Lazanija su špinatais

     
      Tikriausiai pats kiečiausias mitas yra apie špinatus. Neva tai jie turi labai daug geležies. Bet nė velnio jie jos neturi. Taip atsitiko, kad įvyko spausdinimo klaida - netyčia kablelis buvo perkeltas ne į tą pusę, kurioje turėjo būti. Ir taip atsirado mitas, kad špinatai turi beveik dešimt kartų daugiau geležies nei bet kuri kita daržovė. Ištisa žmonijos karta kišo vaikams per prievartą špinatus ir tikėjo (Ir vis dar tiki. Pagūglinkit. Įsitikinsit patys), jog valgydami špinatus bus stiprūs kaip pirmasis Amerikos superman'as - Popajus. Koks pravalas, a? Juokingiausia, kad paaiškėjus klaidai pasigirdo "kaltinimų", jog visą tą laiką multiko herojus vartojo steroidus. Nežinau, kiek pats kaltinimo faktas yra tikras ar išgalvotas, nes radau apie tai tik vienoj vietoj. Bet vis tiek juokinga.    

      O špinatai man labai patinka. Iš turgaus kiekvieną savaitę parsitempiu visą pundą gražių ir jaunų lapelių. Špinatus geriausia valgyti šviežius, garintus arba labai trumpai apvirtus (apie minutę). Nepaisant šito mito apie geležies kiekį, špinatai vis tiek išlieka viena vertingiausių daržovių. Juose gausu skaidulinių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, jodo, floro, vitaminų A, E, K, B1, B2, B6, C. Šviežius špinatus labai  lengva atskirti - jų lapeliai turi būti traškūs. Nuskinti greitai praranda savo vertingąsias medžiagas, todėl reiktų stengtis kuo greičiau suvartoti. Špinatus visada gerai perplaunu, gerai nupurtau vandenį, plastikinį indelį iškloju popieriniu rankšluosčiu, ten sudedu lapelius, uždarau dangtelį ir laikau šaldytuve. Taip špinatai tikrai nesuvys. Tą patį darau ir su prieskoninėmis žolelėmis (bazilikais, petražolėm, kalendrom ir t.t.).
     Tinkamiausi prieskoniai špinatams - muskato riešutas, česnakas, baltieji pipirai, gvazdikėliai ir mairūnai. Bet, aišku, niekas netrukdo eksperimentuoti.

------

       Lazanija labai paprasta ir greitai paruošiama. Receptas nužiūrėtas ir šiek tiek pakeistas iš žurnalo "хлеб и соль", 2011/4. Maišiau kelių rūšių sūrius - turėjau džiugo, kažkokio karvės sūrio iš sūrių turgaus ir avies sūrio - pecorino, kurį Eglė iš monkey dinner atvežė lauktuvių. Et, gerai pasėdėjom "Notre Vie". Naudojau šviežios tešlos lazanijos lakštus. Jų yra pirkti didžiuosiuose PC. Dydis buvo kaip tik mano kepimo indo. Bet jei tokių negausit, tai galit naudot ir tuos paprastus.

Reikės:

padažui:

400 ml grietinėlės (liesesnės) 

150 g kieto sūrio

Lazanijai:

4 v. š. alyvuogių aliejaus

300 g  šviežių špinatų

2 česnako skiltelės

400 g birios varškės

5 lazanijos lakštų 

50 g sūrio (parmezano, džiugo ar kokio kito kieto sūrio)

1. Pirmiausia paruošiam padažą. Puode užviriname grietinėlę, suberiame tarkuotą sūrį ir nuolatos maišydami verdame tol, kol sūris ištirpsta. Puodą nukeliame nuo ugnies. 

2. Keptuvėje įkaitiname aliejų, lengvai apkepame susmulkintus česnakus, tuomet sudedame špinatus. Pakepame kelias minutes. Špinatai turi sukristi. Nukeliame nuo ugnies. Toje pačioje keptuvėje įmaišome varškę. Galite įtarkuoti muskato riešuto. Aš dar dėjau saldžios raudonos paprikos ir šiek tiek čili, bet labai, labai nedaug. 

3. Tuomet imame kepimo indą. Ant dugno dedame lazanijos lakštą, varškės įdaro, užpilame padažu, ant viršaus vėl lazanijos lakštas, įdaras, padažas ir t.t. Galiausiai uždengiame lazanijos lakštu ir gausiai apibarstome sūriu. 

4. Kepame 180 laipsnių temperatūroje 30-40 minučių. 

Skanaus!