant viršaus užberti sumaišytus cukrų su džiūvėsėliais ir apdėti plonai pjaustytu sviestu. Taip irgi skanu. Esu kepusi kažkada seniai.
Skanaus!
Pranešimai
13 komentarai:
looks good. dar nematytos kepimo formelės :) Naujos?
Čia toks labiau crumble gaunasi, ane? :)
Egle, nea, pirkau jau seniai, seniai. Tik nelabai naudojau :)
Mademoiselle, iš principo galima ir taip sakyt :)Tik gal toks biresnis.
Oi su ledais koks skonis, KOKS skonis! :)) Nooooriu nepaisant niekaip neatgaunamo balso :)
Oho, aš esu prisiekusi produktų neišmetinėtoja, bet tu tai, matau, absoliučiai šauni :) atrodo tobulai :))
ŽD, taip, taip, su ledais super, bet tik nuotraukoj yra jogurtas :)))
violeta, pasirodo ir tu tokia pati :))) Man visada širdį skauda net, kai suvytusią morką reikia išmest. Atrodo, ir ne suvalkietė, bet vis tiek... :)
Haha! Kas ką mato! :)))
Aš kažkaip visada crumble tipo pyragus su vaniliniais ledais doroju, tai net nesuabejojau :))
ŽD, paprastai aš irgi su ledais, bet pamiršau nusipirkt :) O per gatvę pereit iki parduotuvės buvo tinginys :D
oho koks tirštas jogurtas - aš irgi pamaniau, kad ledas ten, o pasirodo...
kas čia darosi, pavasaris juk toks ne obuolių metas, bet mes irgi praėjusią savaitę kepėm. tokį nostalgišką - mano patį pirmąjį. turbūt pirmasis sėkmingas receptas mano gyvenime (po sudžiovinto varškės pyrago (vietoj kem minučių kepiau tris keturias valandas) ir varškinių sausainių (kuriuos vienai ir teko lapnoti, mat šeimynai pasirodę neeeeeskaaaanūūūūūs))!
bet eik tu sau kaip norėčiau nusigriebt diiidelį šaukštą ir įsikasti (dig in) į tavąjį pyragą. toks visiškai visiškai comfort food, sėdint foteliuky, apsikaišius kojas pleduku ir žiūrint fiiilmą.
beje, aš irgi maisto anti-išmetėja. kaip kitaip būčiau tempusis lietuvon pusę paprikos, porą šaukštų sviesto, saują briuselio kopūstų.. bet grįžusi vis viena apraudojau šiukšlinėn keliavusias daržoves - vieną likusią morką (per dvi savaites susitraukė iki mažojo pirštelio dydžio) ir sudygusias bulves (am, net gėda, bet vienos "daigai" buvo gal pusmetrio aukščio, ha ha :D). nors suvalkietiškų šaknų irgi neprilaikau.
Jul, ten turkiškas jogurtas. Buvau skaičius, kad jis tirštas, bet negalvojau kad tiek tirštas. Pirmą kartą ragavau.
Kaip tau ten taip gavosi su tuo varškės pyragu dabar, a? :)))
ai, labai paprasta.
kepiau pyragą, kepiau, laikas praėjo. prapjaunu, išimu gabalėlį - ogi padas (tai buvusi trapi tešla) po varške šiek tiek tamsesnis ir atrodo 'drėgnokas' - nežinau, niekaip netikrinau to, nei liesdama, nei pagalėliais kokiais; tiesiog -- 'drėgnas atrodė'. gerai, dar pusvalandžiui į orkaitę. po pusvalandžio vis dar atrodo drėgnokas. dar pusvalandžiui. kartoti, kol po Ilgo Laiko Tarpo padas vis dar atrodo taip pat ir nebesikeičia, o varškės įdaras pasidaro sausutėlis nelyg maišeliuose pardavinėjama varškė.
mą sakė, kad 'visai skanu, tik sausoka'. :D
Vietoje kriausiu ir obuoliu idejau rabarbarus, kuriuos pakepiau pries tai orakiteje su cukrumi ir keliais saukstais vandens ir sviestu, ant galo dar siek tiek uzberiau susmulkinto imbiero. Gavosi tikras skanumelis!
Oho, nesu kepusi taip rabarbarų! Reiks prisimint šitą idėją :) Jau įsivaizduoju, kaip tai turėjo būt skanu :)
Rašyti komentarą